Plechavičiai – žemaičių bajorų palikuonys

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,4 / 5 (100 balsai)

Kas tiktai myli Dievą, privalo dirbti Lietuvai – Povilas Plechavičius.


Plechavičių giminės pradžia – Bukontai, gyvenę dabartiniame ir pagal jų pavardę pavadintame Bukončių kaime, esančiame 2–3 km į šiaurės vakarus nuo Ukrinų. Jonas Bukontas paveldėjo visas žemaičių bajorų tradicijas. Jis vedė Juliją Tiškutę, kilusią iš gretimai esančių Ukrinų bajorų. Jų dukra Konstancija Bukontaitė (g. 1862) 1887 m. ištekėjo už sumanaus ūkininko Igno Plechavičiaus (1852–1928; palaidotas Ukrinų kapinėse), kilusio iš Padvarėlių k. (Akmenės vlsč.). Sulaukusi 82 metų, artėjant antrajai bolševikų okupacijai, Konstancija Bukontaitė–Plechavičienė pasitraukė iš gimtinės; 1949 metais pasiekė JAV ir apsigyveno pas dukrą Eleną Legeckienę Niujorke. Mirė 1959 metais, palaidota šeimos kape Šv. Kazimiero kapinėse Čikagoje. Ignas ir Konstancija Plechavičiai susilaukė 11 vaikų:

­Modesta (g. 1888 m.). Mokėsi kartu su Povilu ir Aleksandru iš pradžių Žemalėje, vėliau Mintaujoje. Mirė 1911 m.

­Povilas (g. 1890 m.). Mirė 1973 m.

­Onutė (g. 1894 m.). Mirė būdama pusantrų metų 1895 m.

­Aleksandras (g. 1897). Žmona Sofija Petkevičaitė (1897) iš Kelpiškių, Plungės raj., duktė Alina Vaigel (1923 m.), sūnus Tadas (1924 m.)

­Konstancija (g. 1900 m.). Mirė sulaukusi dešimt metų 1910 m.

­Elena Plechavičiūtė–Legeckienė (g. 1902 m.). Mokėsi Mintaujoje, paskui Telšiuose. Kaune baigė buhalterijos kursus. Mirė 1996 m.

­Medardas (g. 1903 m.). Mokėsi Mintaujoje ir Telšiuose.

­Leonardas (g. 1904 m.). Baigė mediciną Kaune, vėliau dar žinias gilino Vienoje, Italijoje.

­Pranciška (g. 1906 m.). Kauno universitete studojavo ekonomiką.

­Kazimieras (g. 1909 m.). Mokėsi Mažeikiuose, Telšiuose. 1942 m. nukankintas Sibire.

­Modesta (g. 1912 m.). Mokėsi Mažeikiuose. Šveicarijoje studijavo kalbas.


Plechavičių giminės kapavietė Ukrinų kapinėse: Ignas Plechavičius (1852–1928), dukros Modesta (1888–1911), Onutė (1894–1895), Konstancija (1900–1910), Sibiro kankinio sūnaus Kazimiero (1909–1942) atminimo vieta. Bukontų šeima. Duktė Elena Legeckienė (1902–1996), Plechavičių šeima. Nuotr. Valdos Muravjovienės (2009-06-18)


Paminklas Plechavičių tėviškėje Bukončiuose. Nuotr. Valdos Muravjovienės (2009-06-18)


