Rokai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,5 / 5 (6 balsai)

Rokai – Kauno priemiestis , esantis kairiajame Nemuno krante, netoli Panemunės.Rokų gyvenvietė išsidėsčiusi Jiesios landšaftinio šaltinio draustinio teritorijoje. Iš vakarų, šiaurės ir rytų ją supa vaizdingi Jiesios, Nemuno ir Sėmenos upių šlaitai. Rokai nuo seno garsėja išvystyta keramikos pramone. Keramikos ir kitų amatų pramonė Rokuose jau klestėjo 16 a.

16 – 17 a. Kaune sparčiai augo mūriniai pastatai, todėl Kauno molingose apylinkėse atsirado daug plytinių. 1639 m. LDK kancleris Stanislovas Radvila fundaciniu raštu patvirtino savo pirmtakų dotaciją Kauno bernardinų vienuoliams – Rokakiemio (Rakokiemi)plytinę . Nuo 1603 m. Rokakiemyje veikė bernardinų įrengta plytinė. 1807 m. Naujosios Rytų Prūsijos žemėlapyje yra pažymėta Rokay ir Rakow (greičiausiai Rokų polivarkas). Abi gyvenamosios vietos yra dabartinių Rokų teritorijoje. Iki 19 a. nebuvo užmirštas Rokakiemio pavadinimas. Jis minimas lenkų istoriniuose šaltiniuose, Frendzelio Panemunės dvaro sąrašuose. Manytina, kad 19 a. pradžios vokiečiai, sudarydami žemėlapį, duomenis ėmė iš vietos gyventojų. Jų žemėlapyje jau yra užfiksuotas šiandien mums žinomas Rokų pavadinimas. Svarbi ir saugotina Rokų kultūros paveldo dalis, susijuosi su Rokuose gyvenusių įžymių žmonių veikla.

Žymūs Rokų žmonės

Rokuose ūkininkų šeimoje gimė Motiejus Gustaitis [1] (1870 - 1927), kunigas, lietuvių simbolistinės poezijos pradininkas, vertėjas, kalbininkas, filosofijos mokslų daktaras. Motiejus Gustaitis – pirmas lietuvių poetas, už filologinius tyrinėjimus gavęs mokslinį daktaro laipsnį. Jis pirmas parašė lietuvišką literatūros teorijos vadovėlį. Kunigas, studijavęs katalikiškuose Europos universitetuose, yra ir pirmasis prancūzų poeto Šarlio Bodlero vertėjas į lietuvių kalbą ir lietuviškojo simbolizmo pradininkas, Adomo Mickevičiaus kūrybos vertėjas ir tyrinėtojas.

Tarpukario laikotarpiu Rokuose gyveno ekonomikos mokslų daktaras, statistikos mokslo Lietuvoje pradininkas Albinas Rimka, gimęs 1886 m. Skerpiejuose, Vilkaviškio raj., miręs 1944 m. Vilniuje. Profesorius Rokuose turėjo namą, kuriame tarpukario laikotarpiu lankydavosi daug žymių žmonių : Balys Sruoga, Kazys Boruta, Rimtas Kalpokas.Sodyba tuo metu buvo savotiškas Rokų apylinkės kultūros centras. Nuo 1936 m. iki savo mirties 1972 m. Rokuose gyveno kalbininkas Napalys Grigas [2] (gimęs 1896 m. Svidenių kaime). 1925 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją, studijavo Lietuvos u-te; buvo Jono Jablonskio sekretorius. 1926–28 m. mokytojavo Tauragės mokytojų seminarijoje. 1930 m. J. Balčikonis jį pakvietė dirbti „Lietuvių kalbos žodyno“ redakcijos sekretoriumi. 1947–56 m. dirbo Lietuvių kalbos institute.

N. Grigas kartu su kitais rašė ir redagavo akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“III–VI t. tekstą. Iš tarmių ir raštų Žodyno kartotekai užrašė apie 60 000 žodžių. Rengė pusę „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (1954) rankraščio, „Lietuvių kalbos rašybos žodyną mokykloms“ (su Antanu Lyberiu, 1956, 6-asis leid. 1980). Paskelbė straipsnių apie apie lietuvių kalbą, lietuvių kalbos žodyną ir jo redakciją, atsiminimus apie žymiuosius lietuvių kalbininkus.

Gražiai ir su pagarba Rokuose prisimenami Jonas ir Kazys Borutos. Rašytojas Kazys Boruta Rokuose gyveno tarpukario laikotarpiu. Brolis Jonas Boruta, 1956 m. grįžęs iš tremties, apsigyveno brolio name(Kazys persikėlė gyventi į Vilnių). Nuo 1956 m. dirbo Rokų keramikos gamykloje. Kadangi buvo inžinierius keramikas ir statybininkas, tai Rokuose projektavo žmonėms namus, daug prisidėjo prie Rokų gyvenvietės tvarkymo. 1981 – 1988 m. jis vadovavo gamyklos technologinei rekonstrukcijai(gamykla tapo pavyzdžiu visoms statybinių medžiagų įmonėms), jo iniciatyva buvo tvarkoma gamyklos ir gyvenvietės aplinka, įveistas gražus parkas. Mirė 1996 m. Rokuose, jo vardu pavadinta buvusi Ąžuolo gatvė. Nuo aukštų Jiesios šlaitų atsiveria upės slėniai,skardžiai , vietinių vadinami slankiais, žaluma vešintys vingiai. Šiuose vingiuose 16 – 17 a. sukosi vandens malūnai. Apačioje, ties buvusia Šlaito gatve, gyveno Borutos.Tad ne kur kitur, o Jiesios vingiuose sukasi ir romantiškoji ,,Baltaragio malūno” istorija, aprašyta Kazio Borutos.

Šaltiniai

Taluntynė N. Rokai ir jų gatvėvardžiai : Kauno priemiesčiai, praeitis ir problemos // Kauno diena, 1997,Gruodžio 6, P,.23.