Unikalu! Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (253 balsai)

Vartotojas:Birutė Švabienė

UNIKALI VIETA – lietuviškas Stonehendžas?. VIENINTELĖ BAŽNYČIA – lyg kosminis laivas. PROJEKTO AUTORIUS – kuris Laurynas?. NEĮTIKĖTINA AKUSTIKA - savotiška legenda .NOBELIO PREMIJOS LAUREATAS - apgink mane, Dieve, nuo turto ir neturto... PASLAPTINGAS AKMUO ...ir... daug klaustukų...

Visa tai vienoje vietoje - šalia Vilniaus – Sudervėje - Švč. Trejybės bažnyčia


Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia (nuotr. B. Švabienė, 2009)


UNIKALI VIETA

Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia stovi Sudervės kaime, esančiame netoli Vilniaus. Rašytojo V.Sirokomlės (Liudviko Vladislovo Kondratavičiaus, 1823-1862) nuomone, žodis sudervė (su derva) reiškia dervuotą deglą, žvejų naudojamą naktinės žūklės metu, o, gal būt, siejamas ir su kokiomis nors senovės lietuvių apeigomis, atliekamomis su sakuotu deglu. Aplinkui ežerai: Vilnoja, nusitęsusi ne vieną kilometrą, Dūkštas, su didele sala viduryje, Purvis ir daug mažų užpelkėjusių bevardžių ežeriukų. Rašytiniuose šaltiniuose Sudervė minima nuo 1493 m., kai Vaitiekus, Šedbaro sūnus, Šventragis, savo dvarą Sudervėje užrašė Vilniaus vaivadai. Didžiojoje Britanijoje buvo pastebėtas įdomus reiškinys, kad senovės kultūros paminklai yra išdėstyti idealiai tiesiose linijose. Viena žinomiausių tokių linijų yra Anglijos „Stonehendžo juostilė“ (Stonehenge Ley), nusitęsusi apie 30 km ir kertanti žymųjį Stonehenge (akmenų ratą). Sakoma, kad tai tik Didžiajai Britanijai būdingas reiškinys. Tačiau visai neseniai (2006m.) analogiška linija “Lietuvos juostilė” buvo aptikta ir Lietuvoje. Ji nusitęsusi beveik 30 km., eina per Vilniaus miestą, Vilniaus bei Kaišiadorių rajonus ir kerta šešis ją žyminčius taškus. Jų tarpe yra keturios bažnyčios.Viena iš jų - Sudervės. Nėra visai aiški juostilių ir jas žyminčių taškų paskirtis. Jų paskirties aiškinimas keičiasi, keičiantis mokslo ir technologijų lygiui. (Pvz. Stonehendžas: XIX a. buvo manoma, kad tai senovinės šventyklos griuvėsiai, XX a., kad šie akmenys žymi reikšmingas astronomines kryptis, kad tai - senovinė observatorija. Vėliau, kad tai priemonė, skirta apskaičiuoti Saulės ir Mėnulio užtemimų laiką, pagaliau, kad tai senovinis kompiuteris...). O kokias paslaptis slepia Lietuvos juostilės kelyje esanti nuostabioji Sudervės bažnyčia ? [1, 5, 6, 7, 13 ].


VIENINTELĖ...

Sako, naktį Sudervės bažnyčia atrodo lyg kosminis laivas... Tai bene - vienintelė apvali katalikų bažnyčia Lietuvoje ( kupolinė rotonda). Ši Švč. Trejybės bažnyčia pradėta statyti 1802(3) metais, 1812 m.-pastatyta, o 1822 m. ir 1834 m.- konsekruota (pašventinta). Bažnyčios išorinės formos beveik be pakitimų išliko iki mūsų dienų. Altoriai ir vidaus puošyba atnaujinti XIX a. viduryje. Po apvaliu bažnyčios kupolu yra vertingų XIX a. freskų. [1,3,7,9,12]


