Vytautas Ciplijauskas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (107 balsai)

Tapytojas Vytautas Ciplijauskas. G. Žilinsko nuotr., 2003 m.


Biografija

V. Ciplijauskas priklauso kartai, išgyvenusiai Nepriklausomos Lietuvos kultūrinį pakilimą, sovietinę okupaciją, karą ir tremtį.

Vytautas Ciplijauskas gimė 1927 m. vasario 2 d. Marijampolės apskrities Šunskų bažnytkaimyje. Tėvo broliai buvo inteligentai: vienas - kunigas, kitas - gydytojas. Tėvai turėjo keturiasdešimt trijų hektarų ūkį. Ciplijauskų šeimoje augo devyni vaikai - keturi broliai ir penkios seserys. Tėvas mirė būdamas 43 metų amžiaus. Vytauto mama po vyro mirties gyveno dar 50 metų ir viena užaugino vaikus.

Baigus mokyklą V. Ciplijausko pasirinktoji Kauno meno mokykla buvo uždaryta, todėl mokytis įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją. Bet greitai įsitikino, kad jo pašaukimas - tik dailė. Grįžęs namo dirbo ūkyje, giedojo bažnyčios chore, padėjo tvarkyti parapijos biblioteką.

1944 m. V. Ciplijauskas stojo į Kauno taikomosios dekoratyvinės dailės institutą studijuoti monumentaliosios tapybos ir vitražo. Jis iš karto buvo priimtas į ketvirtą kursą. Paaiškėjus, kad Vytautas Ciplijauskas, stodamas į institutą, neteisingai užpildė anketą - nuslėpė, kad jo brolis buvo išsiųstas kasti apkasų į Vokietiją ir iš ten negrįžo (o faktiškai buvo išėjęs į mišką partizanauti), kad tėvai buvo stambūs ūkininkai, jis buvo pašalintas iš instituto ir ištremtas iš Lietuvos. 1948-1958 m. V. Ciplijauskas praleido tremtyje, Krasnojarsko krašte, Irkutske. Grįžęs iš tremties, 1958 m. tęsė studijas Vilniuje, tuometiniame LTSR Valstybiniame dailės institute. Čia jo profesorius buvo Antanas Gudaitis.

Nuo 1961 iki 1976 metų V. Ciplijauskas dėstė kompoziciją M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Per vasaros atostogas jis kartu su mokiniais vykdavo į etnografines ekspedicijas, padėjo kaupti mokyklos muziejaus liaudies meno kolekciją. Vėliau atsidėjo kūrybiniam darbui. Jis nuolat dalyvauja parodose, konkursuose, tarptautiniuose pleneruose.


Kūryba

V. Ciplijauskas į dailės areną atėjo 20 a. septintojo dešimtmečio pradžioje. Jis pasižymi įvairių žanrų tapybos darbais: kuria natiurmortus, peizažus, sudėtingas daugiafigūres kompozicijas, bet svarbiausia jo kūrybos sritis, kurioje jis pasiekė didžiausių aukštumų - tai portretas. Būtent portretuose giliausiai atsiskleidžia dailininko profesinė meistrystė, humanistinė nuostata, vertybinė orientacija, estetinis ir moralinis idealas, gebėjimas įžvelgti žmogaus sielą.

Geriausi jo portretai išsiskiria profesionaliu piešiniu, subtiliai atskleistu tapomų žmonių dvasiniu pasauliu, sodriai giliu spalvų deriniu, santūrumu, elegancija ir artistiškumu. Jo herojai dažniausiai dvasingos, kūrybingos asmenybės – menininkai: aktorė Rūta Staliliūnaitė, dirigentas Saulius Sondeckis, operos dainininkas Antanas Kučingis, dailininkai Antanas Gudaitis, Liudas Truikys, Bronius Uogintas, Viktoras Vizgirda, Kazys Varnelis, Gražina Didelytė, Birutė Žilytė, kompozitorius Vytautas Barkauskas, archeologė Marija Gimbutienė.

V. Ciplijauskas nutapė nemažai įvairių laikų istorinių asmenybių portretų: Vilniaus universiteto įkūrėjo Stepono Batoro, aušrininko Jono Basanavičiaus, Renesanso poeto Motiejaus Sarbievijaus, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Liudviko Rėzos, Katalikų bažnyčios palaimintojo Jurgio Matulaičio, vyskupo Motiejaus Valančiaus. V. Ciplijausko portretų galerijoje yra ir paprastų kaimo žmonių atvaizdų – liaudies menininkų Stanislovo Riaubos, Liongino Šepkos, dzūkų dainininkės Marės Kuodžiūtės-Navickienės portretai. Taip pat daugiafigūrės kompozicijos kaimo motyvais „Rusnės žvejai“, „Moterys ir jūra“, „Kuršių marių moterys“.

V. Ciplijausko kūriniai, pasižymi profesionalumu, žanrine įvairove, savita stiliaus raiška, subtilia, elegantiška tapyba. V. Ciplijauskas sukūrė portretų, natiurmortų, peizažų, figūrinių, teminių kompozicijų.

Be rinkinių Lietuvoje, po keliasdešimt V. Ciplijausko darbų yra Maskvoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat Švedijoje, Polio Sezano muziejuje Prancūzijoje.


Straipsniui naudoti informaciniai šaltiniai:

1. Vytautas Ciplijauskas. Kūrybos paroda: parodos katalogas. Vilnius, 2003, 39 p.

2. Vytautas Ciplijauskas. Vikipedijos internetinė enciklopedija: [1].

3. Klusaitė, Lina. Portretas, kaip humaniškasis žmogaus idealas // XXI amžius.- Kaunas, 2003, Nr. 12(1116).

4. Nevčesauskienė, Nijolė. Vytauto Ciplijausko kūrinių vertės. Prieiga per internetą: [2].

5. Virtuali dailininko Vytauto Ciplijausko kūrybos paroda. Prieiga per internetą: [3].