Skaistgirio apylinkės

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (179 balsai)


Skaistgirys – mažas miestelis Joniškio rajone, garsėjantis dolomito karjeru, Šv. Jurgio ir Šv. Martyno atlaidais. Aplink yra išsibarsčiusios 35 gyvenvietės, priklausančios Skaistgirio seniūnijai, daugelis iš jų įtrauktos į nykstančių kaimų sąrašą, tačiau jose galima aptikti nemažai įsimintinų, unikalių vietų. Šiaulių universitetas ne vienerius metus rengia ekspedicijas į šias apylinkes, renka krašto istoriją, tautosaką, vyresni apylinkių žmonės papasakoja daugelį įdomių istorijų, susijusių su krašto praeitimi, tradicijomis – pateikiame keletą pasakojimų apie svarbesnes krašto vietas, tradicijas.

Skaistgirio dolomito karjeras

Turinys

Dvelaičiai

Kaimas įsikūręs apie pusę kilometro nuo Latvijos sienos, jo istorija siekia net XVIII amžių. XIX a. pradžioje kaime buvusios 54 sodybos, tuo tarpu aplinkiniuose kaimuose jų būta gerokai mažiau, artimiausiame iš jų – 8 trobos. Kaimo senoliai prisimena, kad Dvelaičių kaimas buvo vienas didžiausių ir turtingiausių visoje apylinkėje: sovietų okupacijos metu čia buvo malūnas, plytinė, kalvė, kino teatras. Kaime buvusi ir mokykla, tiesa, ji veikė gana trumpai (1943 – 1946 m.). Šiuo metu kaime gyvenamos yra dvi sodybos. Kaimas įtrauktas į nykstančių kaimų sąrašą, tačiau žmonės nepraranda vilties ir tiki, kad kaimas gyvuos dar ilgai.

Senieji Dvelaičių kaimo gyventojai prie buvusios mokyklos. Pastatas statytas 1914 m.

Genovaitė Stankūnienė (g. 1931) su dukromis prie senosios sodybos

Trumpaičiai

Trumpaičių kaimas apylinkėje išskirtinis tuo, kad dauguma čia esančių gyvenamųjų namų statyti dar XX amžiaus pradžioje.

Stasio Šimaičio sodyba. Statyta 1915 m.

Trumpaičių kaimo kapinės

Trumpaičių kaimo kapinės išskirtinės tuo, kad aptvertos mūrine tvora su stacijomis, tai vienintelės senosios apylinkės kapinės, turinčios tokią tvorą. Rasti šias kapines nėra lengva, jos pasislėpusios tankių medžių lapijoje toli laukuose, jokio takelio, jungiančio kapines su keliu, seniai nebėra. Vienintelis būdas pasiekti jas – apie kilometrą brautis žaliuojančių rapsų laukais. Tačiau nukeliavus ten pasijunti tarsi kitame pasaulyje – nedidelis, kokių šimto metrų spinduliu aptvertas plotelis dvelkia senove. Dar yra išlikę keletas kapelių, o pačiame kapinių centre stovi didžiulis kryžius, skirtas „kapinių fundatoriui Marcijonui Šimaičiui“.

Kapinių istorija apipinta daugybe legendų, prietarų ir paslapčių. Žmonės kalba, kad jos įkurtos dar lietuvių – švedų karų metu, tačiau tikrosios kapinių atsiradimo istorijos niekas nebežino. Vėliau XIX amžiuje šiose kapinėse buvo palaidota nemažai Šimaičių šeimos žmonių, o turtingas jų giminaitis Marcijonas Šimaitis aptvėrė kapines mūrine tvora su stacijomis – nuo tada Trumpaičių kapinės tapo garsios visoje apylinkėje.

Pasakojama, kad antrojo pasaulinio karo metais netoli kapinių nukrito rusų lėktuvas. Vienas turtingas ūkininkas išsigelbėjusiems kareiviams pasiūlė nakvynę ir maisto, jeigu jie padėsią jam ūkyje. Naktį, kai jauni rusų kareiviai sumigo, ūkininkas visus juos nužudė, o kūnus užkasė kapinėse. Kitą dieną ūkininkui nutiko nelaimė, ir jis mirė. Kas tiksliai nutiko ūkininkui žmonės pasakoja skirtingai, vieni sako, kad jis nukritęs nuo stogo, kiti, kad išprotėjęs ir pasikoręs kapinėse.

Kalbama, kad ir dabar tamsią naktį galima matyti kapinių pusėje blykčiojančias mažas švieseles.

Trumpaičių kapinių kryžius. Ant jo iškalti žodžiai: „Tas kryžius statytas tų kapų fundatoriaus Marcijona Šimaičia“.

Mūrinė Trumpaičių kapinių tvora su stacijomis.

Laidojimo papročiai

Pasakoja Janina Gorkova (Rimeikaitė) (g. 1936) Dvelaičių kaimas. Gimė Alsių kaime.


Parengė Alina Žilinaitė