Seirijų Sąjūdžio veiklos atspindžiai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (117 balsai)
Seirijų Sąjūdžio veiklos atspindžiai
1988 - 1991 m.
Seirijų  ansamblio vėliava ir dainos Vilniuje
Seirijų ansamblio vėliava ir dainos Vilniuje

Lietuvos persitavarkymo Sąjūdis yra vienas įdomiausių ir tikrai gerai ištirtas Lietuvos istorijos laikotarpis. Apie Sąjūdžio veiklą, priežastis, pasekmes prirašyta daug knygų. Taip pat gausu literatūros apie Sąjūdį rajonuose, mažuose miesteliuose. Tačiau toli gražu ištirti ar aprašyti ne visi Sąjūdžio veiklos taškai – vienas iš jų – Seirijai.
Apie LPS veiklą Seirijuose iki šiol nėra nieko parašyta, todėl ši tema yra ir nauja, ir aktuali. Seirijai yra mano gimtasis miestelis čia aš užaugau, baigiau vidurinę Antano Žmuidzinavičiaus vardo mokyklą. O studijuojant istoriją domėtis savo krašto istorija, manau, yra savaime suprantamas dalykas.
Prieš rašydamas straipsnį susipažinau su visa Sąjūdžio spauda, susijusia su Lazdijų rajonu (Seirijai neturėjo atskiro leidinio). Vilties, kad tuo metu leistuose laikraščiuose „Dzvanas” po to „Dzūkas” ką nors rasiu suteikė tai, jog red. kolegijoje dirbo Seirijų sąjūdietis Antanas Rimša. Tačiau teko nusivilti, nieko svarbaus ir tinkančio straipsniui ten neradau.
Tuomet nusprendžiau apklausti Seirijų sąjūdietę, dabar Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narę, Seirijų bibliotekos bibliotekininkę Nijolę Lepeškienę. Galiu drąsiai sakyti, jog jos pateikta informacija yra kertinė, kuria paremtas mano darbas... Kad informacija nebūtų vienpusė apklausiau Seirijų gyventoją Albiną Tamkevičių – žymaus disidento Sigito Tamkevičiaus vyresnįjį brolį. Iš jo pasakojimo susidariau neblogą vaizdą, kaip Seirijų Sąjūdžio veiklą matė ir vertino paprasti seirijiečiai. Dar šį tą papasakojo buvęs mano kūno kultūros mokytojas Vladas Lepeška.
Negaliu nepaminėti vieno labai svarbaus dalyko. Bet kokia organizacija neveiksni be dokumentacijos, juolab Sąjūdžio – tačiau man nepavyko susipažinti su ta informacija, nes, kaip teigė N. Lepeškienė, Maskvos Pučo metu, buvo labai išsigąsta, jog valdžią gali įtvirtinti komunistai, todėl imta slėpti dokumentus, kad nenukentėtų sąjūdiečiai – taip pastarieji ir pradingo.
Lazdijuose ir Veisiejuose iniciatyvinės grupės buvo įsteigtos jau 1988 m. birželio mėnesį. Seirijuose Sąjūdis vėlavo. 1988 metų rudenį Seirijų Sąjūdžio įkūrimu pirmiausia susirūpino dvasininkija, išskirti reikia tuometinį parapijos kunigą Jurgį Sventicką. Kaip teigia viena Seirijų Sąjūdžio iniciatorių N. Lepeškienė, tai būtent kunigas J. Sventickas ir paragino ją įkurti iniciatyvinę grupę Seirijuose, nes jei to nepadarysime mes (Seirijų bendruomenė) – tai padarys komunistai. Todėl neveikti tautos labui tokiais laikais negalima.
Kaip pasakojo Seirijų gyventojas Albinas Tamkevičius:„Buvo keista, kodėl Seirijuose niekas nevyksta. Tiek Lazdijuose, tiek Veisiejuose, tiek Alytuje kažkas vyko, o Seirijai tarsi snaudė, nežinojo kas vyksta...“.
