Mažeikiškiai „Baltijos kelio“ minėjimuose

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (2 201 balsai)

1989-ųjų rugpjūčio 23 d., paminėdami liūdną įvykį – Ribentropo–Molotovo pakto pasirašymą – ir protestuodami prieš Pabaltijo respublikų aneksiją, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai sustojo gyva grandine Baltijos kelyje. Tą dieną visos trys šalys iškilmingai paminėjo šią be galo tragišką datą savo susikaupimu, maldomis – gyvais kankinių prisiminimais. Pusantro milijono Baltijos šalių gyventojų susikibę rankomis sudarė gyvą grandinę ir pasauliui pademonstravo tarpusavio solidarumą.


Baltijos kelio 10-metis


1999 metais mažeikiškiai Baltijos kelio dalyviai vyko ten, kur stovėjo prieš dešimtmetį, t. y. į Pasvalio rajoną, Puškonių kaimą. Juos vykti į minėjimą organizavo Sąjūdžio Mažeikių skyrius (pirmininkas Antanas Poškus) ir kultūros skyrius (vedėja Angelė Rupkutė). Baltijos kelio 10-mečio minėjime dalyvavo sąjūdiečiai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniai demokratai, skautai ir visi, neabejingi šiam renginiui. Vieningai sustoję prie ąžuolinio kryžiaus, susikabinę už rankų giedojo giesmes, liaudies dainas. Ąžuolinis kryžius sovietmečiu buvo nugriautas, bet išsaugotas bažnyčios šventoriuje. Prieš dešimtmetį jis buvo atstatytas. Marmurinėje lentoje įrašyti žodžiai: „Viešpatie, pripildyk mūsų dienas didžios prasmės ir saugok mūsų kaimo žmones nuo žemiškos vergijos.“


Baltijos kelio 15 metų minėjimas


Baltijos kelias – ateities kelias. Net ir po 15 metų Baltijos kelio minėjime susirinko tiek daug žmonių. Vienoje iš kelio atkarpų tarp tautiečių įsijungė apie 100 patriotiškai nusiteikusių mažeikiškių: Sąjūdžio aktyvistų, moksleivių, politinių kalinių ir tremtinių, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“, Tėvynės sąjungos nariai, moksleiviai iš Tirkšlių ir kt.


Kaip ir prieš penkiolika metų, mažeikiškiai – darniame būryje. Rasos Tikniuvienės nuotrauka


Jubiliejiniame Baltijos kelyje dalyvavo daug jaunimo, kuris 1989-ųjų neprisimena, nepaprasčiausiai dar nebuvo gimęs...Jono Strazdausko nuotrauka


Baltijos kelio iniciatyvinė grupė kvietė Lietuvos žmones prisiminti 1989-ųjų metų Baltijos kelio akimirkas ir rinktis buvusiose mitingų vietose, kur stovi atminimo akmenys. Irena Ruginienė, viena iš Sąjūdžio veiklos Mažeikių mieste pradininkių, Baltijos kelyje dalyvavo ir pirmąjį kartą. Tautininkų sąjungos veikloje dalyvaujanti Genutė Jokūbauskienė pastebėjo, kad prieš penkiolika metų žmonės stovėjo ne viena, o dviem grandinėm už rankų susikibę. Tokios akcijos vienija visus, dar kartą buvo įrodyta, kad Baltijos kelias reikalingas visiems. Minėjime tęsiamos ir puoselėjamos tradicijos. Tradiciškai puokštę gėlių Baltijos kelyje perima kitos kartos, vaikai, kurie turi suvokti, kas yra tauta, kas yra Lietuva. Šiais laikais gyventi nėra lengva, bet kai visi susirenka į vieną vietą, tada pamirštamos visos bėdos ir dar kartą įsitikinama, kad tokie tautos susibūrimai reikalingi bendrumui, vienybei bei pilietiškumui patirti.


