Mumyse protėvių dvasia

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,7 / 5 (3 044 balsai)

Gyveno toks vaikis Babtuose ir dabar gyvena...Skalmantas - jo vardas. Sako, kad tokį vardą turėjo Lietuvos kunigaikščio Gedimino senelis. ,,..jie (kryžeiviai) stebėjo Mežuotnės pilį ir galiausiai ją puolė. Vieni nešė rąstus ir akmenis grioviams užversti, kiti rentė pastolius ir pristūmė juos prie pilies sienų, dar kiti po bokštais rausė tunelius ir svaidė balistomis akmenis. Daugybė žiemgalių buvo pakirsti strėlių ir užmėtyti akmenimis. Vis dėlto Žiemgalos gynėjai nepasidavė...- ši mintis perskaityta iš knygos ,,Livonijos kronikos lyg šiol turbūt ,,sukasi“ Skalmanto galvoje. Ir ne tik ši. Vaikystėje susidomėjęs rimtomis istorinėmis knygomis, vaikis piešė, mąstė, kūrė. Kol vieną dieną atvyko su tėvais ant Apuolės piliakalnio. Čia nuo 2004m. rugpjūčio mėn. tradiciškai vyksta Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis. Suvažiuoja stiprūs Lietuvos vyrai - tikri karžygiai, išmokę senovinių lietuviškų amatų, turintys valios, kantrybės pasidaryti sau šarvuotę ir ginklus, turintys drąsos, kovojant su ,,tariamais Lietuvos priešais. IX-XII amžiai - gyvoji istorija! Istoriniai Lietuvos klubai (į festivalį atvyksta ir kt. šalių klubai) stengiasi atkartoti praeitį, supažindindami žmones su senovės kovos būdais, ginkluote, buitimi ir kt. 12 metų vaiko akyse knyginė tiesa virsta realybe! 2006 m. su savo klasės draugais įkuria savo ,,Vilko broliją). Iš pradžių būta 6 narių, vėliau 5. Statomas namelis su bokšteliu, savarankiškai kuriama medinė - ,,karinė ginkluotė, savo brolijos taisyklės, himnas. 2006 metų gruodžio mėn. vyksta pasirodymas klasės draugams ir tėvams. Ir čia kaip toje Skomanto kronikų knygoje ,,Akmens kalba: ,,Jie stovėjo apsišarvavę ir apsiginklavę nuo galvos iki kojų, lyg į karo žygį išsiruošę. Matėsi, kad šarvai nors ir gerokai padėvėti, ne vienoje vietoje kliudyti kalavijo..." Vaikai tarytum ,,žaidė' 'suaugusiųjų žaidimus - su istorine dvasia, su užsispyrimu, ir atrodo, kad su meile savo Tėvynei. Reikšmingas ir įdomus ,,Vilko brolijos žygis buvo lipant į Babtų seniūnijoje esantį Piepalių piliakalnį. Reikia pažinti savo apylinkes, įgyjant ištvermės, ypač, kai keliauji žiemą - sunkumai juk grūdina žmones, be to, per Nevėžio upės pievas teka jų vaikystės sapnų upė ir turbūt ilgam.


2007 metais ,,Vilko brolijos nariai dalyvauja tautinėje stovykloje ,,Dėl žalio žolyno". Čia jiems teko svarbi užduotis - turėti savo karybos būrelį, pasidaryti ginkluotę, supažindinti su ja kitus, norinčius dalyvauti šioje veikloje, narius. Vaikinams teko pasidarbuoti iš peties.

Brolijos veikla neapsiribojo tik karyba, savo miestelio parke buvo surinktos šiukšlės, buvo dalyvaujama, renginiuose – pvz.: su mama ir sesėmis karines istorines dainas dainavo Maironio vardo liet. literatūros muziejuje, su gamtos apsaugos asociacijos ,,Baltijos vilkas nariais Kamanų rezervuare mokosi pėdsekystės.

Veikla įdomi, nekasdieniška, reikalaujanti kantrybės, žinių, tobulėjimo. Kaip tam eilėraštyje ,,Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdą.. Nieko nėra gražiau už kilnų tikslą, svajonę, meilę! Ar mes galėjome, taip kaip jie tarybiniais laikais pasireikšti?, galbūt tokių ir buvo - drąsių karžygių, iš kurių galbūt išaugo Lietuvos patriotai? Skalmanto jau laukia Lietuvoj įsikūrusi neseniai senovės baltų kovų brolija ,,Vilkatlakai, (jie gi teikė paramą - dvasiškai ir net materialiai paremdami vaikus – dovanojo Skalmantui šalmą, odinius šarvus (darbo reikia daug tokius darant). Apie tai galima buvo tik pasvajoti. Laukia ir kovų treniruotės.

Kažkada vaikai užauga, jų veikla tampa vis prasmingesnė: ,,Jį lydėjo ne tik šarvuoti karžygiai, bet ir būrys meistrų, kurie išmanė apgulties meną, gebėjo statyti pilių puolimui skirtus įrenginius...(Skomantas .,,Belaisvis). Tikiuosi, kad šia protėvių dvasia ,,užsikrės daugiau jaunimo, juk Lietuvai reikia jaunų žmonių čia, o ne už jūrų marių.

Šaltiniai

H.Latvis. Livonijos kronikos. V. Mokslas.1991.

Skomantas. Belaisvis. 2003.

Skomanto kronikos. Akmens kalba. 2007.

Nuotraukos iš asmenio S. Barkausko archyvo.