Paminkliniai ąžuolai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 2,5 / 5 (15 balsai)

Skaroti ošia ąžuolai

Šakom – galiūnų rankom -

Jie susemia žaibus, aukštai

Iškėlę laiko dangų

         J. Lapašinskas


Ąžuolas lietuvių mitologijoje – jėgos ir galybės simbolis. Jis ir šiandien labiausiai gerbiamas medis mūsų krašte. Ąžuolai Šiaulių mieste sodinami įvairiomis progomis: žinomų ir brangių žmonių atminimui, įvykių įamžinimui, sukakčių pažymėjimui.

Šiauliuose, Prisikėlimo aikštėje auga keturi ypatingi ąžuolai, susiję su spaudos atgavimo data. Tai „Spaudos medžiai“. Prisikėlimo aikštės vietoje seniau buvo miesto turgavietė, kuri 1938 m. sausio 1 d. oficialiai perkelta kitur. Ąžuolai buvo pasodinti gerokai anksčiau, prieš turgavietės perkėlimą.1929 m. gegužės 9 d. Šiauliuose buvo surengta didžiulė šventė, skirta spaudos draudimo panaikinimo 25-mečiui. Tada aikštėje ir pasodinti medžiai. Teisė juos sodinti buvo suteikta iškiliausiems to meto šiauliečiams, daug nusipelniusiems mūsų raštijai bei kultūrai. Pirmąjį ąžuolą sodino laikraščio „Momentas“ redaktorius Juozas Janulaitis ir „Kultūros“ žurnalo redaktorius Peliksas Bugailiškis. Kitas ąžuolas – visuomenininkų ir kultūros darbuotojų. Jį sodino aušrininkas Juozapas Miliauskas-Miglovara, poetas Jonas Kriščiūnas-Jovaras, leidėjas, spaudos platintojas, knygininkas Liudvikas Jakavičius-Lietuvanis. Trečiasis ąžuolas pasodintas savivaldybininkų: miesto tarybos pirmininko Kazimiero Venclauskio, burmistro Jackaus Sondeckio, apskrities viršininko Antano Pranculio. Ketvirtasis – pedagogų ąžuolas. Jį sodino Mokytojų seminarijos direktorius, Lietuvai pagražinti draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkas, didelis medelių sodinimo entuziastas Juozas Orlauskis, berniukų gimnazijos direktorius Vaclovas Šliageris, Šiaulių apskrities pradžios mokyklų inspektorius, buvęs miesto burmistras Kazimieras Ubeika. Visi keturi ąžuolai pasodinti tuomet buvusios judrios turgavietės teritorijoje, rūpestingai prižiūrimi, užaugo ir dabar tebedžiugina kiekvieno praeivio akį.

Tos turgavietės centre 1924 m. gegužės 1 d. buvo pasodintas toks Vilniaus ąžuolas, kad nukreipti liaudies dėmesį nuo revoliucinių minčių ir įvykių. Bet kai artėjo frontas, buvo kasamos tranšėjos, dengiamos cementiniais blokais, kad būtų kur pasislėpti nuo bombardavimo. Tada šis ąžuolas buvo sunaikintas. Kiti keturi išliko iki mūsų dienų. Prie kiekvieno iš jų marmurinėse lentelėse pažymėta, kas pasodino „Spaudos medžius“.

Bet ąžuolų daug sodinta ne tik spaudai pagerbti. Prie įėjimo į Šiaulių parką augantys ąžuolai primena nelabai senus tautų draugystės laikus – vienas pasodintas tadžikų meno dekados, vykusios 1967 m. metu, kitas auga draugystės su Jelgavos miestu garbei.

Aleksandrijoje 1982 m., minint žymaus miškininko profesoriaus Povilo Matulionio 50-ąsias mirties metines pasodinti 72 ąžuolai – tiek metų išgyveno profesorius.

1982 m. prie „Aušros“ muziejaus buvo pasodintas ąžuolas mirusiems muziejaus darbuotojams atminti. Pelikso Bugailiškio, didelio ąžuolų mylėtojo, muziejininko Vincento Vaitekūno, Venclauskių šeimos ir kt atminimui pasodinti ąžuolai auga Šiaulių centriniame parke.

1974 m. Šiauliuose vyko teatrų festivalis, kurį organizavo teatro aktorius ir režisierius Kazys Tumkevičius. Teatrų konkurso „Rudens vainikas“ metu buvo paminėtas pirmasis Šiauliuose spektaklis lietuvių kalba „Amerika pirtyje“ (1904 m.) Prie Dramos teatro tada buvo pasodintas ąžuoliukas, kuris priminė pirmojo lietuviško spektaklio „Amerika pirtyje“ pastatymo 70-metį.

Miesto parke ošia ir Povilo Višinskio ąžuolas, sodintas žymaus lietuvių literatūros veikėjo gimimo šimtmečio proga.


Povilo Višinskio ąžuolas


Prisikėlimo aikštėje, netoli Šiaulių kolegijos auga dar vienas ąžuolas. Tai studentų draugystės medis. Jį pasodino Šiaulių pedagoginio instituto (ŠU) studentai kartu su kitais šalies pedagoginių institutų studentais, draugystės festivalio „Studentiškas pavasaris“ metu.


Studentų draugystės medis


„Šiaulių naujienų“ žurnalistų prie redakcijos pasodintas ąžuoliukas žymi laikraščio tapimo savarankišku momentą.

Didelio mūsų dėmesio nusipelno du seni ąžuolai, augantys pėsčiųjų bulvare. Vienas – prie Šiaulių prekybos namų. Prieš karą toje vietoje stovėjo evangelikų-liuteronų bažnyčia. Ji buvo baigta statyti 1854 metais. Galima manyti, kad ir ąžuolas tuo metu buvo pasodintas. Dar senesnis, sprendžiant iš išvaizdos, ąžuolas auga prie Didždvario gimnazijos. Šis ąžuolas galėjo būti pasodintas pastačius mergaičių gimnaziją.


Ąžuolas prie Šiaulių Didždvario gimnazijos


Šiaulių parke žaliuoja esperantininkų ąžuolai, pasodinti respublikinio sąskrydžio dalyvių.

Medžiai pergyvena žmones. Puošdami vietovę, jie nuolat primena įvykius bei intencijas, kuriomis buvo pasodinti.




Literatūra:

Ligmanavičiūtė, Jūratė. Medžiai kalba arba tyli // Šiaulių naujienos. -1993, birž 3, p. 4

Nekrašius, Jonas. „Spaudos medžiai“ Šiauliuose // Šiaulių kraštas. - 2004, rugpj. 11, p. 6

Vaitekūnas, Vincas. Atsiminimai. - Šiauliai, 1982. – 92 p.

Veclovaitė A. Šiaulių ąžuolynas // Raudonoji vėliava. - 1980, bal. 19

Zdzichauskas, Vladas. „Spaudos medžiai“ Šiauliuose: [atsiminimai]. – Šiauliai, 1974. - 4 p.


 Parengė Domiceta Kazlauskienė