Gyvajame kelyje skambėjo muzika ir dainos. Rasos Tikniuvienės nuotrauka


Baltijos keliui – du dešimtmečiai


Prieš 20 metų trys Pabaltijo tautos (beveik du milijonai žmonių) ranka rankon ir širdis prie širdies troško laisvės savajai šaliai. Į minėjimą vyko tie patys ir jau kiti žmonės vėl rinkosi paminėti Baltijos kelio sukakties. Į kelionę „Baltijos kelio" link mažeikiškiai rinkosi puikiai nusiteikę, nešini gėlėmis, vėliavomis, vainikais. Vieni atėjo kupini dvidešimties metų prisiminimų, kiti – norėdami pajusti, kas žmones vienijo unikalaus, prasmingo renginio metu ir pamatyti vietas, kuriose tautiečiai visam pasauliui pademonstravo savo susitelkimą. Iš Mažeikių išvyko du didžiuliai, pilni ąžuolo lapų vainikais papuošti autobusai nugabeno į Pasvalį, kur kadaise nusidriekė Baltijos kelias. Dvidešimties žmonių grupė mažeikiškių delegaciją papildė Viekšniuose. Pirmasis sustojimas – Pasvalio miesto pakraštys, kur vaizdingame gamtos kampelyje įsikūrė Kryžių slėnis, liudijantis dvidešimties metų senumo įvykius. Visai šalia – garsioji magistralė, Lietuvą ties Saločiais sujungianti su Latvija. Įsimintiną „Baltijos kelio" dieną Pasvalio krašte rankomis buvo susikibę 15-os rajonų žmonės. Iš tiesų čia stovėjo tik tie mažeikiškiai, kurie į mūsų rajonui prieš dvi dešimtis metų skirtą vietą atvažiavo nuo Latvijos pusės. Važiavę per Šiaulius mūsų rajono žmonės šios vietos nepasiekė – sutrukdė didelis lengvųjų automobilių ir autobusų srautas. Prisimindama dvidešimties metų senumo įvykius, Tirkšlių vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Stasė Gintvainytė pasakojo, kad tada buvusi labai karšta diena. Paskirtoje vietoje jiems reikėjo būti 19 valandą, bet paskubėti nebuvo įmanoma. „Prisimenu nupjautus javų laukus, pievas, begalę mašinų. Spūstis begalinė, važiuoja kas kur, laukais. Skraido lėktuvai, o per garsiakalbius skamba profesoriaus Vytauto Landsbergio balsas: nesvarbu, kad jūs nespėjat į vietas, bet vis tiek susikibkite rankomis. Nežinau, keliaguba ta eilė buvo, bet tas jausmas, kaip stovėjome, išlikęs iki šiol", – pasakojo Stasė Gintvainytė. Pasvalio miesto pakraštyje įkurtas medinių koplytstulpių memorialas, skirtas Baltijos kelio atminimui. Minėjimo šventės vietoje viduryje iš akmenų buvo sukrautas aukuras. Šventės vedėja ragino Pasvalio jaunimo atstovus aukuro ugnimi uždegti laužą. Aukuro liepsna buvo perduota prie koplytstulpių, kryžių, pastatytų delegacijų susibūrimo vietose, susirinkusiems žmonėms. Blogis, nors ir yra galingas, tačiau nugalimas. Mažeikiškiai Puškonių kaimo žmones vadina senais draugais, net broliais. Po minėjimo susirinkusieji vyko į Puškonių kaimą, kuriame pastatytas Mažeikių rajono koplytstulpis. Kelionės vadovė, Mažeikių sąjūdžio atstovė Irena Ruginienė dėkojo Puškonių bendruomenės pirmininkui Juliui Stuogiui ir už prižiūrimą koplytstulpį, ir už pakvietimą į minėjimą bei įteikė knygą apie Mažeikius. „Tikiu, kad praeis visi sunkmečiai, kad bus gražu ir gera, kad mes vėl sugrįšim į Baltijos kelią, nuo kurio per tuos metus daugelis mūsų išsivaikščiojo. Mes vėl sugrįšim, nes mūsų vaikai, artimieji, lietuviai, latviai ir estai bus savo žemėje, augins savo duoną, mylės savo kalbą - išlaikys visas šias vertybes. Tik tada jokios krizės mums nebus baisios", – tikino I. Ruginienė. Pasvalio jaunimo atstovai perdavė nuo aukuro atneštą ugnį ir paprašė ją saugoti. Taip pat jaunuoliai pakvietė visus į Saločių pasienio punkte vyksiančią linksmą vakaronę. Prie tvorele aptverto kryžiaus supleveno gausybė žvakučių liepsnelių. Mažeikių meras Vilhelmas Džiugelis pasodino naują ąžuoliuką, nes sodintas prieš 20 metų jau užaugo. Šventėje skambėjo Mažeikių tremtinių choro atliekamos giesmės ir maldos. Skambant dainoms, danguje sklandė Lietuvos lakūnų pilotuojami lėktuvai. Jiems minia mojavo trijų Baltijos šalių vėliavėlėmis. Šventėje koncertavo kelių rajonų meno kolektyvai: Pakruojo rajono Linkuvos kultūros namų folkloro ansambliu „Linkava“. Joniškio folkloro ansamblio „Kupars“ atliekamos dainos. Biržiečių moterų ir vyrų ansambliai taip pat pradžiugino susirinkusius dainomis. Šiems pritarė Mažeikių tremtinių choras bei be jokio muzikinio pritarimo pasisiūlęs padainuoti jaunasis šaulys Donatas Jokubauskis.


Bendrume susiėjime Saločiuose mažeikiškių nuotaika buvo puiki


Aukuras liudija dvidešimties metų senumo įvykius...


Puškonių kaime I. Ruginienė dėkojo už prižiūrimą koplytstulpį ir kvietimą į minėjimą


Virginijos Steponavičienės ir Vytauto Malūko nuotraukos


Panaudota literatūra:

1. Klimavičiūtė, V. Baltijos kelio 10-metis //Būdas Žemaičių. – 1999, rugpj. 27, p. 1.

2. Kvederaitė V. Nemariam Baltijos keliui - du dešimtmečiai // Būdas Žemaičių. – 2009 m. rugpj. 25, p. 1, 4.

3. Malūkas V. „Baltijos kelio" dvidešimtmečio minėjime mažeikiškiai vėl pajuto vienybę // Santarvė. – 2009, rugpj. 25, p. 1-3.

4. Malūkas V. Baltijos kelyje mažeikiškiai pasijuto vieniši // Santarvė. – 2004, rugpj. 26. – p. 1, 2.

5. Šviesaitė, S. Paminėtos skausmingo įvykio 53-osios metinės // Santarvė. – 1992, rugpj. 29, p. 1.

6. Tikniuvienė R. Laisva Lietuva grįžo į Baltijos kelią // Būdas Žemaičių. – 2004, rugpj. 25, p. 1, 6.