Senosios Tauragės kapinės

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,3 / 5 (591 balsai)

Miesto pakraštyje, prie Sandėlių ir Pramonės gatvių sankryžos, prisiglaudusios senosios Tauragės kapinės. Kapinėse palaidoti keturių konfesijų mirusieji: katalikai, evangelikai liuteronai, stačiatikiai ir metodistai. Senosios miesto kapinės – ištisa miesto gyvavimo istorija, čia palaidoti žymiausi miesto žmonės.

Pirmieji kapai čia atsirado XIX a. (viešojoje bibliotekoje yra A.Širvio, gimusio 1916 m. pasakojimas, kad šiose kapinėse pirmas sūnų Georgijų palaidojo Tauragės bajoras Ditmonas savo žemėje, esą nuo tada ir kiti pradėję laidoti savo artimuosius).

Prie kapinių stovi kukli stačiatikių Šv. Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eustafijaus cerkvė, kur nuo 1937 m. rusų tikinčiuosius aptarnavo protoljerėjus, palaikęs gerus kontaktus su kitomis konfesijomis, siekęs bažnyčios vienybės – ekumenijos ir čia palaidotas Joanas Semionovas (1910-1986). Cerkvės apsidėje yra lentelė su įrašu rusų kalba: „Praeivi, melskis prieš Dievą už mano nuodėmingą sielą, kaip aš meldžiausi už tavo prieš šventą sostą 53 m.“ Padedant parapijiečiams, Venjemino Savičenko rūpesčiu 1989 m. suremontuota ir praplėsta cerkvė pasipuošė variu dengtu kupolu. Nuo 2008 m. gegužės mėn. Tauragės stačiatikių cerkvė turi naują šventiką – iš Latvijos atkeltą igumeną Aleksijų. Jis gyvena prie kapinių tikinčiųjų bendruomenei priklausančiame namelyje, pradėjo garsėti išskirtiniais pamokslais, paskaitomis.

Prie cerkvės spiečiasi stačiatikių kapai. Jų teritorija nėra didelė. Kyla nauji antkapiniai paminklai, glausdamiesi prie čia stovinčių senųjų stačiatikių kryžių. Ažūriniai geležiniai kryžiai yra su trigubomis (stačiatikių) ar dvigubomis kryžmomis, ornamentuoti raštais, primenančiais S raidę.

XX a. pradžioje paplitę nupjauto medžio su nukapotomis šakomis akmeniniai antkapiai. Prie cerkvės yra toks rudo akmens Bažanovų antkapis. Šiuolaikiniai pravoslavų antkapiniai paminklai yra kuklūs, prie žemės prigludę nedidukai granito luitai su įrašais apie mirusius. Toliau nuo cerkvės yra vienas seniausių, gerai išsilaikęs antkapinis paminklas: ant akmeninio riedulio pritaisytas ažūrinis geležinis kryžius, kur rusų kalba parašyta: „Nikolajus Dimitrijevičius Suzdalskis gydytojas miręs 1896 kovo 7. Liūdi Uralo pulkas 112“.

Tuo metu per Tauragę driekėsi spaudos gotiškomis raidėmis ir evangelikų liuteronų religinių leidinių platinimas, ėjo knygnešių kelias. Galbūt Tauragėje, kaip pasienio mieste, kur nuo 1866 m. Tauragės pilyje įkurtas kalėjimas buvo dislokuotas šitas 112 Uralo pulkas. 1884-1894 m. Tauragėje buvo nagrinėta apie 100 bylų dėl lietuviškos spaudos.

Evangelikų liuteronų 2,6 ha kapinių teritorijos dalis gana tuštoka. Čia daug pamirštų kapų, stovi dar išlikę ažūriniai metaliniai kryžiai.

Evangelikų liuteronų antkapiniams paminklams būdinga griežtų linijų kryžiai aštriais galais, dar išlikusios aukštos metalinės tvorelės. Ant paminklų išlikusios pavardės vokiškos ir dalis pvz.: Jurgileit, Paulikat lietuvininkų. Netoli tako stovi didelis lauko riedulys su nušlifuota priekine dalimi Augusto Miko Gocento (1895-1953) antkapinis paminklas.

