Traupio kultūrinės vertybės ir lankytinos vietos

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (220 balsai)

Turinys

Barboros akmuo

Barboros akmuo – respublikinės reikšmės geologinis paminklas. Riedulis randasi Traupio sen.(Anykščių r.), Butleriškių miške (Dabužių g- ja). Akmens ilgis – 4,20 m, plotis – 4,00 m,

Aukštis – 2,67 m, perimetras – 13,51 m.


Legenda byloja apie telkšojusį ežerą toje vietoje, kur dabar randasi akmuo. Vietiniai gyventojai pasakoja, neva akmenį nešęs velnias Troškūnų bažnyčios daužyti, sukaitęs, naštą pasidėjęs, bet tas taip į raistą smuktelėjo, kad nelabasis nebeišlupo. Nuo akmens į čia telkšojusį ežerą nušoko ir nusiskandino bajoraitė Barbora.

Traupio botanikos sodas

Vienintelis Lietuvoje mokyklinis botanikos sodas pradėtas veisti 1989 metais. Iš pradžių augalų kolekcijos buvo sodinamos tik 5 arų plote. Per 20 metų botanikos daržo plotas išsiplėtė daug kartų. Šalia mokyklos yra daugiamečių gėlių kolekcijos, alpinariumai, dekoratyvinis baseinas su vandens augalais ir kt., tad dabar visa mokyklos teritorija paversta botanikos sodu.

Daržo įkūrėjas ir puoselėtojas- buvęs ilgametis Traupio mokyklos direktorius, biologijos mokytojas – ekspertas, Gamtinės įvairovės išsaugojimo draugijos pirmininkas, Augalų apsaugos klubo „Medumėlė“ valdybos narys, 6 knygų apie augalus autorius, 12 knygų apie gamtą bendraautoris, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.

Plačiau: Traupio botanikos sodas

Šv.Onos bažnyčia

Traupio Šv.Onos bažnyčia yra Lietuvos kultūros paminklas, turi vertingų paveikslų,statulų.

Puošnioje trinavėje bažnyčioje gausu religinio meno vertybių . Keletas bažnyčios paveikslų yra labai aukštos meninės vertės, kaip dailės paminklai, saugomi valstybės. Tai Rapolo Mendzegurskio portretas, tapytas XIX a. pradžioje; paveikslas „šv.Barbora“, tapytas 1894 m liaudies dailininko Podolskio; paveikslas „Šv.Pranciškus“,tapytas vietinio liaudies menininko 1894 m. Vadinamasis Giedelinės paveikslas turi stebuklingų galių. Kadaise bajoras Giedelis, patekęs į priešų nelaisvę, karštai meldėsi ir buvo išvaduotas. Atsidėkodamas didikas 1693 m.pastatė Traupyje koplyčią, kurios altorių papuošė Giedelinės paveikslu.Prie dešinio altoriaus yra dvi unikalios statulėlės, originali, puošni sakykla, vietos liaudies meistro originalus medinis rūpintojėlis ir kitos vertybės

Plačiau:Traupio Šv.Onos bažnyčia

Levaniškių parkas

1968-1974 m. Levaniškių kaimo pietinėje dalyje, Nevėžio pakrantėje, buvo įkurtas parkas, užimantis apie 6 ha plotą. Jį sodino ir prižiūrėjo pedagogas ir gamtininkas Paulius Glemža (1921–2002m.). Parke žaliuoja 65 rūšys medžių ir krūmų. Iš jų retesni: balzaminis kėnis, serbinė eglė glaustašakis skroblas, Mako ieva, pilkasis riešutmedis, berlyminė tuopa ir kiti. 2004 m. parkas įamžintas- atidengtas medžio drožėjo Arūno Šafrono stogastulpis su užrašu„Pauliaus Glemžos parkas“.

Žiurlių malūnas

Tinkuotą vėjo malūną iš akmenų 1912m. pastatė dvarininko Kušnerevičiaus mūrininkai. Malūną ilgą laiką valdė Kušnerevičius, Žitkus, Vanagas, kol galop, jau nepriklausomybės metais, savininku tapo Juozas Lukšė. Užėję sovietai malūną nacionalizavo, o malūnininką su šeima ištrėmė į Sibirą .

J. Lukšės giminė apie 1994 – uosius malūną atgavo, pradėjo juo rūpintis, tačiau šalia malūno gyvenęs Vilius Lukšė prieš keletą metų pasimirė. Likusiai malūno savininkei Z.Lukšienei buvo ne pagal jėgas rūpintis malūno remontu. Kultūros vertybių apsaugos specialistai Z.Lukšienei grasina baudomis už architektūrinio paminklo nepriežiūrą. Moteris buvo nusprendusi malūną padovanoti Anykščių savivaldybei, bet ši dovanos atsisakė.

Plačiau:Žiurlių malūnas

Memorialiniai kryžiai žuvusiems partizanams

Paminkliniai kryžiai, žuvusiems Traupio apylinkių partizanams atidengti 2002 m.pavasarį, minint pokario partizanų žūties 60 –metį. Idėjos autorius ir iniciatorius – Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Algimanto apygardos vadas Jonas Kadžionis.