POVILAS PLECHAVIČIUS

(gimė 1890-02-01 Bukončių k. (Židikų sen.) – mirė 1973-12-19 Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse) – Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas. P. Plechavičius krikštytas Pikelių bažnyčioje. Būsimasis generolas buvo antras gausios šeimos vaikas. Pradėjęs mokytis Lietuvoje, Maskvoje 1908 m. baigė gimnaziją, 1911 m. komercijos institutą, 1914 m. Orenburgo kavalerijos karo mokyklą. Rusų armijos kavalerijos dalinyje dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, o revoliuciniais 1917 m. kovojo prieš bolševikus Rusijos pietuose. 1918 metais, grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Žemaitijoje ir suorganizavo žemaičių partizanų rinktinę, kovojusią prieš bolševikus, užėmusius Mažeikius ir Telšius. Tapo Mažeikių karo komendantu, kovojo su bermontininkais, lenkais. Likvidavus bolševizmo pavojų Žemaitijoje, P. Plechavičiui buvo iškelta byla neva už per daug žiaurų priešų naikinimą. Teisme kaltinimą palaikė Seimo narė socialdemokratė L. Purėnienė. Kai žodis buvo suteiktas kaltinamajam, jis lakoniškai pareiškė: „Gerbiamas Teisme, jei tuo metu ten nebūtų buvę manęs ar kito panašaus asmens, tamstos šiandien čia nesėdėtumėte“. Kaltinamasis buvo išteisintas. 1920 metais kovojo su lenkais prie Seinų, Augustavo miškuose, prie Varėnos ir kitur. Už kovas dėl Lietuvos laisvės jis apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu. 1924 m. P. Plechavičius baigė Aukštuosius karininkų kursus Kaune, 1926 metais – Generalinio štabo akademiją Prahoje. Lietuvos kariuomenėje tarnybą pradėjo kapitonu, baigė generolu leitenantu. Vadovavo 1926 metų gruodžio 17 d. perversmui Lietuvoje. Nuo 1927 m. buvo Lietuvos kariuomenės vyriausiojo štabo viršininku. 1929 m. vasario 13 d. generolas P. Plechavičius prieš savo valią buvo išleistas į atsargą. Pirmosios sovietinės okupacijos metais 1940-06-15 pasitraukė į Vokietiją, o prasidėjus Vokietijos– Sovietų Sąjungos karui, 1941 m. grįžo į Lietuvą. Generolas P. Plechavičius 1944 m. vasarį suorganizavo Vietinę rinktinę ir tapo jos vadu. 1944 m. vasario 16 d. generolas per radiją kreipėsi į Lietuvos jaunimą ir kvietė savanorius į jo organizuojamą rinktinę. Vokiečių nuostabai, į generolo kvietimą entuziastingai atsiliepė jaunimas: per savaitę buvo surinktas planuotas savanorių kontingentas. Kada generolui buvo užsiminta, kad vokiečiai gali jį apgauti, jis atsakė maždaug taip: „Jei man pavyks įvykdyti savo planus, būsiu atlikęs naudingą darbą Lietuvai. Jei mane naciai nužudys – didvyriu įeisiu į tautos istoriją. O mirti vis tiek anksčiau ar vėliau reikės“. Vietinė rinktinė būrėsi su daugumos lietuviškų antinacinių organizacijų pritarimu ir su viltimi pakartoti 1918 m. Nepriklausomybės atgavimo situaciją. Šioms viltims nepasiteisinus ir naciams pareikalavus Vietinės rinktinės karius siųsti į Rytų frontą ir kitur už Lietuvos ribų, generolas P. Plechavičius kategoriškai atsisakė vykdyti jų reikalavimus ir įsakė rinktinės kariams išsiskirstyti su ginklais. 1944 m. gegužės 15 d. jis su štabo karininkais buvo suimtas bei įkalintas Salaspilio koncentracijos stovykloje. Būtent P. Plechavičiaus, bandžiusio sukurti Lietuvos valstybės ginkluotąsias pajėgas, dėka didžioji dalis Vietinės rinktinės karių išvengė nacių smurto ar beprasmės žūties už svetimos valstybės interesus. Vėliau dauguma šių vyrų įsijungė į partizanų eiles kovoje su raudonuoju okupantu. Generolo P. Plechavičiaus pozicija leido Lietuvai kad ir trumpą laiką turėti savo ginkluotąsias pajėgas. Savaitę trukę Vietinės rinktinės ir Armijos krajovos dalinių lokaliniai susirėmimai pareikalavo ir civilių žmonių aukų, bet teiginiai apie neva Vietinės rinktinės vykdytas civilių žmonių žudynes yra nepagrįsti ir perdėti. Nuo 1949 m. P. Plechavičius apsistojo JAV, kur gyveno jo motina. Gyvendamas Čikagoje, generolas domėjosi lietuviška veikla, kultūriniu gyvenimu, ypač lietuvių veteranų sąjungos „Ramovė“ veikla. P. Plechavičius buvo Lietuvos karininkas, tarnavęs tik savo krašto interesams ir nesulaužęs savo valstybei duotos priesaikos net ir ekstremalioje situacijoje. Generolas P. Plechavičius mirė 1973 m. gruodžio 19 d., palaidotas šeimos kape Šv. Kazimiero kapinėse Čikagoje. Prie kapo duobės jo bendražygis generolas S. Dirmantas kalbėjo: „Kaip tikras karys, veiksmo, o ne žodžių žmogus, velionis nebuvo kalbus ir tomų neprirašė. Jo nuveikti darbai ir nepalūžtantis ryžtas yra sektini pavyzdžiai, kaip reikia aukotis už tautos idealus“. P. Plechavičiaus asmenybę, kaip ir visą Lietuvos istoriją XX amžiuje, galima vertinti įvairiai. Bet negalima jo kaltinti sulaužius savo valstybei duotą priesaiką.


