Sukilėlių būrys Renave

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Pirmojo bolševikmečio priespauda, įvairios represijos, žmonių areštai, trėmimai ir, apskritai, visų gyvenimo sričių sovietizavimas sukrėtė visą Lietuvą. 1941 m. kilus SSSR - Vokietijos karui, Renave taip pat susibūrė sukilėliai. Į jų būrį įstojo apie 20 asmenų. Tai Alfonsas Druskinis iš Šilių km., Feliksas ir Jonas Jonušai, taip pat Juozas, Pijus ir Valius Mitkai - visi iš Skėrių km., Pranas Navardauskas iš Renavo, Pranas Petrauskas ir Pranas Stukas iš Tvaskučių km., Petras Senkus iš Renavo ir kiti. Sukilėlių būriui vadovavo kapitonas Baipšys. Renaviškių susidūrimų su besitraukiančiais raudonarmiečiais ar kitomis ginkluotomis sovietinių aktyvistų grupuotėmis, rodos, nebūta. Po kelių savaičių sukilėliai buvo paleisti. 1944 m. lapkričio mėn. 17 d. Alsėdžių apylinkėse iš lėktuvo parašiutais nusileido, baigusi kursus vokiečių žvalgybos mokykloje, Adolfo Kubiliaus Lietuvos laisvės armijos grupė (LLA). Sunkiomis sąlygomis šiaurės Žemaitijoje A. Kubilius įsteigė LLA štabą ir pavadino jį Žemaičių legionu. Tada Žemaičių legionas apėmė Kretingos, Mažeikių ir Telšių apskritis. 1945 m. pabaigoje beveik kiekviename Mažeikių apskrities valsčiuje jau veikė LLA organizacinio sektoriaus kuopos. Renavo apylinkėse LLA pogrindžio grupės veikė trijulėmis, kiekvienas narys žinojo tik apie tris savo grupės narius. Bet Lietuva buvo apraizgyta tankiu sovietinių agentų bei informatorių tinklu, paleistos į darbą specialios, Lietuvos laisvės kovotojais apsimetusios sovietinio saugumo grupės. Šimtai gyventojų buvo pasmerkti tardymo ir lagerio kančioms. 1944 m., artėjant frontui, kai kurie Renavo bei jo apylinkių gyventojai, dalyvavę LLA veikloje bandė pasitraukti, tačiau ne visi sėkmingai. Daugelis iš jų bėgo į Liepoją, o iš ten laivu į Karaliaučių, deja, toliau nuvykti nesisekė. Raudonarmiečių puolamame mieste jiems teko išgyventi nemažai karo siaubo valandų. 1945 m. kovo mėn. renaviškiai iš Karaliaučiaus pro Virbalio filtracijos punktą buvo sugrąžinti į savo ankstesnes gyvenamąsias vietas. 1946 m. vasarį buvo suimta daugiau negu 40 Sedos bei Židikų valsčių gyventojų ir pradėta eilinė grupinė politinė byla. Tarp kaltinamų priklausymu LLA pogrindžiui arba jo rėmimu buvo ir 6 Renavo bei artimesnių kaimų asmenys. Įtariami priklausę pogrindžiui, asmenys būdavo įvairiai gąsdinami, mušami, kankinami. Po to laukė ilgi tremties metai. Panaudota literatūra : Renavas. Žemaičių praeitis. Vilnius : Vilniaus dailės akademija, 2001.