Visuomeninės organizacijos, veikusios Traupyje

Iš „Graži tu mano“.

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 4,8 / 5 (9 balsai)

Apie iki nepriklausomybės veikusias TraupyjeTraupis visuomenines organizacijas išlikusių žinių nėra, nors tikėtina, kad neskaitlingos pogrindinės organizacijos, ypač katalikiškos, veikė.

1919 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šalyje, taipogi ir Traupyje viena po kitos ėmė kurtis visuomeninės organizacijos, partijų skyriai. Bene aktyviausiai Traupyje veikė šauliai, pavasarininkai, mokykloje – skautai. Gyventojai stojo į partijas. Traupiečiai buvo įvairių partijų : krikščionių demokratų, tautininkų, valstiečių liaudininkų bei socialdemokratų partijos nariais. Deja, apie daugelio visuomeninių organizacijų veiklą 1919 – 1940 m. nėra išlikusios archyvinės medžiagos. BažnyčiojeTraupio Šv.Onos bažnyčia yra išsaugota didelė vertybė – pavasarininkų kronikų knyga, pagal kurios įrašus galima spręsti apie pavydėtiną traupiečių aktyvumą, didelius visuomeninio darbo užmojus. Pasklaidykime Traupio pavasarininkų kronikų knygų puslapius.

„ 1919 mt. rugpjūčio 31 dieną, kun. Antanas Brazaitis,gimęs 1890 mt.; kunigu įšventintas 1915 mt.), tuometinis Traupio vikaras, sušaukė steigiamąjį pavasarininkų susirinkimą. Paaiškinus kilnius pavasarininkų idealus, čia pat prisirašė 29 nariai. Tai buvo pirmasis Traupio „Pavasario“ kuopos narvelis. Neužilgo, būtent rugsėjo 21 d., buvo sušauktas oficialus, jau egzistuojančių pavasarininkų susirinkimas. Čia prisidėjo dar 24 nauji nariai. Tą dieną kuopa išsirinko ir pirmąją savo valdybą: Kun. Antaną Brazaitį – pirmininku, Šeštoką Joną (Repšėnų k.) – vicepirmininku, Ant.Rišką – iždininku ir Joną Aleksiūną – sekretorium. Valdybos nariais liko Ona Paurazaitė, Bronė Miškinaitė ir Jonas Šeštokas...“

„ 1919 m. lapkričio 30 d. susirinkime nubalsuota Traupio pavasarininkų kuopą pavadinti „Dainius Maironis“, tam tautos didvyriui pagerbti. Kun.Ant.Brazaitis, pranešęs tai Maironiui, gavo tokio turinio laišką, kuris padėtas kuopos archyve: „Gerbiamas Kunigėli, Jei Traupio parapijos lietuvių katalikų pavasarininkų kuopa nori su pasirinkti Maironio vardą, tai aš tikrai nieko prieš neturiu, bet skaitau sau už aukštą garbę, o jai linkiu geriausios kloties ir pasisekimo naudinguose Tėvynei ir bažnyčiai darbuose! Su pagarba – Maironis“.

Tą patį susirinkimą ( 1919. IX. 30) kuopos anspaudą, kurioje bus įrašyta „Dainius Maironis“, prižadėjo nupirkti savo pinigais kuopos nariai: Ant.Mačiukis, Jonas Bausys, Juozas Birbilas ir Kazimieras Butėnas ( 60 auks. Kaštavo anspaudas ir 8 auks. Paduškėlė). Be to, tą dieną buvo išrinkta ir pirmoji Revizijos komisija – Juozas Mincė, Uršulė Mikeškaitė ir Karolis Kiela. 1920 m. vasarį revizija duoda tokį kuopos veikimo ir iždo stovį: narių kuopoj – 107; susirinkimų padaryta 10, kasa: pajamos 335 auks., išlaidos 105 auks. 50 skat...“

Iš Traupio išvykus kun. A.Brazaičiui, 1921 – 1924 m. Traupio pavasarininkų veikla buvo apmirusi, nes organizacijos nepalaikė kun. Šilinis, tačiau 1924 m. mokytojo Pauliaus Strazdo iniciatyva pavasarininkų veikimas atgijo. „1925 01 04 organizuotos kaimo kuopelės, kurioms vadovavo : Balalių k. – Jonas Daračiūnas, Klaibūnų k. – Paurazaitė, Alūkėnų k.- Bernatonytė, Mickūniškių k. – Miškinis, Pusbačkių k. – Striogaitė, Žiurlių k. – Kielaitė.

