Taujėnų valsčius

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,6 / 5 (178 balsai)


1918 m. mokytojas K. Gorinas savo iniciatyva lapkričio mėnesį sušaukė mitingą. Mitinge nusprendė išrinkti laikinąjį valsčiaus komitetą. Mitingas buvo sušauktas sekmadienį prie valsčiaus valdybos namų (dabar mokykla). Kalbėjo mokytojai J. Pukas, J. Griganavičius, Paąžuolis ir kiti. Komiteto pirmininku buvo išrinktas J. Pukas, o nariai - S. Katliorius, V. Raudonikis ir Rudminas. Šis komitetas tvarkė valsčių, kol 1919 m. vasario mėn. užėjo raudonarmiečiai. Jie į miestelį atvykdavo pernakvoti ir vėl išvykdavo. Tai būdavo pereinamasis punktas. 1919 m. gegužės mėn. raudonarmiečiai visai pasitraukė. Vėl buvo organizuota vietos valdžia. Pirmasis valsčiaus viršaitis buvo K. Kačinskas iš Punių kaimo, vėliau R. Žižys iš Gaivenių kaimo, J. Grigaliūnas iš Žibučių kaimo, J. Marazauskas iš Šalnų kaimo, A. Pakėnas iš Paąžuolių kaimo ir kiti. Sunkus iš pradžių buvo valdžios darbas, nebuvo nei taisyklių, nei nurodymų, nei pinigų. Kas kaip išmanė taip ir dirbo. Reikėjo rūpintis valsčiaus, apskrities ir kariuomenės reikalais. Valsčiaus valdyba gaudavo daug paraginimų, kuriuos reikėjo pildyti:


Tvarkos darbuotojai valsčiuje vadinosi milicijantais. Pirmasis Taujėnų milicijantas buvo Kirkus. 1919 m. pasitraukus iš Taujėnų raudonarmiečiams valsčiaus seimelis nutarė įsteigti raitąją miliciją. Milicijantai buvo renkami iš vietos ištikimų žmonių su savo arkliais. Mėnesio alga buvo 500 auksinių.

Žygiai į laisvę

1919 m. sausio mėnesį raudonarmiečiai jau buvo užėmę Panevėžį, Ukmergę, Kauną. Bet štai susitinka rimtą lietuvių pasipriešinimą ir buvo priversti trauktis ir nešdintis iš kur atvykę. 1919 m. gegužės mėnesį į Ukmergę atvyko 1 lietuvių pėstininkų pulkas, su dideliu pasisekimu raudonarmiečius atrėmė ir nuvijo net už Dauguvos .

Štai kaip ėjo kovos paliai Taujėnus: atsargos dėliai 1 pėstininkų pulko vadas, atvykus pulkui į Ukmergę, išsiuntė vieną būrį raitų žvalgų komandos nuo Ukmergės į kairę pasižvalgyti. Būrio vadas Papečkys, pasiekęs Taujėnų miestelį, praneša pulko štabui, kad Taujėnuose yra 80 vokiečių. Į kairę nuo Kavarsko, Budrių dvare yra bolševikai. Jų nedaug vos 12 raitelių ir tie „na pogotovie“. Arkliai jų pabalnoti, momentas - it jų ten nebebus. Kurkliuose ir Kavarske bolševikai. Kavarske arti 100 bolševikų. Traupy esą raitelių ir pėstininkų.


I pulko raitų žvalgų kuopos viršininkas leitenantas Biržys ir eilinis V. Kundrotas prie šulinio Šalnų kaime Taujėnų valsčiuje, 1919 m.


Bendrai imant, rusai raudoarmiečiai laikėsi Vengravos, Šventerečiaus, Kapustėlių, Radišaukos dvaras, Kurklių, Kavarsko, Traupio, Raguvos, Panevėžio linijoje.

Ukmergėje buvo susitarta kartu veikti su vokiečiais ir pulti rusus raudonarmiečius. Mat, čia dar buvo susilaikęs vokiečių 18 - tas Saksų savanorių pėstininkų pulkas, kurio vadas majoras Zeschau. Jisai kartu su I pėstininkų pulko vadu sustatė puolimo planą ir išleido operatyvinį planą vokiečių kalba. Tame įstatyme duoti nurodymai ir direktyvos kaip vokiečiams taip ir lietuviams.

Prisilaikydami šio įsakymo, I -as lietuvių pėstinkų pulkas ir 18 - as vokiečių Saksų savanorių pėstininkų pulkas turėjo pulti rusus raudonarmiečius trimis voromis. Kairioji vora atvyko į Taujėnus . Nors operatyviniame įsakyme buvo paskirta šiai vorai vadovauti vokiečiui kapitonui Vinkleriui, tačiau vykdant operacijas, iniciatyva perėjo į I pėstininkų pulko I bataliono vado, karininko Žemaičio rankas. Skaudu buvo lietuviui, siekiančiam garbingo tėvynės gynėjo vardo, žiūrėti į vokiečius, plėšiančius Lietuvos kaimus, trukdančius operuoti.

Karininkas Bilminas, pasiekęs Taujėnų miestelį, apsistojo, pailsėjo ir iš vietos gyventojų sužinojo, kad Traupy esą bolševikai. Jis nusprendė bolševikus iš ten išvyti. Prisiartinę prie Traupio buvo netikėtai užklupti ir apšaudyti, apdaužyta lauko virtuvė. Teko grįžti atgal į Taujėnus. Vakare bažnyčioje buvo gegužinės pamaldos, kur suvedė lietuvius kareivius. Pulko kapeleonas kunigas Garmus laikė iškilmingas pamaldas, priminė kariams, kad eidami į kovą turinesigailėti savęs ir gyvybės. Prašė karių susimąstyti bažnyčioj ir pasižadėti sąžiningai atlikti Lietuvos piliečio - gynėjo pareigas. Kareiviai po to įgijo jėgos ir pasitikėjimo. Naktį apie 1 val. batalionas buvo pašauktas į rikiuotę prie ginklų. I ir II kuopos išžygiavo į Kavarsko pusę. Bolševikai, matyt, pastebėję priešą, nuo Kurklių pabiro į grandinę ir pradėjo šaudyti. Kiti išsigandę bėgo. Bėgančius mūsiškiai apšaudė artilerijos ugnimi. 1918 m., kada vokiečiai pakėlė kojas dangintis iš Lietuvos, kaip kituos miesteliuos, taip ir Taujėnuose buvo skubotai organizuojama valdžia. Išrinktas laikinasis valsčiaus komitetas

Literatūra :

1. Lietuvos miestai ir miesteliai Nr. 2,Taujėnai, Akiras, psl.32-34.