Nijolė Lepeškienė tuo metu būdama kultūros namų vadove specialiai surengė renginį, kurio metu ir buvo išrinkta Seirijų Sąjūdžio „Taryba“. Kaip pati N. Lepeškienė prisimena rinkimai buvo vykdomi taip: iš salės žmonės atsistoję siūlė kandidatus, taip pasiūlyti buvo šie kandidatai: N. Lepeškienė, J. Sventickas, K. Pušneraitis, V. Nedzinskienė, O. Urbonavičienė, A. Rimša, St. Sebestinienė, I. Šinkauskaitė, A. Mickevičius. Kadangi kandidatų buvo pasiūlyta nedaug, tai visos siūlytos kandidatūros buvo patvirtintos, tačiau aktyviai veikė tik šie asmenys: N. Lepeškienė, A. Rimša, J. Sventickas, K. Pušneraitis, V. Nedzinskienė, O. Urbonavičienė – prie jų dar galima priskirti tuometinį kolūkio pirmininką A.Mickevičių, kuris Sąjūdžio veiklą rėmė suteikdamas Sąjūdžio aktyvistams automobilį ar autobusą. Seirijų Sąjūdžio „Tarybos“ pirmininku buvo išrinktas mokytojas Antanas Rimša, tačiau neoficialia lydere galima laikyti Nijolę Lepeškienę. Kaip teigia Seirijų gyventojas Albinas Tamkevičius: „Būtent N. Lepeškienė organizavo visus Sąjūdžio renginius Seirijuose, tai lėmė, jog ji buvo kultūros namų vadovė ir šiaip aktyvus, drąsus žmogus, ji visur matėsi pirmame plane. Taip, ją galima vadinti Seirijų Sąjūdžio Tarybos lydere.“
Seirijų Sąjūdžio tarybos nariai:
Antanas Rimša – mokytojas, Seirijų Sąjūdžio tarybos pirmininkas, mokytojas, „Dzvano“ (Lazdijų rajone leistas Sąjūdžio laikraštis) vėliau „Dzūko“ red. kolegijos narys.
Nijolė Ona Lepeškienė – Seirijų kultūros namų vadovė, neoficiali Sąjūdžio lyderė.
Jurgis Sventickas – kunigas.
Kazimieras Pušneraitis – mokytojas.
Vida Nedzinskienė – bibliotekininkė.
Ona Urbonavičienė – gydytoja – stomatologė.
Kiti nariai:
Stasė Sabestinienė – mokytoja.
Irena Šinkauskaitė – mokyklos direktorė.
Arūnas Mickevičius – kolūkio pirmininkas.


Sąjūdžio veikla
Pirmas įvykis, susijęs su Sąjūdžio veikla, kurį pokalbio metu prisiminė N. Lepeškienė buvo 1988 m. spalio 7 d. vėliavos pakėlimas Gedimino bokšte. Kuo jis toks svarbus Seirijams? Kaip prisimena sąjūdietė: „Išgirdome su sūnumi Dainium per radiją, jog Vilniuje pakelta trispalvė; sūnus pašokęs sušuko: - „Keliam ir mes!..“ Aš dvejojau, tačiau ištraukėm iš spintos seną vėliavą, ją sutvarkėm ir pakabinom prie Seirijų kultūros namų. Jau po 30 min. man paskambino Seirijų apylinkės pirmininkas Pranas Mikelionis ir paklausė, kas ten per vėliava kabo, bei liepė nukabinti. Aš jam atsakiau – negi nežinot kieno ta vėliava?, po šio klausimo P. Mikelionis padėjo ragelį. Vėliava prie kultūros namų kabojo iki 18 val., vakare su sūnumi ją nukabinome“.
Kitas ryškus prisiminimas, susijęs su vienu žymiausiu Lietuvos disidentu – Sigitu Tamkevičiumi. „1989 metų vasarą pastarajam laikant šv. Mišias Simne, pas mane atėjo J. Sventickas ir pasiūlė suorganizuoti susitikimą su S. Tamkevičiumi. Viską reikėjo daryti greitai, V. Rutkausko (kultūros namų darbuotojas) paprašiau, kad mus nuvežtų savo automobiliu į Simną (nenorėjau naudoti savojo, asmeninio automobilio, nes žinojau, jog esu sekama). Nuvažiavome į Simną, tuo metu vyko mišios, J. Sventickas nuėjo į klausyklą, aš į bažnyčią klausyti mišių, po jų mes susitarėme su S. Tamkevičiumi dėl susitikimo su Seirijų bendruomene. Į susitikimą atėjo daugybė žmonių, kaip ir į visus Sąjūdžio renginius.“ Kodėl aš šį įvykį išskiriu? Iš pažiūros tai atrodo eilinis žmonių susibūrimas, kokių Sąjūdžio metu buvo daug, tačiau pasakodama N. Lepeškienė užsiminė, jog tik grįžus iš Simno iškart sulaukė „pareigūno“ skambučio ir klausimo – kaip mišios Simne, ar patiko pamokslas?, o atvykus Sigitui Tamkevičiui į Seirijus,prie kultūros namų durų prisistatė du vyrai su juodais lietpalčiais lydimi kolūkio pirmininko A. Mickevičiaus, norintys „dalyvauti“ renginyje. Taip pat dėl šio renginio jai reikėjo aiškintis apylinkės pirmininkui Pranui Mikelioniui. Dėl šio renginio buvo sudrebėjusi ir kultūros namų vadovės (N. Lepeškienės) kėdė. Todėl dėl patalpų ir renginio oficialų prašymą pasirašė Seirijų Sąjūdžio tarybos narė O. Urbonavičienė.
