Petras Kalpokas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,6 / 5 (33 balsai)
Tapytojas Petras Kalpokas (1880 03 31 – 1945 12 05).

Gyvenimo ir kūrybos datos: Gimė 1880 m. kovo 31 d. Miškinėje, Panemunėlio vlsč., Rokiškio apskr. 1895 – 1898 m. mokėsi Mintaujoje (pas V.Purvitį ir J.Valterį) ir B.Bliumo dailės mokykloje Rygoje. 1898 – 1900 m. mokėsi Odesos piešimo mokykloje. 1902 m. pirmą kartą dalyvavo dailės parodoje Rygoje. 1904 – 1909 m. studijavo Miunchene tapybą, taikomąją dailę ir grafiką, lankė Heimano piešimo studiją ir Miuncheno universiteto meno istorijos paskaitas. 1905 m. dalyvavo Pabaltijo dailininkų sąjungos parodoje Rygoje. 1907 m. Vienos dailininkų ir architektų grupuotės „Sezession“ narys, vienas Lietuvos dailės draugijos steigėjų (1907 m.). 1920 m. grįžo į Lietuvą. Įsikūrė Veliuonoje. 1921 m. apsigyveno Kaune. 1921 – 1922 m. dėstė piešimo kursuose Kaune. 1922 – 1940 m. dėstė Kauno meno mokykloje (1929 – 1940 m. vadovavo Kauno meno mokyklos tapybos studijai). 1928 m. Kaune surengė pirmą personalinę apžvalginę parodą (antroji personalinė paroda surengta 1955 m. Vilniuje, jau po P.Kalpoko mirties). 1941 – 1945 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1945 m. gavo profesoriaus vardą. 1945 m. gruodžio 5 d. staiga mirė Kaune.

Daugiausiai nutapė peizažų, portretų, portretinių ir teminių kompozicijų. Kūrė Valstybės teatro spektaklių dekoracijas, dekoravo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią Kaune, sukūrė plakatų, karikatūrų, iliustravo knygų, parašė „Tapybos technikos vadovėlį“ (1930 m.). Sukūrė įsimintinų sienos tapybos kūrinių: Kretingos banke (dabar NORD / LB Lietuva banko Kretingos skyriuje) centrinės salės pano (1938 – 1939 m.), „Pažangos“ rūmų Kaune pano (1932 m.) ir freskas Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (dabar KAVB, 1938 m. liepa – gruodis). Pagal: Petras Kalpokas / Nijolė Tumėnienė. – V., 1983, p. 105; Lietuvių enciklopedija. T. 10. – Boston, 1957, p. 346 – 347; Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 9. – V., 2006, p. 229.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai

Tapytojas Petras Kalpokas, padedant Meno mokyklos auklėtiniams A.Černiauskui ir J.Jociui, Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (dabar KAVB) 1938 m. liepos – gruodžio mėn. nutapė penkias freskas: „Darbą“, „Sielininkus“, „Kanklininką“ ir diptiką „Žemės ūkis“ (dar vadintą „Mergaitė su pintine vaisių“) ir „Amatai“ (dar vadintą „Kalvystė“). Visos P.Kalpoko freskos buvusiuose Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose pasižymi laisvu figūrų išdėstymu, sąlyginiu fonu, eskizišku piešiniu ir minimalia spalvų gama. Tačiau kompoziciniu ir stiliaus požiūriu visi darbai buvo labai skirtingi. Leidinyje „XX a. lietuvių dailės istorija. 1900 – 1940.“(Vilnius, 1983, p. 344) teigiama, jog vaizdo monumentalumu, skulptūrišku piešiniu išsiskyrė kompozicija „Darbas“.

