Sartų ežeras

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

"Glaudžia dangų Sartai mėlynieji, Glaudžia medžių šešėlius žalius. Prie Sartų šviesios dienos praskrieja Neramiuoju žuvėdros keliu.

Čia gyvybės šaltiniai skaidrieji, Mums kiekvienas jų lašas brangus. Spinduliai net į debesis liejas, Ir vaivorykštėm juosias dangus.“ /V. Strioga/

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,7 / 5 (506 balsai)
Gražesnio ir mielesnio akiai vaizdo nematyt kitur, kaip tik čia - Dusetų miestelio pakraštyje, pušynų ir beržynų apsuptyje, kur vakarinį Dusetų miestelio šoną skalauja – Sartų ežeras, išsišakojantis link Dusetų Girios ir nubanguojantis Velikuškių piliakalnio ir Bradesių šilų link. Sartai – Dusetų miestelio brangakmenis.

Daugeliu sakmių ir legendų apipinti Sartai.

Turinys

Pavadinimo kilmė

Seniai, seniai anapus Sartų ežero, kur dabar driekiasi Didžiadvario kaimo laukai, gyvenęs labai turtingas ponas. Jo didelis baltas dvaras stovėjęs vešlių sodo medžių paunksmėje ir iš tolo viliojęs kiekvieno praeivio akį. Tik baisiai piktas ir nedoras buvęs dvaro savininkas. Daug baudžiauninkų kraujo ir ašarų sugėrė pono žemė, nes už menkiausią nusikaltimą iki kraujo buvo čaižomos baudžiauninkų nugaros. Širdį veriančios žmonių dejonės, sklindančios iš didžiojo dvaro valdų, buvo girdimos net kitame ežero krante. Ne vienas baudžiauninkas, kuo nors neįtikęs ponui, būdavo mirtinai užplakamas. O kiek gražuolių mergelių pražudęs piktasis ponas: nuplėšęs joms šlovę, atėmęs jaunystės džiaugsmą. Bėgo metai pilni vargo ir žmonių kančių. Paseno, sumenko didžiojo dvaro ponas. Jautė, kad nebeilgai jam liko gyventi. O mirti labai bijojo, nes daug nedorų darbų slėgė jo širdį. Bijojo, kad po mirties už tai nebūtų nugramzdintas į pragarą, kur nusidėjėlių laukia amžinos kančios. Baisiai susirūpino ponas, kaip jam savas kaltes išpirkti, kaip išprašyti iš Dievo dangaus karalystę. Ir nutarė ponas didelę dovaną Dievui padovanoti. Juk veltui niekas į dangų nepakliūna! Užsakė ponas pas vieną meistrą didžiulius varinius varpus ir davė įžadus pats juos nuvežti į kitą ežero krantą ir įkeldinti į varpinę. Galingas varpų skambesys turėjo pasiekti Viešpaties ausį, sugraudinti širdį, kuri atleis ponui visas nuodėmes ir paskirs jo sielai gražią vietelę danguje. Kai varpai buvo nulieti, ponas įsakė savo tarnams pakinkyti į roges šešis sartus žirgus, įdėti varpus, ir pats įsilipęs į vežimą, išvažiavo per užšalusį ežerą link varpinės. Bevažiuojant sutemo, pakilo vėjas, ėmė suktis sniego sūkuriai ir ponas pametė kelią. Ilgai jis klaidžiojo po užšalusį ežerą negalėdamas privažiuoti kito kranto, kur miestelyje šalia bažnyčios stovėjo varpinė. Staiga prieš sartuosius žirgus susisuko ugnies kamuolys, o iš jo iššoko juodas raguotas velnias. Žirgai pasibaidė, šoko į šalį, o velnias ėmė spjaudyti ugnimi į ežero ledą, draskyti jį nagais ir daužyti uodega. Mat raguotajam labai parūpo pono dūšia, kurią jau seniai buvo nusižiūrėjęs. O dabar, jei ponas nuveš varpus ir po mirties Viešpats įleis jį į dangų, velnias neteks savo grobio ir visas jo darbas, gundant poną, nueis niekais. Velnias šito bijojo, todėl stengėsi iš visų jėgų kaip nors sutrukdyti ponui. Ir jam pavyko. Po arklių kojomis ledas įlūžo, ir šešetas sartų žirgų kartu su piktuoju ponu ir didžiuliais vario varpais nugrimzdo į ežero dugną. Rytojaus dieną baudžiauninkai buvo pasiųsti ieškoti pono. Pasikinkę dvaro arklius, jie važinėjo skersai išilgai po ežerą, tačiau pono niekur nerado. Nelabai dėl to ir liūdėjo, nes pono jie nemėgo ir jo nesigailėjo. Pralenkdami vienas kitą, baudžiauninkai važinėjo ežero ledu, pramogavo, džiaugdamiesi, kad nebėra piktojo pono. Nuo to laiko ežerą imta vadinti Sartais (juk šešetas sartų žirgų nuskendo!), ir pačiame žiemos viduryje ant Sartų ledo imta ruošti arklių lenktynes.

