Rezistencijos aukų įamžinimas Šilalės rajone

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

1941 1959 metais Šilalės rajonas priklausė Kęstučio apygardos partizanams. Čia aktyviai reiškėsi Rūtenio – Lukšto būrys – vadas Jonas Kentra, Margio būrys – vadas Pranas Karbauskas. Vėliau būrys pavadintas didvyriškai žuvusios partizanės Stasės Irtmonaitės – Aušrelės vardu. Žuvus Jonui Kentrai – Rūteniui, Lukštui, ilgiausiai būriui vadovavo Algirdas – Simonas Budreckis. Pastarasis palaikė glaudžius ryšius su Žemaičių apygardos vadu Vladu Montvydu – Žemaičiu, Etmonu, Dėde.

Tuoj po sovietinės okupacijos Šilalės, Laukuvos valsčiuose susiformavo pirmieji partizanų būriai. Vieni iš pirmųjų, telkusių kovotojus į būrį buvo K. Bagdonas – Ūdra, Pr. Karbauskas – Margis. Į kovotojų – partizanų gretas įsiliejo net ištisos šeimos: Kentrai iš Užlankio: Juozas –Tauras, Jonas –Rūtenis, Lukštas, Leonas – Sakalas, Albinas – Šarkis, Elena Kentraitė – Snaigė. Jų giminaičiai iš Gūbrių: Juozas Kentra - Neris, Jonas – Tigras. Iš Alkupio: Kazys – Papartis, Stasys – Dagilis. Iš Džiaugėnų Pranas Kentra. Gausi kovotojais prieš okupantus ir Beržinių iš Vaičių šeima. Net keturi sūnūs: Antanas – Dobilas, Kazimieras – Algirdas, Povilas – Ąžuolas, Petras su žmona Eugenija Beržiniene – Dargevičiūte. Visi jie kovojo ir žuvo. Partizanų motina ir sesuo Zofija buvo partizanų ryšininkės, pagalbininkais – visa šeima, Gausi kovotojais prieš okupantus ir Beržinių iš Vaičių šeima. Net keturi sūnūs: Antanas – Dobilas, Kazimieras – Algirdas, Povilas – Ąžuolas, Petras su žmona Eugenija Beržiniene – Dargevičiūte. vėliau ištremta į Sibirą.

Kęstučio apygardos partizanų būriuose kovojo partizanai Irtmonai: Stasė – Aušrelė, Aleksandras – Genys, Mečius – Žiogas; Jagminai: Ona, Jonas – Klevas, Klemensas; Budreckai: Kostas – Vytenis, Simonas – Algirdas; broliai Liatukai: Algirdas – Vasaris, Tadas – Vytautas; Lankauskai: Juozas – Drąsutis, Petras – Tauras; Trijoniai: Elena – Žvaigždutė, Stanislava – Saulutė, Pranciškus – Jaunutis, Jonas – Marsas; Urbonai: Feliksas – Algirdas, Leonas – Kęstutis ir daugelis kitų.

Šilalės rajone žuvusiems partizanams pastatyta virš 20-ties paminklų, prie mokyklų, kur mokėsi partizanai, pritvirtintos memorialinės lentos.

Pušyne, evangelikų kapinių pakraštyje, kur užkasdavo nužudytų partizanų kūnus, įruoštos partizanų kapinės. Jose perlaidoti septynių partizanų palaikai. Pastatytas vardinis paminklas.

Iš viso Šilalės rajono teritorijoje kovojo ir žuvo apie 400 partizanų. Rajono taryba ieško jų žūties vietų, stengiasi įamžinti žuvusiųjų atmintį, stato paminklus, kad niekas nebūtų pamiršta, kad neliktų rajono istorijoje tuščių lapų.

Nukentėjo rajono žmonės ir tremčių metu. Turimomis žiniomis virš trijų tūkstančių šviesiausių, pažangiausių žmonių prievarta ištremta iš gimtojo krašto. O kur dar politiniai kaliniai, rezerviniai partizanai?! Į kovotojų, prieš okupantus, gretas įsijungė didesnė dauguma rajono gyventojų, nesugebėjusių prisitaikyti prie okupacinio režimo.


Teresė Ūksienė

LPKTS Šilalės skyriaus pirmininkė