Traksėdžiai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Parengė: Vida Paldauskienė

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,5 / 5 (122 balsai)

Mano Traksėdžiai

Mano gimtinė... Traksėdžiai mano... Čia jau seneliai, Tėvai gyveno.

Mažas taškelis Žemėlapio raštuos. Tiktai dulkelė Pamario krašto.

Kvepia čia pušys, Lietūs čia tylūs. Dangaus mėlynėn Aitvaras kyla.

Skaisti saulutė Debesis lydi. Namų pavėsy Gėlynai žydi.

Viskas čia vietoj, Viskas čia sava. Mano gimtinė... Traksėdžiai mano...


Virginija Baronienė


Traksėdžiai

Tai kaimas Šilutės seniūnijoje į šiaurę nuo Šilutės. Traksėdžiai vokiškai vadinosi Trackseden. Traksėdžiai minimi jau nuo XVIIIa. 1636 metais minimas gyventojas Jonas Tolbutas arba Traksėdis, kuris buvo įsikūręs prie Aukštumalės aukštapelkės. Iš jo pavardės ir kilo vietovardis Traksėdžiai. Pelkyno pakraštyje yra kalva Piliakalve vadinama. Greičiausiai tai piliakalnis. Nepriklausomybės metais Traksėdžiuose buvo durpių fabrikas, jų pakrovimo geležinkelio stotis. Mokykla, pora krautuvių, smuklė...Iš lietuvių organizacijų minėtinas „Santaros“ skyrius. 1938 m. Šilutės rajone veikė mokyklų draugijos pradžios mokyklos. Traksėdžiuose 1 klasė, 19 mokinių. Traksėdžių kultūros namai pastatyti 1957 m., dirbo T.Tribičiūtė. Kultūros namai veikė iki 1987 m., vėliau buvo uždaryti. Nuo 1997-12-19 po remonto kultūros namams vadovavo N.Martinkienė iki 2001m. (Tais metais Šilutės rajone pradėta vykdyti kultūros įstaigų reforma). Ten pat 1971m. įsteigtas Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio Traksėdžių filialas. Nuo 2002-05-02 atlieka ir mokyklos bibliotekos funkcijas. Manoma,kad pirmoji pradinė mokykla Traksėdžiuose buvo įsteigta 1864 m. iki 1914 m. buvo vienkomplektė. O po pirmo pasaulinio karo – 2 komplektų. 1945 m. dvikomplektėje mokykloje dirbo mokytojai K. Stazdas ir M. Gaškevičiūtė – Strazdienė. 1958 m. Traksėdžių pradinė mokykla buvo reorganizuota į septynmetę. Šios mokyklos pirmąją laida baigė mūsų mokyklos mokytoja I. Bratėnienė. (I.Bielskytė). Nuo 1962 m. iki 1986 m. mokykla buvo aštuonmetė. Mokyklai vadovavo: J.Stankius (1959 - 1962). Dirbo mokytojos: O. Venckienė, V.Bielskienė.1962 - 1969 m.m. vadovavo A. Žibaitis., 1969- 1981m.m. – M. Ignatavičius. 1981 - 1989 m.m. – J. Armonienė. 1989 – 1992 m.m. – K. Locaitis. 1994m. mokykla tapo pagrindine, 1999-dešimtmete. Nuo 1993m. iki 2000-01-07 vadovavo K. Stulga. Šiuo metu mokyklai vadovauja B. Morkevičienė. Ventas (Wendtas) Endrikis (1819-03-22 Šilutės r. – 1899-07-05 Traksėdžiuose) – mokytojas, šviečiamosios ir religinės literatūros rengėjas. Baigęs karalienės mokytojų seminariją, ligi 1887m. buvo pradžios mokyklos mokytoju Bitėnuose, Ragainės apskrityje. 1887m dėl senatvės atsisakęs tarnybos, išsikėlė į Traksėdžius. Ventas išvertė iš vokiečių kalbos postilę „trumpos mišios ant nedėldienių bei švenčių viso ištiso meto“. Postilė ėjo priedu prie laikraščio „Nauja lietuviška ceitunga“. Ventas išvertė vadinamąsias „Lavonmišias“, tačiau šis darbas liko rankraštyje. 1850 m. tiesiamas plentas Tilžė – Klaipėda. 1860 m. Šilokarčiamos apskrityje jau buvo nutiesta 33 km. Minėto plento.


Literatūra ir šaltiniai : 1./ P.Jakštas. Senoji Šilutė. 1994 p. 86/ ; / „Mūsų Lietuva“ V., 1991 IVt. p. 695 / 2. /“Šilutės kraštas“ Šilutė 2000 p.206,437 /