Didysis piktojo pono dvaras laikui bėgant sugriuvo, tik kaimas iki šiol Didžiadvariu tebevadinamas.

Trumpai apie Sartus...

Sartai – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Rokiškio ir Zarasų rajone. Tai ilgiausią (79 km) kranto liniją Lietuvoje turintis ežeras. Ežere yra 7 salos, kurių bendras plotas – 13,2 ha. Pats Sartų ežeras ypatingas tuo, kad turi ilgiausią (79 km) kranto liniją iš visų Lietuvos ežerų. Ežero plotas -1336,8 kv.km (215,4 kv.km Zarasų rajone ir 1121,4 kv.km Rokiškio rajone), vidutinis ežero gylis yra 5,7 m, didžiausias - 20,9 m. Per ežerą prateka upė Šventoji,
įteka Audra, Serbentupis, Kriauna, Zalvė.

Siekiant atkreipti visų dėmesį į Sartų ežero užterštumo problemą, 2008 –ųjų liepą buvo surengta unikali akcija - pasaulio ultratriatlono čempiono,dar vadinamo „geležiniu žmogumi“ Vidmanto Urbono plaukimas Sartų ežeru. Sutikdamas perplaukti tuos 16 kilometrų Sartų ežeru V.Urbonas norėjo dar kartą priminti žmonėms apie kiekvieno iš mūsų daromą žalą gamtai, apie būtinybę išsaugoti tai, ką dar turime ir neleisti sunykti.

Sartų pakrantės gyventojai . . .

Augalų Sartų ežere nėra gausu, daugeliu jo pakrančių tęsiasi neplačios vandens augalų juostos.

Ežere sugaunamos kuojos, lydekos, aukšlės, ešeriai, lynai ir net šamai. Sartų ežere pavasarėjant peri gulbės,

ežero pakrantėje turškiasi įvairiaspalviai pavasario pranašai,

lizdus sukasi baltieji gandrai.

Gražiausi Sartų ežero vaizdai . . .

Vingiuotas Sartų ežeras ir vaizdingos jo apylinkės, gretimi ežerai yra priskiriami Sartų regioninio parko teritorijai. Tad keli vandens maršrutai [1] garsiuoju Sartų ežeru padės geriau pažinti parko istorines vietas, gamtinę aplinką ir poilsiavimo jame galimybes.

Gražiai sutvarkyta Sartų ežero pakrantė prie Dusetų miestelio seniūnijos, į kurią visada galima užsukti atsikvėpti,
pasiklausyti netoliese tekančio nediduko upeliuko čiurlenimo,

pasigrožėti nuo Sartų ežero atsiveriančia nepaprasto grožio panorama:

Naudota literatūra ir medžiaga

1. Leokadija Lūkošiūnaitė-Malcienė „Dusetos“. Dusetos: UAB „Utenos spaustuvė“, 2002 2. Lietuviškoji Tarybinė enciklopedija, X tomas. Vilnius: Mintis, 1983. 3. Mažoji Lietuviškoji Tarybinė enciklopedija III tomas. Vilnius: Mintis, 1971. 4. http://www.zarasai.lt/index.php?mod=info.php&kas=0&ids=799 Nuotraukos: Jurgitos Šukienės.ir Vandos Stepanavičienės