Paskutiniu metu bažnyčiose skelbiama ir tikinčiųjų prašoma surasti visus, kurių artimieji palaidoti šiose kapinėse. 1971 m. šios kapinės buvo uždarytos. Pasklido kalbos, kad ateityje jos bus iš viso panaikintos, daugelis šeimų išvežė savo artimųjų palaikus į kitas kapines. Buvo surinkta tūkstantis tauragiškių parašų po prašymu LTSR Ministrų tarybai, kad senosios miesto kapinės nebūtų sulygintos visai. Norint apsaugoti nuo sunaikinimo, dalis paminklų atsidūrė muziejuje. Tik 1990 m. miesto taryba priėmė potvarkį, leidžiantį laidoti į šeimos kapus.

Senosios miesto kapinės – ištisa miesto istorija. Dešinėje palaidoti pokario metais žuvę komunistų aktyvistai, septintajame dešimtmetyje pastatytas paminklas su užrašu „Amžina šlovė žuvusiems“.

Kapinių priekyje – karių kapai ir tautodailininko Antano Bagdono paminklas (1990) „Nepriklausomos Lietuvos kariams“ ir eilė kryžių tiems, kurie žuvo kovose už Lietuvos Nepriklausomybę. Prie pagrindinio tako, po kaire, ilsisi „Lietuvos kariuomenės savanoris nuo 1918 m. Pranas Litvinas 1903-1988“, toks užrašas ant medinio tautodailininko Antano Bagdono stogastulpio su bučiuojančiu vėliavą savanoriu.

Tolėliau Gedimino stulpų formos antkapinis paminklas Lietuvos kariuomenės karininkui Leonui Kybartui (? – 1920). Žuvo kovodamas su lenkais prie Varėnos, būdamas vyresnysis leitenantas.

Keliaujant toliau pagrindiniu taku, randame Gedimino Katino (1930-1996) didoką keturkampį granitinį antkapinį paminklą su jogailaičių dvigubu kryžiumi. Jis buvo 1988 m. Sąjūdžio iniciatyvinis grupės Tauragėje narys. 1990 m. Tauragės rajono deputatų tarybos narys. Padėjo įkurti Kovų ir kančių muziejų. Netoli jo, buvusio tremtinio, politinio kalinio, mokytojo Nikodemo Krapavicko (1911-1998) antkapinis paminklas.

Jis buvo nepriklausomos Lietuvos Respublikos kariuomenės atsargos karininkas. Prezidentas A.Smetona jį apdovanojo Gedimino ordino medaliu. Antras Gedimino ordinas mokytojui buvo įteiktas 1997 m. Einant pagrindiniu taku, po kaire rasime betoninį paminklą su kryžiumi ir užrašu „KnygnešysVincas Jonikas (1863-1933)“. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu iš Mažosios Lietuvos gabeno knygas, sėdėjo Raseinių kalėjime. 2009 m. knygnešio Vinco Joniko vaikaičiai surengė moksleivių rašinių konkursą patriotinėmis temomis „Knygnešio Vinco Joniko atminimui pagerbti“. Netoli kapinių galo, kairėje, rasite akmeninį paminklą su kryžiumi ir užrašu baltomis raidėmis „Čia ilsisi Mažeikų šeima“. Šiame kape palaidotas Pagramančio knygnešys Jonas Mažeika (1876-1961).

Šiose kapinėse palaidotas ir Konstantinas Jankauskas (1870-1935). Platino lietuvišką spaudą, bendravo su J.Basanavičiumi, M.Jankumi. 1918-1933 buvo Tauragės apskrities mokyklų inspektorius. Domėjosi ir rinko liaudies dainas, rūpinosi D.Poškos muziejumi. Netoli cerkvės ilsisi ir pirmoji Tauragės bibliotekininkė Larisa Kopaitė (1899-1952). Nors baigė mokslus Kauno universitete, įgijo matematikės išsilavinimą, bet paviliojo knygos, buvo tauragiškių mylima ir gerbiama. Amžiną poilsį čia rado ir Juozas Gaižauskas (1929-2006). Jo paminklas yra netoli pagrindinio tako ir yra stačiakampio formos. Tai ilgametis „Tauragiškių balso“ žurnalistas, dainų ir šokių ansamblio „Jūra“ dalyvis, choristas nuo pirmų ansamblio dienų.