Joje pavaizduoti trys ratu stovintys vyrai neutraliame fone, tvirtai susikibę rankomis į aukštai iškeltą juosvą ratą, simbolizuojantį darbą. Šioje alegorinėje kompozicijoje trys atletiškos vyrų figūros simbolizuoja pramonę, amatus ir prekybą. Freskai būdingas žalsvai rusvas koloritas, raiškus apibendrintas piešinys. Pasak B.Klovos (Lietuvių monumentalioji dekoratyvinė tapyba: Freska. Sgrafitas.Mozaika / Boleslovas Klova. – Vilnius, 1975, p. 17) freskos „Darbas“ kompozicija išsiskiria iš kitų glausta, uždara kompozicija, o figūrų judesiuose, tvirtame jų piešinyje jaučiama didelė darbo įtampa, susikaupimas, jėga. Freskos „Kanklininkas“ kompozicijai, pasak B.Klovos, būdingas perspektyvinis – giluminis charakteris. Plačiame panoraminiame Kauno senamiesčio fone įkomponuotos kelios figūrų grupės, kurios pasak B.Klovos, ryškiai pabrėžia paveikslo planų kontrastą. Tuo tarpu freskoms „Žemės ūkis“ ir „Amatai“ būdingas laisvas figūrų išdėstymas, sąlyginės formos, lengvas, kiek eskiziškas piešinys. Šių freskų figūros statiškos, tarsi pozuotų sustingę tam tikrame veiksmo etape. Menotyrininkė R.Purvinaitė teigia, jog menine verte ypač išsiskiria freska „Sielininkai“, nes ji esanti labiausiai vientisa ir kompaktiška (Kauno viešoji biblioteka (buv. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai). I a. vestibiulyje buv. dail. P.Kalpoko freskų [...] paminklosauginės ekspertizės aktas / Paruošė R.Purvinaitė. – Kaunas, 1996). Šį motyvą P.Kalpokas atkartojo ir molbertinėje tapyboje, paveikslo reprodukcija išspausdinta žurnale „Kūryba“ (1944, Nr. 1, p. 9), tačiau pats paveikslas dingo karo metais. Visos P.Kalpoko freskos buvusiuose Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose buvo ne kartą uždažytos. Vokiečių okupacijos metais rūmuose buvo įsikūręs Generalinis Komisariatas. Nuo tada freskas pradėta uždažyti. Karolio Vairo – Račkausko liudijimu vokiečių valdžia pareikalavo uždažyti P.Kalpoko freskas 1942 m. vasario 4 d. Vokiečių okupacijos metais freskos buvo uždažytos matiniais emulsiniais dažais, imituojant rusvų tonų marmurą. Ant freskų buvo uždažyta iki 11 dažų sluoksnių. P.Kalpoko freskų atstatymu Kauno viešoji biblioteka rūpinosi nuo 1964 m. Tada jau buvo užsakyti pirmieji freskų tyrimai, rengtasi jų restauravimui, tačiau darbai atidėti dėl restauratorių trūkumo. 1975 m. vasario 20 d. numatyta, kad freskas „Kanklinkas“, „Sielininkai“ ir diptiką reikia reikia restauruoti iki 1977 m. rugsėjo 1 d., o freską „Darbas“ iki 1975 m. rugsėjo 31 d., tačiau šie planai liko neįgyvendinti. 1976 m. freskų restauravimas įtrauktas į Kauno restauravimo dirbtuvių 1977 m. gamybinius planus, tačiau tik planuose ir liko. 1981 – 1982 m. vėl buvo atliekami P.Kalpoko freskų buvusiuose Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose tyrimai ir ruošiamas projektas jų restauravimui. Šie tyrimai parodė, kad freskų „Darbas“ ir „Kanklininkas“ piešinio kontūrai, tapybos fragmentai yra išlikę ir jas įmanoma atstatyti. Dėl freskų „Sielininkai“, „Žemės ūkis“, „Amatai“ reikėjo papildomų tyrimų, nes 1981 – 1982 m. tyrimais piešinio kontūrų nebuvo aptikta ir spėta, jog freskos gali būti labai apnaikintos. Tačiau 1996 m. freskų polichrominiai tyrimai (atliko UAB „Kauno restauratoriai“, grupės vadovė G.Samuolytė, ekspertizės aktą parengė „Kauno restauratorių“ menotyrininkė R.Purvinaitė) parodė, kad įmanoma atstatyti visas P.Kalpoko freskas buvusiuose Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (Kauno viešoji biblioteka (buv. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai). I a. vestibiulyje buv. dail. P.Kalpoko freskų [...] paminklosauginės ekspertizės aktas / Paruošė R.Purvinaitė. – Kaunas, 1996). Po 1981 – 1982 m. tyrimų buvo restauruota tik freska „Darbas“. Ją 1983 01 14 – 1983 10 31 restauravo M.Buraitė ir E.Palubinskaitė, o fotofiksaciją atliko A.Šiupilas. Freskos „Darbas“ (400x300 cm) avantvestibiulio dešinėje sienoje būklė prieš restauravimą buvo palyginti gera. Restauruojant paaiškėjo, jog freska „Darbas“ buvo atidengta jau apie 1966 m., bet vėl uždažyta kalkiniais klijiniais dažais (Kultūros paminklo restauravimo pasas. P.Kalpoko freska „Darbas“. Kaunas, 1983). Kitų P.Kalpoko freskų rūmuose K.Donelaičio g. 8 atstatymas būtų labai sudėtingas ir brangus procesas, net ir geriau išsilaikiusios, tačiau didesnės apimties freskos „Kanklininkas“. Bendras P.Kalpoko freskų buvusiuose Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose plotas 51 m . Restauruotos jos, pasak rūmų istoriją tyrinėjusio istoriko E.Rūko, atgaivintų architekto V.Landsbergio – Žemkalnio puoselėtą idėją – sukurti harmoningą architektūros ir dailės dermę (Prekybos, pramonės ir amatų rūmai: istorija ir architektūra / Eugenijus Rūkas // Kauno istorijos metraštis. T. 5. Kaunas, 2004, p. 313).

Straipsnį parengė A. Surblys, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Senųjų ir retų spaudinių skyrius