Sutkūnai - kaimas šalia Šiaulių

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Turinys

Trumpa istorija

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (167 balsai)

Sutkūnai – kaimas įsikūręs už penkių kilometrų į Šiaurę nuo Šiaulių, prie Šiaulių-Rygos geležinkelio ir plento. Vakariniu pakraščiu teka Kulpė (Mūšos intakas), iš pietų kaimą juosia Ginkūnų pelkė.


Sutkūnų riboženklis


Sutkūnų gyventojai aktyviai dalyvavo 1769 m. Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilime. Carizmo metais Sutkūnų žemė priklausė grafui Vladimirui Zubovui. XIX a. Sutkūnai buvo valsčiaus centras, čia veikė paštas, pradžios mokykla (įsteigta 1867 m.). Šaltiniuose nurodoma, kad 1873 m. Sutkūnuose gyveno 36 šeimos. Kaimas itin nukentėjo per pirmąjį pasaulinį karą – sudegė valsčiaus pastatas ir mokykla. 1910 m. kaime buvo pastatyta mūrinė koplyčia, bet ji neišliko, sakoma, jog ją nugriovė per audrą trenkęs žaibas. 1919-1920 m. Sutkūnų kaimas buvo skirstomas į vienkiemius. Žemės dalijimo metu kaimo gyventojams bendram naudojimui liko žvyro kalnelis, nes jo niekas nenorėjo imti. Apsukresni kaimiečiai pradėjo žvyrą pardavinėti tuometinėms Šiaulių miesto statyboms. Už gautus pinigus buvo sutvarkytos Sutkūnų kapinės. 1936 m. sutkūniškiai su "Pavasario" kuopos kariais surinko lėšų ir pastatė paminklą "Švč. Jėzaus Širdis", kurį pašventino Šiaulių klebonas Stanislovas Sarapas. Kai kuriuose šaltiniuose šis meno kūrinys vadinamas pavasarininkų paminklu. Prie jo visais laikais rinkdavosi žmonės melstis už mirusius kaimo gyventojus. Šio paminklo autorius nežinomas. 2005 m. jį restauravo Vilniaus dailės akademijos magistrantai. Paminklas įrašytas į LR kultūros vertybių registrą.

Paminklas "Švč. Jėzaus Širdis"


Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai į žvyro kalnelį nutiesė bėgius. Pradėjo dirbti ekskavatorius, žvyras buvo pilamas į vagonus ir išgabenamas. Aplinkinių kaimų gyventojams tai buvo naujovė, jie atvažiuodavo pasižiūrėti šių mechanizuotų darbų.

1923 m. pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis Sutkūnuose buvo 24 sodybos, kuriose gyveno 165 gyventojai. Keturi ūkiai buvo stambūs – turėjo po 40 hektarų žemės. Vienas gražiausių ūkių buvo Vinco Valančiaus pavyzdinė sodyba. Ūkininkai iš kitų vietovių važiuodavo į ją pasižiūrėti, pasimokyti kaip reikia tvarkytis. Prasidėjus sovietinei okupacijai darbšti Valančių šeima buvo ištremta į Sibirą, o jų sodyboje įsikūrė žemės ūkio artelė. Sutkūnų kaimo jaunimo tarpe virė aktyvus kultūrinis gyvenimas. Veikė „Pavasarininkų“ organizacija, buvo švenčiamos religinės ir tautinės šventės, rengiami vakarai, susitikimai su įžymiais žmonėmis.



Sovietiniais metais Sutkūnai buvo nemaža gyvenvietė, 1987 m. čia buvo 615 gyventojų. Veikė visoje respublikoje garsus kolūkis „Pirmyn“, vadovaujamas Aloyzo Joco. Taip pat Sutkūnai atliko Šiaulių veislininkystės stoties pagalbinio ūkio gyvenvietės funkcijas.