Memorialiniuose paminkluose dažniausiai tiktai žinios apie mirusiuosius, bet nėra informacijos kas juos sukūrė. Šie mažosios architektūros statiniai pagal medžiagą iš kurios pagaminti – mediniai, akmeniniai ir geležiniai. Šiose kapinėse evangelikų liuteronų teritorijos dalyje daugiausia geležinių antkapinių paminklų, daugiausia ažūrinių geležinių kryžių, kai kurie aptverti aukštomis geležinėmis tvorelėmis. Išplatinti kryžių galai, padabinti stilizuotais augalais, kryželiais, o stiebai ir kryžmos įvairios konfigūracijos S formos ornamentika.

Praėjusio laiko paslaptis saugo ir akmeniniai antkapiniai paminklai, kurių šiose kapinėse daugiausia. Čia gausu storų kryžių, pastatytų ant mūrinio, šlifuoto granito pagrindo. Paįvairina kapines akmeniniai paminklai su Jėzaus, Marijos ar angelo skulptūra, daugiausia nudažyti baltai, yra vienas kitas ir spalvingesnis, yra paminklų su horeljefais.

Ar yra šiose kapinėse garsiojo Bonifaco Norvaišos (1841-1913) sukurtų antkapinių paminklų? Panašių į jo sūnaus Stasio Norvaišos, taip pat dariusio akmeninius paminklus ir Šilalės kapinėse 1943 m. pastačiusio savo tėvui Bonifacui antkapinį paminklą, gal ir galima rasti. XIX a. Tauragės rajone gyveno liaudies meistrų – Jonas Andriulis, Stasys Petraitis, Sirtautas (Cirtautas), Jurgis Steponaitis, J.Venckaitis. Tik kol kas, jų darbus gaubia paslaptis. Kaip teigia Tauragės enciklopedija, nuo XIX a. vidurio Tauragėje veikė Eduardo Elerto paminklų dirbtuvės. Sovietmečiu antkapinius paminklus darydavo buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas. Antkapinių paminklų meistrai turėjo dirbtuves ant Jūros upės kranto. Įvairių formų granitiniai rieduliai pastatomi ant postamento ir ant nušlifuotos dalies iškalami memorialiniai užrašai, portretai. Tauragės buitinio aptarnavimo kombinato paminklų dirbtuvėse darbavosi tautodailininkas Andrius Martinaitis (1921-1995).

Nepriklausomybės metais vėl atgimsta lietuvių liaudies memorialinių paminklų kūrybos meninės tradicijos. Kapinės puošiamos mediniais Prano Kundroto, Antano Bagdono ir kitų meistrų tautodailės kūriniais, kur viršūnėlės papuoštos metaliniais kryželiais, primenančiais ir tęsiančiais senųjų Žemaitijos meistrų tradicijas.


Daiva Kiniulienė

Šaltiniai

Nuotraukos Dariaus Kiniulio, 2009 m. gegužė


Straipsniui naudoti informaciniai šaltiniai:

• Almonaitis V., Almonaitienė J. Karšuva 1: Keliautojo po Tauragės kraštą žinynas , Kaunas, 2004, p. 48-50.

• Bagdonas A. Kūrėm grožį, Tauragė, 2008, p. 361-371.

• Misius K. Kai lietuvišką spaudą draudė ir gaudė // Tauragės kraštas, 2007, p. 115-131.

• Strikaitienė J. Tikinčiuosius vilioja naujojo šventiko pamokslai // Tauragės kurjeris, 2008 09 11

• Širmulis A. Lietuvių liaudies memorialiniai paminklai, Vilnius, 1999.

• Tauragės enciklopedija, sąs. 3, Tauragė, 1992, p. 39.