Papilė atgimimo kelyje

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,8 / 5 (151 balsai)
Per visą sovietmetį Lietuva kovojo už savo tautinės dvasios, gamtos, istorijos, kultūros paveldo išsaugojimą. Nebuvome nuošalyje ir mes, papilėniškiai. Gaivesnis vėjas papūtė, kai iš sostinės atvykusių žmonių buvo sužinota apie Molotovo -Ribentropo paktą ir mitingą prie Mickevičiaus paminklo.

1988 m. rugpjūčio 1d. Papilę kliudė ekologinis dviratininkų žygis per Lietuvą , organizuotas žaliųjų "Žemynos" klubo. Papilėniškiai pasitiko pravažiuojančius, klausinėjo apie įvykius, linkėjo sėkmingo kelio.1988 spalio 28 d. Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubas , Pažymėdamas Simono Daukanto gimimo sukaktį , surengė Plungėje pirmuosius Simono Daukanto skaitymus. Istorijos mokytojas Gintautas Černeckis kartu žinomais respublikos mokslininkais organizavo ekskursiją Į S.Daukanto gyventas vietas. Aplankė ir Papilę. Ta proga 1988 m. spalio 29 d. Papilėje, prie Simono Daukanto memorialinio muziejaus , buvo iškelta pirmoji rajone Trispalvė, kuri buvo ir vieną pirmųjų Lietuvoje.“Nuo Didžiojo Vytauto per Daukantą į šiandieną ėjo lietuvių tautos dvasinio atsinaujinimo kelias, formavosi geriausi tautos nacionalinio charakterio bruožai bei tradicijos“, - pažymėjo Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio Akmenės rajono iniciatyvinės grupės narys Klemas Inta, iškeldamas tautinę vėliavą prie muziejaus pastato. Šioje šventėje dalyvavo prof. Vladas Žukas, dr. Romas Batūra, Vilniaus Mažvydo klubo nariai dr. Irena Kubilienė, kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas.

1989 m. per Vasario 16-tąją Simono Daukanto kiemelyje surengtas mitingas, pasodintas atminimo ąžuolėlis. Renginį organizavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Elena Benetytė, jai talkino Simono Daukanto muziejus.

Į Baltijos kelia 1989 m. rugpjūčio 23 d. papilėniškiai išvyko dviem autobusais . Mūsų vieta buvo už Pasvalio. Reikia dėkoti likimui , leidusiam pamatyti tokią nuostabią prabudusią Lietuvą.

1990 m. kovo 1 d. Papilėje įsikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė , kuriai vadovauti išrinko D. Veisienę. Iniciatyvinės grupės aktyvą sudarė Silvija Lautynienė, Elena Benetytė, Simonas Čiapas, Joana Karaliūnienė, Augustinas Karečka, Vytautas Giniotis ir kiti. Grupė užsiėmė daugiausia kultūrinė veikla 1990 m. Sąjūdžio Papilės grupės atstovės Silvija Laurynienė ir Danutė Veisienė buvo išrinktos delegatėmis į rajono deputatų tarybą. D. Veisienė, S.Rovaitė , V. Čiapulis buvo deleguoti į II ir III Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimus , o D. Veisienė ir į 1990 m. gegužės 18-20 d.d. Vilniuje vykusį Lietuvos kultūros kongresą, sukvietusį daugiau, kaip 3000 dalyvių. Kongresą sveikino Pranė Dundulienė, Konradas Kaveckas, Aukščiausios Tarybos Pirmininkas Vytautas Lansdbergis , Ministų Tarybos pirmininkė Kazimiera Prunskienė, sveikinimo telegramą atsiuntė popiežius Jonas Paulius II ir kiti.

1990 m. birželio 14 d., talkinant seniūnijai buvo surengtas Gedulo ir Vilties dienos minėjimas , kuriame dalyvavo visa Papilė . Po šv. Mišių , kurias aukojo kunigas V.Skiparis, su vėliavomis, giedant bažnytiniam chorui, eita į Papilės kapines prie 1941 m. sovietinių aktyvistų nužudytų papilėniškių kapo, o iš ten geležinkelio stotį, kur vyko mitingas. Julija Paunksnienė , 1941 m. iš čia išvežta Sibiran, sugiedojo „Ave Marija“ , kuria tada visi tremiamieji atsisveikino su Papile ir jos žmonėmis, pasakė jaudinančią kalbą, padainavo tremties dainų.

1990 m. spalio 28 d., t.y. per S.Daukanto gimtadienį, muziejaus kiemelyje buvo atstatytas 1955 m. nugriautas kryžius. Jį pašventino kunigas V. Skiparis. Sąjūdininkai stengėsi , kad valstybinėse įstaigose, parduotuvėse būtų nuimti rusiški užrašai ir pakeisti lietuviškais, rinko parašus dėl referendumų ir aukas Aukščiausios Tarybos apsaugos grupei išlaikyti, aukojo blokados fondui. Penki sąjūdininkai buvo 1991 m. sausio 13-tąją buvo prie dabartinių Seimo rūmų. Tai S. Rovaitė, E. Benetytė, L. Kupstytė, D.Veisienė , o V.Giniotis –gynėjų gretose.

Sąjūdžio Papilės iniciatyvinėje grupėje nepanoro būti nė vienas sovietmečio įtakingas darbuotojas. Čia buvo eiliniai žmonės, atvesti į Lietuvos Sąjūdį meilės Tėvynei ir vilties sulaukti šviesesnio, laisvesnio gyvenimo. Sąjudžio Papilės grupė dalyvaudavo , rengdavo kultūrinius renginius, iškėlė į kultūros namų direktorės pareigas naują žmogų – Nijolę Grudžinskienę, kartu 1993 m. vasarą suorganizavo kraštiečių susitikimą, kuris buvo gražus ir prasmingas renginys. Ir tik vėliau, susikūrus įvairių partijų grupėms Papilėje jų darbas prasidėdavo ir baigdavosi prieš ir po rinkimų. O ir dabar Sąjūdžio dvasia, kuriai priklausytų šviesiausi žmonės , būtų reikalinga visai Lietuvai.


Panaudota literatūra:

Papilė I d..- V.: Versmė, 2004 m., 457 psl. Jadvyga Danutė Veisienė " Atgimimo kelyje".