Vičiūnai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,5 / 5 (26 balsai)

Kaune, visai šalia Aukštosios Panemunės (Aukštoji Panemunė) esantys Vičiūnai 18 – 19 a. buvo nedidelis kaimelis . Dėl patikimų žinių stokos sunku atsekti Vičiūnų istorijos pradžią.Pirmąją, vadinamąją „privačią“ gyvenvietę bus įkūrę iš aplinkinių dvarų pabėgę baudžiauninkai valstiečiai, tapę žvejais ir sielininkais. Ant Nemuno kranto, žemumoje,dabartinėje UAB ,,Kauno vandenys" vandenvietės teritorijoje, jie pasistatė pirmuosius namus, įkūrė sielių perrišimo punktą, įrengė vytinių prieplauką, pastatė karčemą su nakvynės kambariais ir kt.Tuometinė kaimo vieta nebuvo patogi, kadangi užliedavo patvinęs Nemunas, daug nuostolių pridarydavo ledonešis, tad vėliau kaimas persikėlė ant aukštesnio šlaito. 1923 m. buvo 41 sodyba ir 297 gyventojai. 1932 m. buvo sudarytas Vičiūnų žemės išskirstymo vienkiemiais planas. Kaimui paskirta 104, 344 ha žemės tarp Nemuno (nuo dabartinės Taurakiemio g. šiaurėje), Zuikinės ir Plikakalnio vienkiemio (iš pietų) bei J.Basanavičiaus šilo(iš vakarų).Palei Nemuną buvo palikta 20 m. pločio pakrantė. 1933 m. Vičiūnai prijungti prie Kauno miesto. 1934 m. gegužės 3 d. Vyriausioji žemės tvarkymo komisija galutinai patvirtino Vičiūnų kaimo išskirstymo vienkiemiais ir kelių sutvarkymo projektą. Šis projektas davė pradžią dabartiniam išplanavimui ir užstatymui. Miesto augimas sukeldavo rimtų socialinių ir ekonominių problemų, dažnai lydimų didelio vietinių gyventojų nepasitenkinimo. Panaši situacija susidarė ir Vičiūnuose. 1937 m. vasarą spaudoje buvo rašoma, kad Vičiūnų kaimas, Aukštosios Panemunės kurorto dalis, niekuo nepanašus į miestą – čia daug šiaudinių stogų, gatvės tik pažymėtos, bet negrįstos, nėra elektros šviesos, keliai bene blogesni nei buvo anksčiau ir pan. Gyventojai sakydavo, kad jaučia priklausą miestui tik iš to, kad apkrauti didesniais mokesčiais, kad namų stogus, dengtus čerpėmis, liepiama dažyti raudona spalva, kad turi daug daugiau sunkumų, kai nori pasistatyti namą, susiremontuoti seną ar užtverti naują tvorą. Sovietiniu laikotarpiu Vičiūnuose veikė ir tebeveikia ,,Raudonojo kryžiaus "sanatorija, dr. K. Griniaus ( tuo metu vadinta komunistų partijos veikėjo J. Domaševičiaus vardu) tuberkuliozės sanatorija, prof. V. Tumėnienės vaikų sanatorija, vasaros pionierių stovykla. Atkūrus nepriklausomybę išsiplėtė gyvenamųjų namų statyba, gyventojų skaičius - 2500. vičiūnai - mėgstama kauniečių pasivaikščiojimų i iškylų dviračiais vieta.[1]

Šaltiniai

Rūkas E. Kauno priemiesčiai: Vičiūnai ir J.Basanavičiaus šilas//Kauno diena, 1996, Bal. 13, P.22.