Ką visa tai mums sako? Ogi specialiosios tarnybos dirbo, net tokiame mažame miestelyje kaip Seirijai, sąjūdiečiai negalėjo ramiai dirbti, jiems buvo grasinama dėl darbo, jie buvo sekami – visaip kaip tik galima, buvo pažeidžiamos žmogaus teisės, pabandykime įsivaizduoti, kas nutiktų šiandien, jeigu valdžia taip kontroliuotų mūsų gyvenimą... Tačiau Sovietų Sąjunga 1989-ųjų vasarą dar nebuvo linkusi pasiduoti.
Geriausiai Seirijų Sąjūdžio veiklą reprezentavo, anot N. Lepeškienės, moterų etnografinis ansamblis. Štai kaip jo veiklą prisimena buvusi vadovė:„Seirijų Sąjūdžio renginiai neapsieidavo be mūsų moterų etnografinio ansamblio pasirodymo, savo dainomis mes primindavome gyvąją istoriją, juk moterys dainavo savanorių, tremtinių, kalinių ir Laisvės gynėjų – partizanų dainas, o dauguma dainininkių buvo nukentėjusios nuo sovietų okupacijos. Kartais būdavo, jog per dieną reikia pasirodyti keliuose renginiuose, per šias gastroles mus pastebėjo Veronika Pavilionienė. Kartu su ja Seirijų etnografinis moterų ansamblis koncertavo Leipalingyje, Pivašiūnuose, Alytuje, Kauno ir Vilniaus filharmonijose. Sąjūdžio pirmojo suvažiavimo vakare Arkikatedros aikštėje. Dainavo daugelyje kitų renginių.“
Seirijų žmonės dalyvavo visuose pagrindiniuose įvykiuose, kurie vyko Lietuvoje. Pirmiausia tai 1989 m. rugpjūčio 23 dieną vykusiame Baltijos kelyje. Iš Seirijų išvyko du autobusai, žmonės stovėjo prie Ukmergės plento tarp Vilniaus ir Anykščių (autobusus davė kolūkio pirmininkas), taip pat 1991 metais prieš pat Sausio 13-osios naktį prie televizijos bokšto budėjo seirijiečiai, jų pamaina baigėsi - 1991 m. sausio 12 d. 00:00 val. Grįžę namo jie išgirdo, jog prasidėjo televizijos bokšto šturmas. Kaip prisimena mokytojas Vladas Lepeška: „Grįžau namo apie antrą, įsijungiau televizorių ir negalėjau patikėti savo akimis, kai išvažiavau dar buvo ramu, žmonės kūreno laužus, palikau ten savo sūnų studentą, neradau sau vietos visą naktį, mobiliųjų telefonų nebuvo, nei paskambinsi, nei kitaip susisieksi...“. Būtent dėl to kitą dieną po šventųjų mišių Seirijų Sąjūdis surengė mitingą šventoriuje, kurio metu žmonės dalinosi informacija, skaitė pranešimus – kas ką žinojo. Tuo parodydami savo vieningumą ir solidarumą. Tikriausiai žodis „SOLIDARUMAS“ yra taikliausiai Sąjūdį apibūdinantis žodis. Anot Nijolės Lepeškienės, ji nepamena, kada kitą kartą būtų mačiusi tokius vieningus Seirijų žmones kaip 1988 -1991 metais, Sąjūdžio metais.
Sąjūdžio iniciatyvinės grupės veikla buvo įvairi: nuo LR vėliavos pakėlimo, susitikimų su žymiais disidentais, Laisvės kovose žuvusių partizanų palaikų iškasimo, jų perlaidojimo ir paminklų gynėjams statymo, dalyvavimo Baltijos kelyje, Europos kelyje, budėjimo prie parlamento sausio dienomis iki Seirijų moterų etnografinio ansamblio, vadovaujamo Nijolės Onos Lepeškienės pasirodymų didžiųjų miestų filharmonijose su Veronika Pavilioniene, ir daugelio koncertų visoje Lietuvoje, aktyvaus dalyvavimo rinkiminėse kompanijose ir respublikiniuose bei rajoniniuose renginiuose.

Leipalingyje, Nepriklausomybės paminklo  šventinimo  šventėje dainuojam kartu  su V. Pavilioniene
Leipalingyje, Nepriklausomybės paminklo
šventinimo šventėje dainuojam kartu su V. Pavilioniene
Europos  kelio  renginyjedainuojam Lenkijoje
Europos kelio renginyje
dainuojam Lenkijoje
Paminklo žuvusiems partizanams šventinimas Bestraigiškės  miške
Paminklo žuvusiems partizanams šventinimas Bestraigiškės miške
Partizanų  pagerbimas Seirijų kapinėse
Partizanų pagerbimas Seirijų kapinėse


Linas Janulionis
Seirijų bibliotekos skaitytojas