1925 – 1940 m. Traupio pavasarininkams dar vadovavo Jonas Daračiūnas, kun. A.Matulionis, mokyt. Krikštopaitis, D. Miškinis, K. Būtėnas, Juozapas Verikas(miręs 1938 m.), Adolfas Butautas.

1931 m. rugpjūčio 13 d. buvo pašventinta graži pavasarininkų vėliava, kainavusi 450 litų, kuriuos sudėjo nariai ir aukotojai.

Traupio pavasarininkai, kai tik būdavo aktyvūs vadovai, į susirinkimus rinkdavosi kas dvi savaitės. Jų metu buvo skaitomos paskaitos ( prelegentai – dažniausiai kunigai, mokytojai, studentai, patys pavasarininkai), sakomi eilėraščiai, skaitė spaudą – „Pavasarį“, „Laisvę“, „Draugiją“. Be to pavasarininkai rengė vakarėlius ir gegužines, kurių metu surinktas lėšas aukojo Raudonajam kryžiui. 1925 m. buvo nutarta organizuoti žmonėms kursus, kuriuose būtų dėstoma aritmetika, istorija, lietuvių k, ūkininkystė ir namų ruoša. Nežinia, ar ši mokyt. Strazdo iniciatyva buvo įgyvendinta.

Buvo įsteigtos kelios sekcijos: meno, kurioje buvo statomi spektakliai, sporto sekcija rengė varžybas; labdaros sekcija, turėjusi keletą nuolat šelpiamų šeimų, kurioms šelpti, pvz. 1931 m. buvo nupirkta 100 pūdų kviečių; abstinentų sekcija, vadovaujama Alf. Gutausko.

Vienas svarbiausių darbų - kasmetinis kapinių Traupio kapinės tvarkymas. Pavasarininkai organizavo eucharistinius kongresėlius, kuriuose dalyvavo daug svečių, o 1939 m. – ir 6 lėktuvai bei sklandytuvas. Štai kaip Traupio pavasarininkų veiklą vertino jų metraštininkas studentas V.Kartočius iš Balalių k., 1933 m.: „Tos kelios pavasarininkų istorinės nuotrupos parodo milžiniškus sąjungos ir Traupio kuopos nuopelnus. Kiek šviesos įnešta kaiman, kiek kilnios dvasios sėklų pasėta jaunose širdyse, kiek jaunimo išauklėta po žydraspalve „Pavasario „ vėliava. Daug davėme pasauliui – galime ir iš jo daug reikalauti. Argi ne taip sako mūsų himno žodžiai:

Nors griaus įniršusiai ne vienas

Ir mūsų darbą ir mintis.

Tvirti mes būsime, kaip plienas

Ir bus tik mūsų ateitis!

Petys, petin, jaunime, dvasią atgaivinęs,

Drąsiai pirmyn, mus šaukia Dievas ir Tėvynė!

Deja, gražioms Traupio pavasarininkų viltims nebuvo lemta išsipildyti. Gražius darbus nutraukė karas, okupacijos, sudaužiusios žmonių likimus, nutraukusios ir visuomeninių organizacijų veiklą. Ištrauka iš paskutinės Traupio pavasarininkų kronikų knygos: “Jau 37 m. praslinko. Kronikų knyga ilgą laiką nebuvo vedama. Nuo 1939 m.tęsiasi karas. Lietuva pergyvena trečią okupaciją ir nuo 1940 m birželio neteko nepriklausomybės, už kurią tiek buvo sudėta aukų. Lietuva dabar yra grobiko letenose, prispausta. Viešpatauja Antikristo sūnūs ir slegia mus. Kaip 1919 m. savanoriai, taip ir dabar gražiausias Lietuvos jaunimas stoja į kovą su tėvynės priešais…”

Deja, nuo 1946 m. nutrūksta bet kokia visuomeninių organizacijų veikla.Tarybų valdžia kūrė savas organizacijas: TSKP, VLKJS, pionierių organizacijos, moterų taryba.

Šaltinis

OBELEVIČIUS, Sigutis. Visuomeninės organizacijos, veikusios Traupyje// Žiburys, 1995, p.4