Memoriale iškaltos 17 didvyrių pavardės: Edvardas Augulis, Antanas Bagočiūnas, Kostas Būtėnas, Alfonsas Grimža – Gluosnis, Kazys Grimža, Stasys Jurkevičius, Karolis Kadžionis, Stasys Kilda, Antanas Mackevičius, Anicetas Paurazas, Albinas Rutkauskas – Perkūnas, Bronius Stalnionis- Arimantas, Stasys Stanionis – Žalvaris, Augustinas Šablevičius – Jovaras, Povilas Šakėnas – Bijūnas, Albinas Valeika – Utenis, Napalys Žemaitis.

Levaniškių piliakalnis

Pasakojama, kad piliakalnis karių supiltas kepurėmis. Taip pat pasakojama ir Legenda apie Čičinską, kuris gyvenęs gretimame Janapolės dvare ir iš dvaro pylęs pylimą į piliakalnį, bet jį perkūnas nutrenkęs... ( Tautavičius, 1969. P.10).


F.Pokrovskis nurodo, kad Raguvos valsčiuje yra du piliakalniai. Vienas iš jų yra prie Leoniškių, kitas prie Alūkėnų kaimo. Pirmajame piliakalnyje, kasinėjant žemę, esą buvo rasta žmonių kaulų. Antrojo piliakalnio atsiradimą žmonės sieja su švedų karu ir priskiria kažkokiam milžinui, kuris kalno supylimui panaudojo tik tris savo kepures smėlio. Be to, apie antrąjį piliakalnį žmonės dar pasakoja, kad čia yra paslėptas lobis ( F.Pokrovskij, 1899, P.115).

Plačiau: Levaniškių piliakalnis

Retųjų varliagyvių žiemavietė

Traupio kaimo bendruomenė vykdė projektą „Biologinio – pažintinio tako įrengimas Traupyje, išsaugant retus varliagyvius ir rekultivuojant žemes. Pagrindiniai projekto uždaviniai: pagausinti retųjų varliagyvių populiaciją Traupio seniūnijoje, įkurti ekologinį taką, apimantį mokyklos botanikos sodo kolekcijas ir išsaugoti senovinių Lietuvoje augintų kultūrinių augalų genofondą. Tam iškastas naujas seklus vandens telkinys, tinkamas varliagyviams neršti, sukonstruotos originalios žiemavietės. Augalų kolekcijos pritaikytos aplinkosauginiams ir edukologiniams tikslams, taip pat sukurta senovinių kultūrinių augalų kolekcija

Janapolio dvaro svirnai

XX a. pirmojoje pusėje dvaras priklausė poniai Sadževičiūtei. Ši, mirdama, paliko dvarą lenkų tautybės daktarui Zubavičiui , kuris gyveno mieste, o ūkį tvarkė ūkvedys Danilevičius. Iš Zubavičiaus dvarą pirko Jonas Pociūnas. Okupaciniu laikotarpiu dvarą valdė Pociūnienė, kuri vėliau išvyko į Ameriką. Dvaro žemės priklausė kolūkinei bendruomenei. Gyvenami trobesiai neišliko, tik du svirnai aštuonbriaunės piramidės formos. Viena briauna 4 m pločio ir 4 m aukščio.

Senasis bažnyčios varpas

Dailiame bažnyčios bokšte kabo du varpai. Antrojo pasaulinio karo metu vokiečiai norėjo juos išvežti, bet parapijiečiai suspėjo paslėpti. Mažasis varpas,išlietas 1635 m., išgulėjęs po žeme kelis dešimtmečius, tik 1976 m., kasant duobę naujos Traupio mokyklos pamatams, buvo netikėtai surastas ir sugrąžintas į antrąjį bokštą.


Naudotos literatūros šaltiniai


1.GUOBIS, Raimondas. Vienkiemis Nevėžio aukštupio tyruose// Anykšta,2004,spalio 11.

2.Traupio botanikos daržas.- K.:Lututė.- 2005

3. OBELEVIČIUS, Sigutis, GALVYDIS,Steponas.Traupio bažnyčios// Žiburys,1995, liepos mėn.,nr7.

4. KULVINSKAS, Povilas....Jums dovanoju parką// Šilelis, 2001,gruodžio 6.

5. ARLAUSKAS, Kęstutis. Senojo vėjo malūno saugomi Žiurliai// Anykšta, 2006, sausio 26.

6. OBELEVIČIUS, Sigutis.Traupio seniūnijoje atidengtas paminklas žuvusiems partizanams// Anykšta, 2002, geg.16.

7. OBELEVIČIUS, Sigutis, SLUČKA, Algimantas.Traupio apylinkių varliagyviai ir jų apsauga - K.:Lututė, 2006

8. MUSTEIKIENĖ, Ramunė.Kaimų istorijos// Kraštotyrinis darbas, 2001

Nuotraukos: Ramunės Musteikienės