Pašvitinio malūnas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,7 / 5 (31 balsai)

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Lietuvoje buvo daug ir įvairių malūnų. Pakruojo rajono Pašvitinio miestelio pakraštyje nuo tų laikų dar stovi akmens mūro malūnas. Pašvitinio vėjinis malūnas statytas XIX a. antroje pusėje vienas iš pačių didžiausių šiame krašte. Malūnas keturaukštis, pavažiuojamas, su mediniu apeigos tilteliu. Malūno kepurė būdavo gręžiama krumpline pavara. Šio malūno išskirtinumas – tinkuotos sienos, nes tokių būdavo retai. Paskutinis malūnininkas čia buvo pavarde Gulbinas. Pasakojama , kad malūnas jam atiteko, malūne žuvus jo giminaičiui malūno savininkui. Atsiradus miestelyje elektrai, malūnai neteko savo reikšmės. Tuomet Pašvitinio malūnas priklausė kolūkiui ir būdavo naudojamas trašų laikymui.

1969 metais prieš Vasario 16 -ąją Pašvitinio bažnyčios zakristijonas Benediktas Navickas su draugais virš malūno iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą. Už antitarybinę veiklą vėliau B. Navickas buvo teisiamas.

1989 metais kolūkio jaunimo iniaciatyva malūną imta remontuoti – uždėtas stogas ir jis papuoštas sparnais. Buvo planuojama malūne įrengti kavinę, bet iširus kolūkiams, planai liko neįgyvendinti. Nors malūnas yra istorijos, kultūros ir technikos paminklas, saugomas valstybės, jo sienos vis labiau irsta.

Eilėraščiai

Kazys Valiulis

Malūnas

(ištrauka)


Man sparnus seniai audra nurovė.

Jau sutrešo ąžuolo širdis.

Akmenines girnas suvertė į griovį.

Žiurkės išvagojo miltinas grindis.


Daug artojams duonos kasdieninės

Iš "čebato" išvežė maišai.

Vėjo gūsių vėtrų rudeninių

Neatlaikė laužomi pečiai.



Aldona Valiulytė- Rakickienė


Pašvitinio malūnui


Mano malūnėlis -

Viršum lygios lygumos

Keturis sparnus iškėlęs

Po debesio balkšva kepure,


Dviem siaurais langučiais

Prisimerkęs dairos:

Iš kur vėjas pučia,

Ir į vieškelio žvyrą -


Gal vežimais kupinais

Atriedės,

Atpypkiuos

Šnekučiuodamiesi vyrai -


Malūnėli mano, pameni,

Pro tave į mokyklą einant,

Traukei šaunią man

Baltų pyragų dainą -


Liūdnas, pamirštas visų,

Be drobinių, be šviesiųjų,

Vėjo plaikstomų sparnų -

Ne tik aš. Ir tu - -

Straipsniui naudoti informaciniai šaltiniai :

Andrejevas A., Morkūnas E. Technikos paminklai Lietuvoje: Vėjo malūnai.- V.,1982.- P.163.

Treškevičius J. Pakruojo rajono vėjiniai malūnai // Muziejai ir paminklai Kn. 5.- V., 1983.- P. 67-73.

Sabaliauskas S. Malūnas laukia aukos // Šiaulių kraštas, 2005m., rugpj. 4 d., p.6.

Penkauskienė D. Žmogus su „negera praeitimi“ // Lietuvos žinios, 2002, Nr 45 .

Valiulytė - Rakickienė A. Tik dangaus aukštybių giedras mėlis [ Eilėraščiai].- V.,1998.- P.14.

Valiulis K. Kuproti medžiai [Eilėraščiai].- V., 1999.- P. 83.

                                                  Danutė Povilionienė