PROJEKTO AUTORIUS

Literatūroje, tinklalapiuose galima rasti įvairių nuomonių dėl Sudervės Švč. Trejybės bažnyčios architekto. Vieni šaltiniai teigia, kad bažnyčios projekto autorius - žymus architektas Laurynas Gucevičius (1753-1797/98) – dar kitaip vadinamas - Laurynas Stuoka Gucevičius, Laurynas Montrimas Gucevičius, Laurynas Montrimas Žakovičius Gucevičius, kituose, kad dominikonas, religinių raštų rengėjas (leidėjas) architektas Laurynas Bartkevičius (Bortkevičius) (1756 – 1823). Tai, kad šią bažnyčią projektavo ne Laurynas Gucevičius, o L. Ba(o)rtkevičius paskelbė lenkų dailėtyrininkas Marianas Moreliovskis. Tačiau Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje rasta Sudervės bažnyčios projekto 1851 m. kopija, atlikus jos analizę, lyg ir patvirtina Lauryno Gucevičiaus autorystę. Kaip yra iš tikrųjų ? [1,4, 8, 9,10, 12, 14].


NEĮTIKĖTINA AKUSTIKA

Bažnyčios kupolo architektūrinė erdvė sukuria stebėtiną akustiką (įvijais laiptais pakilus į trečią bažnyčios aukštą, baliustradą, kuri juosia kupolą ties bažnyčios karnizu-apima keistas jausmas - tarsi būtum pakibęs tarp dangaus ir žemės. Pasakyk ką nors šalia ar už kelių metrų stovinčiam žmogui, ir jis nieko, ką pasakei, negalės suprasti, nes aidas akimirksniu atkartos žodžius, o jie susilies su aidu, bet, jei atsistosite priešingose kupolo pusėse - menkiausias šnabždesys, vos vos girdimai ištartas į sieną žodis bus puikiausiai girdimas toli priešingoje pusėje esančiam žmogui - lyg tas žmogus stovėtų tau už nugaros. Tai palieka neišdildomą įspūdį! Kas gali prilygti šios stebuklingos rotondinės bažnyčios akustikai, jau seniai virtusiai savotiška legenda ? [12]


PASLAPTINGAS AKMUO

Sudervės bažnyčios viduje yra akmuo su įdauba. Jis - skirtas laikyti švęstam vandeniui. Tiek savo sudėtimi, tiek forma jis primena archeologinį dubenuotąjį akmenį. Tokio akmens duobutėje susirinkęs vanduo buvo laikomas šventu. Įdomu tai, kad akmenyje iškalta data ( 1726) liudija, kad šis akmuo yra gerokai senesnis už pirmąją bažnyčią (šioje vietoje pirmoji medinė Šventųjų Petro ir Pauliaus titulo bažnyčia buvo pastatyta 1782/83m.). Kokia žinia įamžinta šiame akmenyje? [2,6,9,]

Įdomu, kad 1726 m., gimė Ignotas Jokūbas Masalskis (Vilniaus vyskupas, pirmasis Edukacijos komisijos pirmininkas ir Sudervės parapijos (1782 m.) įkūrėjas); 1726 m. Vilniuje įkurta pijorų mokykla (Pijorų mokyklą (Panevėžio apskrities) baigė architektas Laurynas Gucevičius)[11]"


