Paražnių giria

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,5 / 5 (102 balsai)
PASAKOJIMAS APIE PARAŽNIŲ GIRIĄ
    Vasaros vėjelis švilpojo jaukus,
    O laukinės gaujos siautė po laukus.
    Žalią vasarojų mindžiojo arkliai,
    Prie lavonų krankė juodvarniai krankliai <...>
    Niekas neraudojo. Raudos nepadės.
    Sužeista krūtinė nuo raudų skaudės. 
           K.Jakubėnas


Tai buvo karo pradžioje, 1941-aisiais. Dar rugsėjo saulė kaitino žemę. Tada, tą rugsėjį, maždaug 650 žydų (tikslus skaičius nežinomas), tarp jų buvo įvairaus amžiaus - ne tik suaugusieji: moterys ir vaikai (dauguma iš Kudirkos Naumiesčio), buvo atvesdinti į Paražnių girią, esančią Vilkaviškio rajone, Kalvarijos seniūnijoje, ir toje vietoje sušaudyti. Aišku, reikia paminėti, kad judėjai (senoviškai žydai) turėjo išsikasti taip vadinamus kapus, apkasus. Jeigu tik vaikai rėkdavo, sužvėrėję kareiviai sugriebę vaikus už kojų smarkiai iš visų jėgų trankydavo į medžių kamienus. Seni žmonės pasakoja, kad einant pro sušaudymo vietą, ant medžių kamienų buvo matyti prilipę plaukų kuokštai, smegenų likučiai... Aišku, be abejonės, nušautus žydus suvirtusius į apkasus taip užkasdavo, kad matėsi išlindę kojos ir rankos... Vietiniai gyventojai iš tolo vengdavo šios vietos. Dabar aukoms atminti Paražnių girioje pastatytas nedidelis paminklas. Apie Paražnių girios tragediją, įvykusią karo pradžioje, yra nedaug žinoma, todėl dabar bus dar truputėlis informacijos, kurią mes galėsime pridėti prie didžiulės holokausto istorijos.

Prisiminimais pasidalino Julija Venciuvienė - Mickevičiūtė, Teresė Rapulskienė - Mickevičiūtė

Užrašė Auksė Rapulskytė, Griškabūdis, 2009 m.