ALEKSANDRAS PLECHAVIČIUS

(gimė 1897-06-01 Bukončių k. – žuvo 1942-05-06 Petropavlovsko kalėjime, Šiaurės Kazachijos sritis), Lietuvos kariuomenės pulkininkas. Baigė Mintaujos (Jelgava) gimnazijos 6 klases, 1923 m. – Aukštuosius karininkų kursus Kaune, 1929 m. stažavosi Vokietijos kariuomenės dalyse. 1915 m. savanoriu įstojo į rusų kariuomenę ir tarnavo kavalerijoje. Dalyvavo I pasaulinio karo kovose su vokiečiais Rygos fronte ir buvo du kartus sunkiai sužeistas. 1917 m. pakeltas į karininkus, paskirtas eskadrono vadu. Grįžęs į Lietuvą, 1918-11-23 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Žemaičių partizanų vado ir Sedos komendanto padėjėju, dalyvavo partizaninėse kovose su bolševikais Sedos ir kt. apylinkėse. 1919 m. buvo Sedos–Mažeikių komendantūros kuopos vadas ir komendanto padėjėjas, vėliau paskirtas Utenos komendantu. 1920-02-13 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, 1925-05-15 pakeltas į majorus, 1927 m. – į pulkininkus leitenantus, o 1928-11-23 - į pulkininkus. Nuo 1920 m. iki 1928 m. tarnavo ulonų pulke; ėjo pulko vado pareigas. Dalyvavo kovose su bolševikais prie Sedos, Telšių, bermontininkais ir lenkais. 1933 m. paleistas į atsargą dėl pablogėjusios sveikatos. 1940-07-13 kartu su jaunesniuoju broliu Kazimieru NKVD suimtas, įkalintas Raseinių kalėjime, tardytas ir išvežtas į Rusiją. A. Plechavičius apdovanotas: 1927 m. Vyčio kryžiaus 5 laipsnio, 1928 m. – DLK Gedimino 3 laipsnio, 1933 m. – Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinais, 1928 m. – Savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais ir kt. Be to, Rusijos kariuomenėje buvo gavęs Šv. Georgijaus 4 laipsnio kryžių.

LEONARDAS PLECHAVIČIUS (gimė 1904-12-20 Bukončių k. – mirė 1974-03-18 Yonkerse, JAV), gydytojas chirurgas, Aleksandro ir Povilo brolis. Mokėsi Mintaujoje (Jelgava), 1925 m. baigė Vyskupo M. Valančiaus gimanziją Telšiuose ir 1932 m. VDU medicinos fakultetą, įgydamas gydytojo kvalifikaciją. 1932-10-12 Mažeikių apskrities komendantūros buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1933 m. baigė karo mokyklą, suteiktas sanitarijos atsargos janesniojo leitenanto laipsnis ir paleistas į sanitarijos karininkų atsargą. 1933-1939 m. dirbo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Klaipėdos ligoninės chirurgijos skyriaus asistentu, 1937–1939 m. chirurgijos praktiką gilino Vienos universiteto ligoninėse ir Bolonijoje (Italijoje). 1940 m. įgijo chirurgo kvalifikaciją. 1939-07-01 – 1944-08-01 buvo Telšių ligoninės vedėjas ir vyr. chirurgas. Būdamas direktoriumi, L. Plechavičius išplėtė ligoninę nuo 33 lovų iki 210 ir suorganizavo visus skyrius: vidaus ligų, chirurgijos, akušerijos–ginekologijos, ausų–akių, užkrečiamųjų ligų ir vaikų. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kur 1945–1949 m. Lingeno ligoninėje ėjo vyr. chirurgo ir vedėjo pareigas. 1949 m. emigravo į JAV, dirbo kaip rezidentas įvairiose ligoninėse ir išlaikęs valstybinius egzaminus nuo 1955 m. vertėsi gydytojo praktika. Priklauso Lietuvos gydytojų korporacijai „Fraternitas Lithuanica“, Lietuvos gydytojų medicinos draugijai ir eilei amerikiečių medicinos organizacijų. Bendradarbiavo „Medicinoje“. 1933 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu.


Šaltiniai:

1. http://www.mke.lt/Plechavičius_Aleksandras

2. http://www.mke.lt/Plechavičius_Povilas

3. http://www.voruta.lt/archyvas/89/842

4. http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20040121/atmi_03.html

5. http://www.mke.lt/Plechavi%C4%8Dius_Leonardas

6. http://www.mke.lt/Plechavi%C4%8Diai