Siaubo naktis

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (143 balsai)

Sausio tryliktosios nakties taifūnas

Vanagais mirties čia draskės kaip žvėris...

Juodosios jėgos tankais traiškė kūnus,

Vilnelė klykė – Nemunas, Neris...


Raudonas slibinas iškėlė galvas,

Iš jų nasrų žiojėjo vien ugnis –

Spjaudėsi šūviais, alpo Kryžių kalnas,

O Viltis buvo kartu su mumis...


Delnais į delnus širdys čia pulsavo,

Tėvynę šventą gynė jos vaikai.

Krūtinėm dengė, beginkliai skandavo:

– LIETUVA ! Laisvė  ! – atsiliepė skliautai...


Kai po tankete klupo LORETĖLĖ,

Dvylika brolių žuvo čia drauge –

Jų kraujas LAISVĘ dar aukščiau iškėlė

Virš Vilniaus bokštų – vėliavų fone...


Jie ant Tėvynės Aukuro sudėjo

Jaunystės žiedus, tyrus, neramius.

Mirties agonijoje nedrebėjo –

Vardai Didvyrių istorijoj bus.


Patrankų šūviuose drebėjo žemė,

Karo audra užklupo tąnakt mus...

Tauta iš Dievo sau stiprybės sėmės,

Kankiniai išskleidė dvasios sparnus.


Ir kyla kyla Jie baltais balandžiais,

Į žydrą dangų žvelgia LIETUVA.

Visais varpais, suklupęs kraštas meldžias:

– MARIJA, gelbėk. LAISVE, būk gyva !



Sofija Šviesaitė


Panaudota literatūra: Šviesaitė, Sofija. Siaubo naktis // Santarvė. – 1992, sausio 11, p. 1.