Parimęs Atgimimo Kryžius, Senojo Obelyno kaime

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Senasis ir Naujasis Obelynas yra pusiaukelėje tarp Šilalės ir Upynos. Tai du gretimai iš to paties „kelmo“ išaugę ir daugiau bendrą nei atskirą istoriją turintys kaimai. O ji prasideda dar senajame (I- IV a.), tęsiasi viduriniajame (V- IXa.) ir vėlyvajame (X-XIIa.) geležies amžiuose. Visų tų laikotarpių kapų 1997 m. aptikta Senojo Obelyno kapinyne. Tuomet dar neskilęs Obelyno kaimas aprašytas 1562 m. Karšuvos valsčiaus inventoriuje XVI a. šis 46 valakų sodžius užėmė didelį plotą kairiajame Akmenos krante. Svarbiausia, kad jau XVI a. viduryje Obelyne formavosi Karšuvos Tijūno, į valsčių įėjusių valdovo žemių valdytojo dvaras.(...) 1726 m. dokumente vietovė apibūdinama kaip „ Karšuvos tijūnustė, kitaip Obelynas“. Sunykus dvarui, dalyje žemių susidarius naujiems kaimams. Obelynas liko didele gyvenviete. (Karšuva 2. Vytenis Almonaitis ir Junona Almonaitienė. Kaunas, 2006. (psl. 229-230). Apskirtai apie Obelyno istoriją randama labai nedaug rašytinių šaltinių. Tačiau važiuojant keliu nuo Šilalės, link Upynos, ties Senojo Obelyno k. pradžia, mus pasitinka didingas medinis Kryžius, tai - Atgimimo kryžius. „Pirmą kartą kryžius toje vietoje buvo pastatytas 1938 m., pažymint Nepriklausomybės dvidešimtmetį. Sovietmečiu jis sunyko, o paminklą atnaujinti valdžia, aišku neleido. Sąlygos tam atsirado, tik prasidėjus Atgimimui. „ (Karšuva 2. Vytenis Almonaitis ir Junona Almonaitienė. Kaunas, 2006. (psl. 229-230). O pirmasis kryžius buvo pastatytas, vietos ūkininkų Petronėlės ir Antano Gestautų sumanymu, kurie rūpinosi savo krašto istorija ir aktyviai puoselėjo lietuvybę. Petronėlė Gestautienė buvo, Katalikiškos moterų organizacijos narė. Visa tai ir lėmė, kad jų šeima buvo ištremta į Sibirą. Prasidėjus atgimimui vietos gyventojų Stanislovo ir Stefos Gestautų (P. Gestautiėnės sūnus) iniciatyva buvo atstatytas naujas kryžius ,vietoje stovėjusio seno. Atgimimo kryžius pastatytas ir pašventintas 1989 m. spalio 8 d. Šis Atgimimo kryžius taip pat turi savo atsiradimo istoriją, kuri pilna tuometinės atgimimo laikų dvasios, vieningumo ir siekių prikelti mūsų kraštą, o kartu ir Lietuvą. Karštas troškimas, kad šis kryžius vėl atgimtų naujam gyvenimui, brendo ir Petronėlės Gestautienės mintyse, tai buvo jos noras dar gyvai esant vėl išvysti šalia tėviškės stovintį šakotą kryžių. Atsirado ir kitų žmonių, kuriems šita idėja buvo labai brangi ir kurie padėjo suburti S. ir S. Gestautams į darnią komandą, kryžiaus atstatymui beveik visą Obelyno bendruomenę. Tai mokytojas Motiejus Martišius iš Upynos miestelio, kuris apsiėmė organizuoti visą šitą reikalą. O kartu tai buvo ir mokytojo Alfonso Aušros (Šilalės Švietimo skyriaus inspektorius) iš Šilalės noras vėl atstatyti Senojo Obelyno kaime šakotąjį kryžių. Troškimams buvo lemta išsipildyti. Darbai prasidėjo nuo ąžuolo paieškų, kuris būtų šakotas ir atitiktų sumanytojų lūkesčius. Tuo rūpinosi Vytautas Motuzas, jis lankė girininkijas ir ieškojo ąžuolo kryžiaus statybai. Paieškos buvo sudėtingos, nors mūsų krašto miškuose ir būta didingų ąžuolų, bet autentiško ir primenančio senojo kryžiaus formas nelabai sekėsi rasti. Tad pats sodybos šeimininkas Stasys Gestautas leidosi dar kartelį į skardžius esančius prie Akmenos ir visai netoli, Pakoplyčio kaimo, Juliui Trijoniui priklausančiame skardyje S. Gestautas rado didingą ir šakotą ąžuolą, primenantį savo pirmtaką kryžių. Ąžuolas buvo surastas ir beliko sutarti dėl jo pirkimo, bet vos tik užsiminus, kad šis ąžuolas reikalingas kryžiaus atstatymui, Julius Trijonis ąžuolą dovanojo. Toliau iniciatyvos ėmėsi kaimo meistrai Gerkė Emilis (1922 – 1995 ) ir Antanas Rabiza. Jų nurodymu, talkinantys kaimo žmonės ėmėsi paruošimo darbų, nužievinimo, impregnavimo ir kitų darbų. O talkino tikrai gausybė kaimo žmonių. Stefa Gestautienė sako, kad sunku visus ir prisiminti. Tai ir Juozas Poška, Vytautas Motuzas, Rimas Kiržgalvis, Vaclovas Trijonaitis, Antanas Aužbikavičius, Feliksas Jankauskas, taip pat talkino sodybos šeimininkų giminės, žentai Romas Zeideris, Steponas Ūksa ir daugelį kitų, kurių vardai ir pavardės yra surašyti „pergamente“ ir įdėti į kapsulę, kuri įmontuota kryžiaus pamatuose, šventinimo dieną. Šventinimo iškilmes organizavo mokytojas Motiejus Martišius, paminklą šventino Šilalės parapijos kunigas Antanas Putramentas. Giedojo Obelyno kaimo giedoriai. Šventės metu S. ir S. Gestautai išreiškė pagarbą visiems prisidėjusiems prie kryžiaus pastatymo, tiek materialine pagalba, tiek darbais, net mintimis ir maldomis. Kaip pasakoja sodybos šeimininkai jie dažnai sulaukdavo svečių ir ekskursijų, atvažiuojančių pasižiūrėti šito didingo kryžiaus. Juo domėjosi ir vietos ir iš kitur užklydę į mūsų kraštus kraštotyrininkai. Netoliese Atgimimo kryžiaus, labiau į pietvakarių pusę netoli kelio, auga ąžuolas. Jis - taip istorijos paminklas. Medis sodintas 1930m., pažymint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Ąžuolas stovi Kiržgalvių žemėse. Tremtinė Jadvyga Kiržgalvienė pasirūpino, kad tame ąžuole vėl būtų atnaujinta ir įkelta koplytėlė.


FOTO:

Atgimimo kryžiaus pašventinimo akimirkos. 1989.Iš S. ir S. Gestautų fotoarchyvo.


NAUDOTI ŠALTINIAI:

1. Almonaitis Vytenis ir Almonaitienė Junona. Karšuva 2.. Kaunas, 2006

2. Ką mena pakelėm parimę kryžiai. Kraštotyros darbas. Pasakojo Stefa Gestautienė ir Stasys Gestautas. Užrašė Obelyno bibliotekos bibliotekininkė Silvijana Trijonaitienė. Naujasis Obelynas 1998.