Šilutės Durpių fabriko istorija

Labiausiai Traksėdžiai garsėja savo durpių įmone. 1882 metais sumanus Šilutės pirklys Otto Hoffmann‘as, žinodamas, kad Aukštumalės pelkėje yra daug neperpuvusių durpių įsteigė Rytprūsių durpių kraiko fabriko akcinę bendrovę. Gamyba vyko beveik nenusausintame durpyne rankiniu būdu Aukštumala – tai pelkė (durpynas) 3 km. Į šiaurės vakarus nuo Šilutės. Pelkės plotas apie 3000ha. Pelkė plyti plačioje jūrinių darinių lygumoje, vos 1m iškilusioje virš jūros lygio. Aukštumala- pirmoji visapusiškai moksliškai ištirta aukštapelkė pasaulyje. Ją tyrinėjo XIXI a. pab. Vokietijos botanikas K. Vėberes. 1902m jis išleido monografiją apie Aukštumalės pelkę. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Traksėdžių kaime pastatytas kraiko fabrikas. Apie 1923 m. Šilutės ligoninei buvo gaminamos durpės gydomosioms vonioms. Dauguma darbininkų samdyti sezoniniam darbui. 1945 m. LTSR vyriausiosios kuro valdybos potvarkiu įkurta Šilutės apylinkės durpių kontora, kuriai pavedama gaminti kuro durpes. Lokomobiliu varomomis mašinomis BE P–3m pagaminama iki 22 tūkst. t kuro durpių per metus. Jos realizuojamos Šilutės, Priekulės, Klaipėdos, Plungės įmonėms ir gyventojams. 1953 m. vėl pradėtos rankiniu būdu gaminti durpės kraikui. Plečiama gyvenvietė - pastatyti 3 mūriniai namai, pirtis, parduotuvė, klubas. Kasmet kraikinių durpių gamyba plečiama. Per metus iškasama iki 30 tūkst. t durpių. 1956 m. pradėta mechanizuota trupininių durpių kraikui gamyba. 1959-1968 m. veikė durpių izoliacinių plokščių gamybos cechas. Jau nuo 1960 m. pradėta durpes eksportuoti. Pagal 1968 m. vyriausybės patvirtintą Šilutės durpių kraiko gamyklos rekonstrukcijos projektą pramonės objektų statybai skirta 6,1 mln. rublių. Atlikta daug statybos darbų Aukštumalos durpyne - supilti apsauginiai pylimai, pastatytos 3 vandens kėlimo stotys, nusausinta ir paruošta gamybai apie 900 ha gamybos laukų, nutiesta 12 km siaurojo geležinkelio, pastatytos mechaninės dirbtuvės, įrengti inžineriniai tinklai, keliai ir aikštelės. 1975 m. pradėjus veikti durpių pakavimo cechui, Šilutės durpių gamykla pirmoji Lietuvoje pradėjo eksportuoti įpakuotas durpes į daugelį Europos šalių. 1908 m. durpių kraiko gamyklai ėmė vadovauti H.Šojus. Durpių gamyba tuoj pradėjo kilti, ir pagaliau per metus pagamindavo apie 900 vagonų kraiko. 1990 m. pastatytas naujas pakavimo cechas su kanadietiškais durpių presavimo ir pakavimo įrengimais. Kiek vėliau sumontuota naujausios technologijos durpių substratų gamybos linija. Šiuo metu bendrovės akcinis kapitalas sudaro 5,75 mln. Lt, nuolatos dirba apie 155 žmonės, sezoniniams darbams kasmet papildomai įdarbinama apie 80-120 žmonių. Bendrovei skirta 2471 ha Aukštumalos pelkės ploto Nemuno deltos nacionalinio parko teritorijoje. Gaminama apie 50 tūkst. t mažaskaidžių (šviesių) durpių žemės ūkiui ir 1,5 tūkst. t gabalinių kuro durpių. 1993 m., padedant užsienio partneriams, pradėta mažaskaidžių gabalinių durpių gamyba. Ši produkcija ypač vertinama užsienio durpių substratų gamintojų. Išpjaunant durpių gabalus iš klodo, skirtingai nei gaminant įprastu trupininiu būdu, kur kas mažiau suardoma augalinės kilmės produkto kapiliarų sistema. Todėl labai pagerėja durpių vandens įgeriamumas ir oro pralaidumas. Iš tokių durpių pagamintuose substratuose auginamų augalų šaknys gerai aprūpinamos oru ir vandeniu. Bendrovėje daug dėmesio ir lėšų skiriama produkcijos kokybei. Ją tikrina ir užsienio ekspertai, nes apie 96 proc. produkcijos išvežama į įvairias pasaulio šalis. Šilutėje pagamintus durpių substratus noriai perka Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Slovėnijos, D.Britanijos, kitų Europos šalių gėlininkai ir daržininkai. Vos už 50 km esantis Klaipėdos jūrų uostas labai parankus gabenti kroviniams į tolimesnes šalis. Jūra bendrovės produkcija pasiekia Turkiją, Izraelį, Kiprą. Pagrindinė bendrovės akcininkė - Vokietijos firma “Baltische Torfgesellschaft MBH”, vykdydama įsipareigojimą investuoti, pristatė į Šilutę naują didmaišių presavimo liniją, kuri jau sumontuota ir sėkmingai veikia. 1975 m. statyto cecho patalpose, rekonstravus pastatą, vietoje morališkai pasenusių, nusidėvėjusių įrengimų pradėta montuoti mažo litražo durpių maišelių pakavimo linija. Išplėtus gamybinius pajėgumus tikimasi didesnę produkcijos dalį skirti šalies vartotojams.

Literatūra ir šaltiniai: 1. MG 2001/5 – UAB „Šilutės durpės“ Valerija Daukantienė; prieiga per internetą :http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/05/05durp.html 2. /P.Jakštas. Senoji Šilutė 1994 p.249/