Nepriklausomybės paminklai Mažeikių rajone

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (2 647 balsai)

Nepriklausomybės paminklas Grūstėje


Nepriklausomybės paminklas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui pažymėti pastatytas prie Sedos–Ylakių kelio 1934 m. Statė Grūstės šaulių grandis savo lėšomis. Paminklo vietai žemės lopinėlį padovanojo Sedos valsčiaus viršaitis, savanoris, ūkininkas Martynas Kemtys, mūrijo Justinas Mikalauskas iš Butikių k., padėjo Antanas Virkšas. Visiems darbams vadovavo M. Kemtys. Paminklą pašventino Sedos klebonas kanauninkas M. Vėlutis. Į užsmaluotą butelį buvo įdėta nuotrauka ir raštas ir įmūrytas tarp pamatų ir perdangos. Prie paminklo pasodino alyvų, o toliau apjuostas eglių eile. Šie augalai vėliau paminklą saugojo nuo sunaikinimo. Paminklas – piramidės formos akmenų mūro obeliskas su akmeniniu kryžiumi viršuje. Priekinėje pusėje yra Vyčio, skydo su Vyčio kryžiumi reljefai ir lėkštose nišose 2 įrašai (viršutinis nurodo, kokiam įvykiui pažymėti pastatytas paminklas, apatinis žymi pastatymo datą ir statytoją. 1940 m., Raudonajai armijai okupavus Lietuvą, vietos aktyvistai nugriovė paminklo kryžių. 1941-05-01 sodybos šeimininkas buvo ištremtas (mirė 1945-08-12 Taišeto lageryje, Irkutsko sr.). 1941 m. paminklo kryžius buvo atstatytas. 1945 m. paminklas vėl nuniokotas - nugriautas kryžius, numušti reljefai, apnaikinti įrašai. Paminklą ketino nugriauti Ylakių Vykdomojo komiteto pirmininkas. Kryžių nudaužė vienas Grūstės k. gyventojas. Neprižiūrimas paminklas apsamanojo. 1988 m. rudenį paminklas sutvarkytas. Darbams vadovavo M. Kemčio sūnus Vytautas iš Šiaulių. Dirbo Pranas Mockus, Petras Juzumas ir Kazimieras Zaboras su žmona. 1989 m. per Vasario 16-ąją Sedos klebonas Algis Genutis paminklą pašventino. Prie paminklo įrengta aikštelė, išklota betono plytelėmis, pastatyti suoliukai. Atstatymo darbus finansavo Sedos apylinkė.


Paminklas Grūstėje Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui. Nuotrauka paimta iš http://www.mke.lt/Vaizdas:Grustes_sauliu_grandis.MKE.2008-06-27.jpg


Lietuvos Nepriklausomybės paminklas Ketūnuose


1938 m. Ketūnų pradžios mokyklos aikštelėje pastatytas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės 20 metų sukaktuvėms paminėti. Paminklą 1938 m. gegužės 8 d. pašventino šaulys kunigas Anupras Stonys. Pokario metais paminklas nugriautas. Spėjama, kad paminklo autorius D. Kuprijanovas, kilęs iš Ketūnų k. (kapinaitėse yra Kuprijanovų šeimos kapavietė), vėliau gyvenusio Sedoje. Paminklo statybos iniciatorius buvo mokyklos vedėjas Stanislovas Želvys. Granito paminklas buvo iš keturių dalių. Viršutinėje pavaizduoti Gedimino stulpai, peraugantys į kryžių, ant kurio pritvirtintas metalinis Nukryžiuotasis. Ant dviejų vidurinių jo dalių iškaltas tekstas: „1918–1938 paminėti branginkime savo tautos atkovotą laisvę ir aukokimės jai! Pastatė Ketūnų skyriaus šauliai ir prad. mokykla". Apatinė granitinė dalis buvo lyg pamatas – postamentas, priderintas prie dveijų apatinių – betoninių pakopų. Prie paminklo vykdavo Vasario 16-osios paminėjimai, su vėliavos pakėlimu, garbės sargyba. Dabar paminklo vietą žymi buvę pamatai. Išlikusi ir netoliese auganti dvikamienė liepa.


Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas Purpliuose


Šis paminklas stovi šiaurinėje Purplių kaimo dalyje, Vadaksties kairiajame krante, senųjų kapinaičių vidurinėje dalyje, šalia koplyčios. Pastatytas 1928 m. vietos pavasarininkų, mokyklos mokytojų ir mokinių. Paminklas (betonas) – kryžius ant postamento su įrašu (nurodyta paminklo statymo proga, data ir statytojai). 1986 m. lapkričio 5 d. iš po nakties paminklas buvo rastas nugriautas, kryžius nudaužtas ir dingęs. Netrukus paminklo postamentas žmonių vėl buvo pastatytas [1].


Lietuvos Respublikos nepriklausomybės 10-mečiui paminklo fragmentas Purplių k. Nuotrauka paimta iš http://www.mke.lt/Vaizdas:Purpliu_nepriklausomybes_paminklas.MKE.200508-03.JPG


Nepriklausomybės dešimtmečio koplytstulpis Tirkšliuose


Nepriklausomybės dešimtmečio koplytstulpis Tirkšliuose pastatytas 1928 m. vietos šaulių prie Tirkšlių mokyklos. Šioje vietoje yra stovėjęs paminklas Rusijos carui. Koplytstulpis medinis. 1965 m. jis kai kurių mokytojų iniciatyva buvo nupjautas ir sunaikintas. Aiškinta, kad jis trukdęs mokyklai ugdyti moksleivių ateistinius įsitikinimus. Sąjūdžio Tirkšlių iniciatyvinės grupės pirmininko Vinco Liaubos rūpesčiu 1989 m. atstatytas; meistras Pranciškus Bružas. Medžiagas ir lėšas koplytsulpiui skyrė Tirkšlių kolūkis [2].


Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas Židikuose


Židikuose Marijos Pečkauskaitės pradžios mokyklos kieme 1928 m. vasario 16 d. buvo atidengtas betoninis paminklas – apie 5 m aukščio obeliskas ant stačiakampio postamento. Obelisko viršūnėje buvo metalinis kryžius, priekinėje plokštumoje – bronzinė skydo pavidalo plokštė su Vyčiu ir stačiakampė plokštė su įrašu: „X /1918–1928“. Kitas obelisko plokštumas puošė Gedimino stulpai, Vyčio kryžius ir vadinamasis Vytauto ženklas (ietis su kalaviju). Paminklą juosė akmenų mūro tvorelė. 1950 m. vasarą vietos valdžios aktyvistai bandė obeliską sudaužyti kūjais. Nepavykus paminklas buvo susprogdintas ir netoliese užkastas. Mokytojo Vytauto Sidabro rūpesčiu 1988 m. jo liekanos buvo surastos ir rudenį paminklas atkurtas pagal architekto Henriko Štaubės projektą; Vasario 16 d. atidengtas ir pašventintas. Paminklą juosiančioje sienelėje įmontuotos senojo paminklo dalys. Priekinėje plokštumoje, žemiau įrašo, yra nurodytos nugriovimo ir atstatymo datos.


Nepriklausomybės paminklas Židikuose atkurtas 1989 m. Nuotrauka Irenos Atkočaitienės. 2009 06 23


Panaudota literatūra:

1. Nukentėję paminklai/Sudarė ir red. M. Skirmantienė, J. Varnauskas. – V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 111–114.

2. http://www.mke.lt/Nepriklausomyb%C4%97s_paminklai