Mečislovo Tiškaus tremties atsiminimai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (3 351 balsai)

Tremties atsiminimais dalijosi buvęs tremtinys Mečislovas Tiškus, gyvenantis Auksodės kaime, Mažeikių raj. Atsiminimus 1995 m. rugpjūčio 2 d. užrašė Gražina Narbutienė, Auksodės bibliotekos vyresn. bibliotekininkė. Gimiau 1923 m. rugsėjo 15 dieną. Lietuvis. Gyvenome Auksodės kaime. Iki tremties dirbau milicijoje Laižuvoje ir gyvenau Auksodės kaime. 1948 m. vasario 16 d. NKVD suėmė ir išvežė į Mažeikių kalėjimą pagal 58 – 1 a, 58 – 11 straipsnius. Prieš tai teistas nebuvau. Iš Mažeikių kalėjimo išvežė į Vilniaus saugumo ministeriją. Tą patį rudenį iš Auksodės kaimo suėmė beveik visą Auksodės kaimo jaunimą: Steponą Mačių, Donatą Mačių, brolius Simą ir Julių Borusus, Aleksą Geriką, Albertą Briedį ir kt. Vilniuje be teismo, įsakymu iš Maskvos nuteisė 10 metų kalėti. Kartu su manim išvežė Auksodės kaimo jaunuolį Teodorą Mikulskį, su kuriuo tekdavo susitikti tame pačiame Norilsko lageryje. Norilsko lageris – tai griežto režimo lageris. Praėjus kuriam laikui, atvežė dar vieną draugą iš Auksodės kaimo, tai Albertą Briedį. Tremties siaubą išgyvenau, ten palikdamas sveikatą ir gražiausius jaunystės metus. Kalėdamas Norilsko lageryje turėjau teisę parašyti du laiškus per metus likusiems gimtinėje namiškiams. Vėliau, pakeitus režimą, laiškus siųsdavau kiekvieną mėnesį po vieną. Ištremtas iš Lietuvos, nepateikus jokio kaltinimo, iškalėjau skirtą 10 metų tremtį. Į laisvę paleistas 1955 m. spalio 7 dieną. Iš tremties grįžti į Lietuvą neleido. Paliekant Norilsko lagerį, vietoj paso išdavė pažymėjimą, kurį kiekvieną mėnesį turėjau atsižymėti. Svetimoje žemėje išėjusiems iš kalėjimo sunku buvo gauti pastogę virš galvos, dar sunkiau susirasti darbą. Apsigyvenau Kojerbartos rajone . Ten ir įsidarbinau. Į Lietuvą paleido 1957 m. spalio vidury. Grįžti į Lietuvą jokių kliūčių nebebuvo. Grįžau į Auksodės kaimą, į tėviškę, kurioje gyveno tėvai. Tuo metu jau buvo susikūręs „Ždanovo“ kolūkis. Įstojau į kolūkį ir dirbau kiek sveikata leido. Jau daug metų esu pensininkas.


Mečislovas Tiškus, Jaroslavo reabilituotas, jo nuorašas: Reabilitavimo pažymėjimas

Lietuvos TSR Aukščiausias teismas 1989 11 16 d. Nr. 8-2597/89. Pil. Tiškui Mečislovui, Jaroslavo gim. 1923 m. gyv. Mažeikių raj. Auksodės kaime.

Pranešame, kad už veikas numatytas RTFSR BK 58-1 a. 58-11 straipsnyje už kurias buvote nuteistas ypatingojo pasitarimo prie TSRS VSM 1948 M. gegužės 19 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 10 m. Liet. TSR Aukš. Taryb. Prezidiumas 1989 m. liepos 28 d. įvadu „Dėl asmenų, nuteistų už kai kurias veikas, reabilitavimo“ esate reabilituotas. Laikas, kurį išbuvote laisvės atėmimo vietoje Norilske atliko bausmę nuo 1948m. sausio 18 d. iki 1955 m. lapkričio 6 d., remiantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1955 m. rugsėjo 26 d. ir 1989 m. liepos 24 d. nutarimais Nr. 446 ir 160, įskaitomas į Jūsų darbo stažą ir už jį kompensuojamas iš valstybinio biudžeto lėšų uždarbis ir kitos darbinės pajamos – 50 rb. Mėnesiui. Atlyginimą išmoka rajono, miesto, kurio teritorijoje Jūs gyvenote iki suėmimo, vykdomojo komiteto finansų skyrius, pareiškėjui pateikus šį reabilitacijos pažymėjimą. Byloje yra duomenys, kad iki suėmimo Jūs dirbote Laižuvos valsčiaus milicininku ir gyvenote Mažeikių apskrities Laižuvos valsč. Auksodės kaime. Už Jūsų patirtą didžiulę moralinę ir materialinę skriaudą giliai apgailestaujame.

Pirmininkas J. Misevičius


Mečislovas Tiškus tremtyje. Nuotrauka iš asmenio archyvo.


Pnaudotas šaltinis: Į Sibiro platybes: tremtinių atsiminimai. / Pasakojo Milda Liaugminienė, Mečislovas Tiškus, Vladas Raustys; užrašė Gražina Narbutienė. – Auksodė, 1997, p. 4–5 (mašinraščio tekstas).