Rezistencijos aukų įamžinimas Kaltinėnuose

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Miestelio kapinių naujojoje dalyje, tako kairėje pusėje, medžių paunksnėje yra du palaidotų partizanų kapai. Aukštas, juodo granito paminklas žymi kapavietę, kur palaidoti aštuoni Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanai, žuvę 1947 m. birželio 2 dieną Kareivių vienkiemyje (Kareiviškėse) prie Pašilės. Tą dieną čia buvo apsistojęs Vlado Budgino – Drąsučio būrys. Vietos gyventojas apie tai pranešė Kaltinėnų stribams. Pasikvietę talkos, šie netikėtai užklupo partizanus, nespėjus šiems rimčiau pasipriešinti. Beveik visas būrys žuvo. Steponas Rimkus – Gintaras pateko nelaisvėn. Kaltinėnuose išniekinti partizanų kūnai buvo užkasti miestelio pakraštyje, pelkėje. 1990 m. daugiausia buvusio partizanų rėmėjo, LLA nario Prano Gedmonto iniciatyva palaikai iškilmingai perkelti į kapines.

Pelkėje rasti ir kartu su Šatrijos rinktinės vyrų palaikais palaidoti ir Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės partizano Vytauto Astrausko – Linksmučio palaikai. Tujainių kaime apsistojusius Aušrelės būrio partizanus netikėtai užpuolė Kaltinėnų stribai. Partizanai sėkmingai gynėsi, perėjo į puolimą. Stribai turėjo bėgti. Po mūšio paaiškėjo, kad nukauti devyni stribai, o iš partizanų žuvo tik Linksmutis.

Paminklas pastatytas Prano Gedmonto iniciatyva, atidengtas 1990 metais.

Antrajame, šalia pirmojo esančiame kape, palaidoti trys Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės partizanai: Jonas Galminas – Putinas, Evaldas Stelmokas – Šilas, Jonas Poška – Karklas, Kęstutis. Jie žuvo 1948 m. balandžio 21 dieną ir buvo užkasti prie Lomių esančiame Šakviečio – Kazbarynų miške.

Partizanų palaikų paieška, jų palaidojimu rūpinosi Pranas Gedmontas.

Antkapiniai paminklai pastatyti rezistentų artimųjų pastangomis. Paminklų statymo iniciatorius Pranas Gedmontas.

Paminklas pastatytas ir atidengtas 1991 m.


LPKTS Šilalės skyriaus medžiaga