NOBELIO PREMIJOS LAUREATAS

1966 m. rugpjūčio mėnesį ir 1967 m. vasarą Sudervės bažnyčioje lankėsi poetas, Nobelio premijos laureatas Josifas Brodskis. Pirmą kartą jis atvažiavo lydimas Tomo Venclovos. Antrą kartą J.Brodskis atvyko i Sudervę su Anastazija Braudo - vargonininke, kad jai parodytų unikalią įstabios akustikos Sudervės bažnyčią, bažnyčią, kuri, matyt, jam paliko neišdildomą įspūdį. J.Brodskis Sudervės bažnyčios kupole tyliai skaitė poeto romantiko Cipriano Kamilio Norvido eilėraštį “Pelenai ir deimantas”- apie tai, kad nieko iš mūsų neliks, tik pelenai... ir ar liks juose deimantas- amžinosios pergalės pranašas... Kiekvienas labai tyliai ištartas žodis buvo girdimas priešingoje baliustrados pusėje....Turėjo būti nepaprasta... Bažnyčioje jaunas J.Brodskis (jam tada buvo 26 metai) kalbėjosi su tuometiniu kunigu - klebonu Adolfu Trusevičiumi apie svarbius egzistencinius žmogaus gyvenimo ir tikėjimo klausimus. Į poeto pamąstymus “...ar geresnis materialinis lygmuo padeda žmogui augti moraliai?, ar žmogus geresnis, kuo turtingesnis...?, buvo atsakyta žodžiais iš brevijoriaus ...apgink mane, Dieve, nuo turto ir neturto, duok man tiek, kiek reikia gyvenimui...”[12].


Šaltiniai:

[9] Janonienė, Rūta. Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia // [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2009-06-09]. Prieiga per internetą < http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/37619>

[8] Laurynas Stuoka // [ interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2009-06-09]. Prieiga per internetą < http://ziniukai.com/content/view/1186/2/1/8/ >

[11] Mažeikis, Vytautas. Ekscentriškoji Europa ir tikėjimo propaganda // [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2009-06-10]. Prieiga per internetą < http://www.leidykla.eu/fileadmin/Religija_ir_kultura/2007_4/75-92.pdf>

[5] Porutis, Gintaras. Lietuvos juostilė // [ interaktyvus].2009[žiūrėta 2009-06-09].Prieiga per internetą< http://www.lamanauskas.lt/juostile.php>

[6] Porutis, Gintaris. Lietuvos juostilė, arba Anglijos kraštovaizdžio linija Lietuvoje // Liaudies kultūra.- 2006, Nr. 4, p.33-34 ; [ interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2009-06-17] Prieiga per internetą < http://www.llkc.lt/index.php?1150504749

[10] Reklaitis P. Stuoka - Gucevičius Laurynas // Lietuvių enciklopedija. - Bostonas, 1963, t. 29, p. 87-89

[4] Rimša, Edmundas. Dėl Lauryno Gucevičiaus pavardės // [interaktyvus].2009 [žiūrėta 2009-06-09]. Prieiga per internetą < http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=2950&st_id=2378&txt=gucevicius>

[7] Sirokomlė, Vladislavas. Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą. –Vilnius, p.126 - 131.

[14] Sudervės bažnyčia. Maldos namai. Vilniaus apskrities turizmo informacijos centras // [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2009-06-09]. Prieiga per internetą < http://www.vatic.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=24&Itemid=30#suderves%20baznycia

[1] Sudervės seniūnija // [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2009-06-09]. Prieiga per internetą < http://www.vilniaus-r.lt/index.php?id=5950>

[2] Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia // [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2009-06-09]. Prieiga per internetą < http://lt.wikipedia.org/wiki/Suderv%C4%97s_%C5%A0v%C4%8D._Trejyb%C4%97s_ba%C5%BEny%C4%8Dia

[3] Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia / /[interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2009-06-09]. Prieiga per internetą < http://suderve.blogas.lt/311762/suderves-baznycia.html>

[13] Vaitkevičienė, Daiva, Vaitkevičius, Vykintas. XIII a. Lietuvos valstybinės religijos bruožai / /Lietuvos archeologija, T. 21, p.311 –334; [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2009-06-09]. Prieiga per internetą < http://senoji.googlepages.com/xiiia.lietuvosvalstybin%C4%97sreligijosbruo%C5%BEa>

[12] Zemlickas, Gediminas. Josifas Brodskis: pirma kelionė į Lietuvą (1,5) // Mokslo Lietuva .- 2006, Nr.19 (353) ; [ interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2009-06-09]. Prieiga per internetą < http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/node/123