Maironio tėviškė (Pasandravio istorinis draustinis)

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,3 / 5 (49 balsai)

Poeto Jono Mačiulio – Maironio ( 1862 – 1932) tėviškė ir gimtinė – Pasandravio istorinis draustinis Pagojukų seniūnijoje, Pasandravio ir Bernotų kaimai, vietinių dažniausiai vadinami Pasandravys ir Bernotai, Raseinių krašto istorijos muziejaus filialas. Draustinis yra sudėtinė Dubysos regioninio parko dalis.

Čia prabėgo keli poeto vaikystės metai, čia formavosi pirmieji gamtos ir pasaulio pažinimo įspūdžiai. Puikūs Sandravos ir Luknės upelių vingiai, Dubysos slėniai tikriausiai ir įkvėpė poetą Maironį apdainuoti Gimtinę, jos išskirtinį grožį. Pasandravyje yra išlikę gimtojo dvarelio pamatai, svirtinis šulinys su įspūdingo dydžio akmeniniu rentiniu, restauruota akmens mūro pavalkinė (pakinktinė).


Pasandravyje – poeto gimtinė

Maironio Tėvonija ir dabar akį traukia plotais, senuoju sodu, taip mėgtu Maironio, sode tebeauga pušis, menanti poeto jaunystę, „senele“ ledaine, teikusia buitinius patogumus. Maironio sesers sodyboje dabar įkurtas muziejėlis,. Sudegus tėvų namui Maironis, besimokydamas Kaune, dažnai atvažiuodavo į Bernotus, vaikščiodavo po pamėgtas vietas, keliaudavo pėsčiomis Dubysos atkrantėmis iki Betygalos. Ten, Betygalos Pilkalnio kapinėse palaidoti Maironio tėvai, o krikšto mama ilsisi prie Luknės upės esančiose 1863 m. sukilėlių kapinaitėse. Pasandravio istorinis draustinis kasmet sulaukia gausaus būrio lankytojų. Traukia žmones Maironio apdainuotos gražios apylinkės, Sandravos ir Luknės pakrantės, poeto išvaikščioti takeliai, šaltinėlis.


Bernotai - poeto tėviškė

Maironio šaltinėlis

Bernotai, Pasandravys, jų aplinka simboliškai įamžina įdomų, sudėtingą dvasininko, poeto Maironio gyvenimo ir kūrybos kelią. 1987 m., minint poeto 125 – ąsias gimimo metines, įrengtas pėsčiųjų takas, sujungęs Bernotų ir Pasandravio sodybas. Abiejuose tako pusėse nuo Luknės iki Sandravos upelių susodinti ąžuolai – Maironio ąžuolų takas (apie 1 km). Dabar čia žaliuoja jau 135 ąžuolai, kuriuos poeto garbei pasodino žinomi Lietuvos kultūros, mokslo veikėjai, Maironio giminaičiai.


Maironio ąžuolų takas

Pasandravio ir Bernotų aplinką, takus ir sodybas puošia 1991 m. Lietuvos tautodailininkų kūrybinės stovyklos metu išdrožti ir Maironio gimtinei padovanoti vienuolika kryžių ir koplytėlių, tarp kurių „Šv. Jonas Nepamukas“ ( aut. J. Tvardauskas) saugantis Maironio šaltinėlį ir upelius. Kapinaitėse įspūdingas R. Puškoriaus kūrinys – koplytstulpis su „Šv. Marijos sopulingosios“ ir „Kristaus Nazariečio“ skulptūromis. Raseinių žmonės džiaugiasi ir didžiuojasi, kad iš čia kilęs didysis Lietuvos dainius Maironis, saugo ir puoselėja jo gimtinę. Ypač smagu pasivaikščioti pavasarį, kai žydi ievos, čiurlena sraunus upelis...

Šv. Jonas Nepamukas

Straipsnį parengė G. Poškienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka

Šaltiniai

http://www.raseiniumuziejus.lt/index.php?cathegory=4&language=4

http://www.raseiniai.lt/index.php?2031357096