Marijos Blažytės-Rimkienės prisiminimai apie Tremtinių klubą Šiauliuose

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (161 balsai)


Marija Blažytė-Rimkienė gimė 1929 m. Šiaulių valsčiuje, Margių kaime. Šeimoje buvo pagrandukė, šešta, maža, smulki. Mokėsi Aleksandrijos pradžios mokykloje, Šiaulių mergaičių gimnazijoje. Ją baigė 1948 m. ir įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą. Rudenį areštuota už antitarybinę veiklą, nes buvo partizanų ryšininkė “Pelytės” slapyvardžiu. 8 mėnesius kalėjo Vilniaus KGB rūsiuose, Lukiškio kalėjime perskaitytas nuosprendis – 10 metų nelaisvės speclageriuose. Bausmę atliko Irkutsko srities Taišeto rajono, vėliau gal 13 Karagandos lagerių. Su vyru Edvardu Rimkumi užaugino dvi dukras. Abu aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, ji yra LPKT bendrijos Šiaulių skyriaus tarybos narė. Marija Rimkienė išleido autobiografinę knygą Pelytė. Turi per 200 pelyčių kolekciją. Jos kolekcijos pelytės viešėjo Katinų muziejuje. Po viešnagės senoji “pelytė” savo “vaikus” parsinešė namo, išrikiavo lentynose. Pati jomis džiaugiasi ir džiugina visus, kas pas ją apsilanko. O svečių visada mielai laukia. Tikriausiai pelytės suteikia šeimininkei sveikatos, geros nuotaikos.

M.Blažytės-Rimkienės atsiminimai apie organizacijos įkūrimą

Tremtinių ir politinių kalinių organizacijos įkūrimas Šiauliuose

1988 m. rudenį Šiauliuose kauniečių pavyzdžiu visuomeniniais pagrindais įkurtas Tremtinio klubas. Pirmasis susirinkimas vyko buvusiuose Geležinkeliečių rūmuose Stoties gatvėje. Atėjo nemažai žmonių. Buvo daug nuostabos, kai čia susitiko seniai pažįstami žmonės. Kartu dirbo, bendravo, o apie skaudžią praeitį nutylėjo, vieni nuo kitų slėpė ją . Ne vienas ranką spausdamas ir apsikabindamas likimo brolį ar sesę ir ašarą nubraukė.

Susirinkimą organizavo ir jam vadovavo Šiaulių Sąjūdžio tarybos narys Kazys Alminas ir Palmira Sarnačinskaitė. Jie pasiūlė išsirinkti klubo pirmininką. Drąsiausiai tada kalbėjo ir apie sunkią kalinio dalią pasakojo Gediminas Tamošiūnas. Jis ir išrinktas Tremtinių klubo pirmininku. Rimtą pagalbą žadėjo žurnalistas ir poetas Juozas Sabaliauskas, dėstytojas Pranas Masiulis. Muziejininkė Aurelija Malinauskaitė prašė į “Aušros“ muziejų atnešti iš tremties parsivežtų rankdarbių, nuotraukų, suvenyrų. Tiesa, nelabai norėjosi atsisveikinti su brangiomis relikvijomis.

Susirinkusieji tarybą nutarė išsirinkti vėliau. P. Sarnačinskaitė pasiūlė galinčius ir norinčius dirbti susirinkti jos darbo kabinete. Sutartą dieną atėjo G. Tamošiūnas, V. Šnirienė, V. Šateika, V. Sireikienė, A. Bekasovienė, J. Baniulienė, Z. Daunienė, N. Tvarijonavičienė, M. Rimkienė. Susirinkimo metu išrinktasis pirmininkas suabejojo savo galimybės vadovauti klubui. G. Tamošiūnas sakėsi esąs piktas ir nepatenkintas miesto valdžia, o su ja bendrauti teks. Jo staigus būdas galįs pakenkti darbui, todėl prašė jį pakeisti. Tinkama kandidatė pasirodė P. Sarnačinskaitė. Jauna, energinga, turinti daug sumanymų. Ji prijaučianti tremtiniams, bet pati su tremtimi nesusijusi. Vadovavo ji neilgai, nes pagal įstatus Tremtinio klubo pirmininku gali būti tremtinys arba politinis kalinys. Pirmininku vėl tampa G. Tamošiūnas.

Steigiamasis Tremtinio klubo susirinkimas vyko 1989 m. sausio 14 d. Šiaulių kultūros rūmuose. Vienbalsiai priimti klubo įstatai. Pasakota ir išklausyta daug atsiminimų, deklamuota eilių, dainuota dainų. Susirinkimas baigėsi V. Kudirkos Tautine giesme. Ne vienam giedojusiam ašara akyse spindėjo. Tai buvo neįprasta, nauja, šviesu!

Pablogėjus sveikatai, G. Tamošiūnas atsisakė vadovauti klubui. Naujuoju pirmininku 1990 m. tapo politkalinys Vladas Ravka. 1992m. vadovavo Marija Rimkienė, 1993 m. ją pakeitė Česlovas Dirkė.

Vadovaujantis Kauno tremtinių tarybos nutarimu Tremtinio klubas reorganizuotas į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungą. Veikla vykdoma visuomeniniais pagrindais, išsilaikoma iš nario mokesčio ir aukų. Dalyvaujama šalies politiniame gyvenime, švenčiamos šventės, organizuojami susirinkimai, susitikimai su įdomiais žmonėmis, statomi atminimo paminklai. 2004 m. bendrame suvažiavime pariteto pagrindais susijungė su Tėvynės sąjunga. Dalį nepolitinės buvusios LPKTS veiklos perėmė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija. LPKT sąjungos Šiaulių skyriui vadovavo Česlovas Dirkė, vėliau jį pakeitė Vytautas Deveikis. LPKT bendrijos Šiaulių skyriui vadovavo Lietuvos partizanas, politinis kalinys Juozas Mocius, Petras Ivoškus, Martina Martinaitienė, nuo 2010 m. Elzbieta Bagdonienė.

Įvykus skilimui, bendrija perėjo į naujas patalpas, įsigyta nauja vėliava, nariams įteikti nauji pažymėjimai. Šiuo metu bendrijos gretose apie 400 narių ir rėmėjų. Siekiama palaikyti gražius ir šiltus santykius tarp bendrijos ir sąjungos: rengiami bendri pasitarimai, dalyvaujama ataskaitiniuose susirinkimuose, organizuojamos talkos tvarkant tremtinių kapus.


Grupė Šiaulių politinių kalinių ir tremtinių