Kaimo šviesuoliai

Iškiliausia Sutkūnų kaimo šeima – Švambariai. Visi keturi jų šeimos nariai buvo baigę aukštuosius mokslus: Janina – mokytoja, Augustinas – provizorius, Antanas – karininkas, Petras – veterinarijos gydytojas. Augustinas Švambaris (1887-1971), provizorius, buvęs Šiaulių vaistų sandėlio darbuotojas ir vedėjas, tremtinys. Jis Sutkūnuose turėjo 28 hektarų ūkį. Paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Vilkijoje, ten ir palaidotas. Nors jau senokai miręs, vietiniai Sutkūnų gyventojai jį prisimena kaip didelį autoritetą turėjusį žmogų, aktyvų visuomenininką, bičių mylėtoją. Jo žodis, kaip prisimena Julija Valančiūtė-Klikūnienė, lemdavo visus kaimo spendimus. Antanas Švambaris (1894-1925) turėjo majoro laipsnį, savanoriu tarnavo Lietuvos kariuomenės pirmajame pėstininkų pulke. Petras Švambaris (1899-?) buvo baigęs Šiaulių gimnaziją, vėliau tapo veterinaru, dėstė Kauno veterinarijos akademijoje. 1941 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Austrijoje. Aktyviai visuomeniniame gyvenime reiškėsi ir sutkūnietis Jurgis Kiaušas, jis kurį laiką vadovavo Šaulių organizacijai. Juozas Valančius buvo kaimo šviesuolis, priklausė jaunųjų ūkininkų rateliui. Jo sesuo J. Klikūnienė 1948 m. su tėvais buvo ištremta į Sibirą, apie šį savo gyvenimo laikotarpį parašė atsiminimus.


Jocų kaimo turizmo sodyba


Pergyvenę visus laikas bei visas valdžias ir dabar Sutkūnuose gyvena šviesūs, savo gimtinę garsinantys žmonės. Tai Nijolė Sutkutė, kurios sodyba buvo išrinkta gražiausia Šiaulių rajone, buvęs mokytojas Steponas Balčiūnas, besidomintis aplinkinių kaimų istorija, rankdarbių kūrėja Eugenija Venckienė, Zinaida ir Aloyzas Jocai – keturių gandrų kaimo turizmo sodybos šeimininkai ir daugelis kitų.

Šiaulių burmistras Juozas Valančius

Gimė 1891 m. Sutkūnuose (Šiaulių raj.). Mirė 1942 m. rugpjūčio 14 d. Gorkyje (Rusija). Provizorius, visuomenės veikėjas. Mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1922 m. baigė aukštuosius kursus Kaune, įgijo farmacininko specialybę. Nuo 1920 m. – Lietuvos kariuomenės savanoris, 1921-1922 m. Kauno savivaldybės sanitarijos skyriaus farmacijos dalies viršininkas. 1924 m. Šiauliuose atidarė vaistinę. 1929-1930 m. – Šiaulių ligonių kasos direktorius. 1931 m. išrinktas į Šiaulių miesto savivaldybės tarybą, 1931-1938 m. – Šiaulių miesto burmistras. Jo kadencijos metu Šiauliuose įrengtas vandentiekis ir kanalizacija, tvarkomos gatvės ir pastatai, atidaryta nauja turgavietė ir kt. Prasidėjus sovietinei okupacijai, 1940 m. suimtas, kalintas Šiaulių kalėjime, vėliau išvežtas į Rusiją, kur ir mirė. Priklausė Lietuvos tautininkų sąjungai. Nuo 1931 m. buvo Lietuvos vaistininkų draugijos narys, 1935-1940 m. šios draugijos pirmininko pavaduotojas. Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino III laipsnio medaliu (1938).

Kraštotyrininkė Joana Sajienė – Sutkūnų tyrinėtoja

Gimė 1929 m. kovo 24 d. Šiauliuose. Mirė 2003 m. ten pat. Palaidota Kužiuose (Šiaulių raj.). 1966 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, kur įgijo biologijos mokytojos specialybę. Buvo ilgametė Šiaulių Pabalių pagrindinės mokyklos mokytoja. Kraštotyra susidomėjo 1988 m., išėjusi į užtarnautą poilsį. Parašė savo šeimos istoriją, rinko Šiaulių krašto tremtinių atsiminimus, parengė Sutkūnų kaimo be jo gyventojų aprašymą. Publikacijas skelbė Šiaulių miesto bei rajono laikraščiuose. Parengti darbai (16 vnt.) saugomi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje.

Literatūra

Sutkūnai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 4. – Vilnius, 1988, p. 135.

Sutkūnai / parengė Joana Sajienė; rankr. – Šiauliai, 1998. – 5 p.: iliustr.

Šiaulių rajonas. – Šiauliai, 2005. – 109 p.: iliustr.

Valančiūtė-Klikūnienė, Julija. Atsiminimai / užrašė Joana Sajienė; rankr. – Šiauliai, 1997. – 6 p.: iliustr.


Parengė Danutė Darbutienė