Sąjūdžio gimimas Nevočiuose. Šilalės rajonas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Nevočių kaimo Sąjūdžio grupės susikūrimą lėmė tuo metu vykstantys įvykiai rajone ir respublikoje. Mažos mokyklėlės pedagogai ir kaimo gyventojai neliko nuošalyje. Visiems svarbus buvo mūsų šalies likimas, kurį žmonių širdyse išjudino Sąjūdis. Esminis įvykis lėmęs Nevočių kaimo Sąjūdžio grupės įsikūrimą buvo, kai rajono valdžia užtvėrė paplūdimį aukšta tvora, kurio teritorijoje buvo pastatyta pirtis.

Kaimo žmonės nebegalėjo prieiti prie vienintelės prieinamos vietos nusiprausti ar karštą vasaros dieną išsimaudyti. Žmonėms nesiūlė jokios alternatyvos. Vietinė spauda, kuri tuo metu buvo valdžios pusėje parašė, jog prie pačios gražiausios vietos Nevočių tvenkinio visiems vaikščioti negalima.

Kadangi dalyvavau rajono Sąjūdžio veikloje 1989m. kovo mėn. įkūrėme Nevočių Sąjūdžio grupę, kurioje buvo Domas Ūksas, Teresė Ūksienė, Monika Noriutė, Valdas Bytautas, Stanislava Metrikienė, Pranas Rumša, Jonas Masidunskas, Juozas Radavičius ir aš Rosvita Beržinienė. Į Sąjūdį neraginami įstojo visi mokytojai, tik direktorius ir pionierių vadovė nepareiškė noro. Direktorius suprato, kad būsim jam kaip rakštis. Mūsų mokykloje 5 – 9 kl. Mokėsi 42 mokiniai, o joje vyravo tautinio atgimimo dvasia todėl nutarėme, kad pionierių organizaciją turėtų pakeisti lietuviška vaikų organizacija.

Skautams buvome per maži, o Gediminaičiams ir veikla ir amžiumi buvome artimi. Respublikiniam Gediminaičių centrui vadovavo Urniežius. Atsiuntė nuostatus, įstatus ir įkūrėme Krivulę. Jau po metų Gediminaičių Krivulėje buvo 32 Gediminaičiai.

Gediminaičiai savo veiklą vykdė pagal pačių sukurtą veiklos programą. Teko išvykti 5 Gediminaičių nariams į Gediminaičių sąskrydį Trakuose. Apie Nevočiuose įsikūrusią Gediminaičių organizaciją buvo rašoma respublikiniame laikraštyje „Atgimimas“ Švietimo skyriaus pionierių namai žinojo apie Gediminaičių veiklą, tačiau etatas buvo skirtas pionierių vadovei ir nebuvo svarbu kiek narių ji jungia 5 ar 6.

Nevočių Sąjūdžio grupė savo veiklą vykdė vadovaudamasi savo veiklos programa, kurią reikalui esant galėjome papildyti. Sąjūdžio grupės veikla apėmė ne tik mokyklos veiklos organizavimą, bet ir kaimo žmonių gyvenime įnešė tikrumo. Visi klausimai dėl mokyklos ir kaimo gerovės buvo sprendžiami ne profsąjungos susirinkimuose, bet Sąjūdžio grupėje. Sąjūdis organizavo renginius: „Susitvarkykime savo kiemą“, Apylinkėje esančių piliakalnių tvarkymą ir kitus.

Baltijos kelią organizavo Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis. Mūsų grupė neliko nuošalyje. Iš Nevočių kaimo į Baltijos kelią išvyko autobusas pilnas žmonių. Tam ruošėmės su dideliu pakilimu.

Erna Astrauskienė pasiuvo 15 vėliavų, Juozas Radavičius padarė vėliavoms kotus. Pasidarėme ir skiriamąjį plakatą su užrašu „Nevočių grupė“. Taip išreiškėme norą būti laisvais. Tragiškus Molotovo – Ribentropo pakto įvykius atspindėjo vidinis žmonių susitelkimas ir ryžtas.

1989 m. rajone įsikūrė ir mokytojų Sąjūdžio grupė. Mokytojai buvo ypač aktyvūs. Mokytojų Sąjūdžio taryboje buvo išrinkti mokytojai iš įvairių mokyklų. Šilalės – Antanas Bukauskas, Laukuvos – Albina – Grasilda Ežerskienė, Kvėdarnos – Eugenijus Ivanauskas.

1989 metų rudenį vykome į mokytojų Sąjūdžio suvažiavimą, kuris vyko Vilniuje Mokytojų rūmuose. Į mokytojų Sąjūdžio suvažiavimą važiavo mokytojai: Antanas Bukauskas, Eugenijus Ivanauskas, Vera Macienė, Lyda Marė Voroneckaja ir aš Rosvita Beržinienė. Po suvažiavimo visus dalyvius pakvietė rajono partijos sekretorius J. Jagminas, kuris pasveikino suvažiavimo dalyvius, bet tam didelės reikšmės neteikė. Prisimenam, kad net kelis kartus pakartojo „gyvenimas tęsiasi“. Daugelis mūsų sąjūdiečių ir šiandien nesuvokiame ko mes ten ėjome. Buvo ir tokių, kurie sudalyvavę Sąjūdžio susirinkime, bėgo į partkomą ir ten išdėstydavo ką rajono Sąjūdis planuoja veikti. Vieną Sąjūdžio dalyvę dėl tokio neapsisprendimo pašalinome iš Sąjūdžio veiklos.

Tuo metu žmonės į idėjinę kovą kilo iš gilių įsitikinimų, iš noro keisti vienaip ar kitaip nukentėję nuo Sovietų valdžios. Nesiekė jokių aukštų postų ar kitokių gerovių, tiesiog kovojo dėl geresnio, laisvo gyvenimo.

Rosvita Beržinienė

Nevočių Sąjūdžio grupės pirmininkė

Šilalės rajono Sąjūdžio tarybos narė

Šilalės rajono Mokytojų Sąjūdžio tarybos narė