Laisvės alėjos metamorfozės (XIX a. pab.–XXI a. pr.) : II dalis
Iš „Graži tu mano“.Susijusios žemėlapio žymos:
Laisvės alėjos pastatų fasadų ir paskirties kaita (iki 2004 m.): Kavinė „Laumė“ – “Desertinis baras“ – kavinė „Jums“(Laisvės al. 61)  • Sovietmečiu – populiari rusų turistų pamėgta saldaininė, vėliau kulinarija, kurios „vizitinė kortetė“ – gera kava. „Laumėje“ būriuodavosi ilgaplaukiai hipių ainiai, sudarę lyg ir savotišką jaunimo gentį, vadinamą „lauminiais“.  • 1998 m., po dvejus metus trukusios rekonstrukcijos, „Laumė“ tapo kavine, vėliau – „Desertiniu baru“, dar vėliau čia įsikūrė kavinė "Jums".  2004 m. K. Geringo ir B. Feldmano namas – „Astros“ kavinė – restoranas „Jamaika“(Laisvės al. 76) • Dviejų aukštų “U” raidės plano namą 1849-1852 m. pastatė Karlas Geringas ir Bartolomėjus Feldmanas. Jame veikė viešbutis “Belle-vue” (Bel-Viu), vienas pirmųjų Kauno Naujamiestyje (priklausė Abraomui Frankui). • 1903 m. namas priklausė Leontinai Pašoldt ir Margaritai Pinagel.  • Tarpukario laikotarpiu savininke liko viena M. Pinagelienė. Patalpas nuomavo Karo invalidų ir Jūrininkų sąjungos klubai, žydų kultūrinė draugija „Herclija“, kieme veikė Stasio Čipurno restoranas „Vilnis“. • 1933 m. namas padidintas trečiu aukštu.  • Sovietmečiu čia buvo įsikūrusi kavinė „Astra“. Namas neatpažįstamai pasikeitęs. Visai neseniai čia šeimyninkavo „Boogie Woogie“, vėliau – kavinė „Jamaika“ ir užuolaidų salonas „Vailendas“. 2004 m. Namai su A. Perkausko cukraine – „Orbitos“ kavinė – Vilniaus bankas(Laisvės al. 82 / Maironio g. 17) • 1897 m. pirklienė Lidija Vitkind, pagal antrą santuoką – Rabinovič, paveldėjo sklypą ir pastatus, kuriuose veikė fotografijos atelje, bajoro Aleksandro Perkausko cukrainė ir šokolado bei pyragaičių dirbtuvė (įkurta 1896).  • 1900 m. pagal Nikolajaus Adrejevo projektą savininkė L. Vitkind-Rabinovič pastatė dviejų aukštų namus bei fligelį. • 1910 m. namus nupirko Izraelis Kocinas. Pirmame aukšte patalpas ir toliau nuomojo A. Perkauskas. • 1925 m. antrame aukšte atidarytas kinas „Palas“.  • 1928 m. namams užstatytas trečias aukštas, pertvarkyti fasadai, įvestas vandentiekis, centrinis šildymas, įrengta 20 butų, uždaryta 30 metų veikusi A. Perkausko cukrainė. • 1931 m., turtą perėmus Terezai Kocienei, kavinė vadinosi „Lituanica“, nuo 1936 m. – „Monika“. • 1940 m. tarybų valdžios turtas nacionalizuotas, čia apgyvendinti karininkai. • Septintame dešimtmetyje čia veikė „Orbitos“ kavinė ir naktinis baras. Projekto autorius Vytautas Dičius, interjero – Algimantas Mikėnas.  • 1986 m. Audrys Karalius bei jo vadovaujama architektų grupė patobulino „Orbitos“ interjerą. • 1999 m. pastatą pagal architektų Vlado ir Dainoros Lučinskų projektą savo reikmėms rekonstravo Vilniaus bankas. Visiškai pakeista vidaus sandara, įranga, stogas; fasadų dekoras restauruotas. 2004 m. Levinsonų namas su viešbučiu – Nord LB bankas, „Omnitel“ prekybos salonas(Laisvės al. 86)  • Valdos savininkas Iseras Levinsonas 1873 m. pastatė dviejų aukštų namą, kuriame įkūrė viešbutį, pavadintą „Šambr-garni“.  • 1880 m. valdą nupirko miestietė Dvera-Cirlė Levinson. • 1923 m. Levinsonų namus įsigijo Lietuvos Kooperacijos bankas. Pagal inžinieriaus Aleksandro Gordevičiaus projektą užstatytas trečias aukštas. • Tarpukariu pastatas vadintas Kooperacijos rūmais. Pirmame aukšte buvo „Paramos“ vartotojų bendrovės krautuvė ir kontora, „Spaudos fondo“ knygynas. • Sovietmečiu panaikinta banko salės erdvė, pirmame aukšte 7 dešimtmetyje įrengtas stilingas parduotuvės „Gastronomas“ interjeras su veidrodinėmis mozaikomis (neišlikęs). • Dabar (t. y. 2004 m.) – Nord LB bankas, „Omnitel“ prekybos salonas.  „Versalio“ viešbutis su restoranu – kelionių agentūra „Delta interservis“, parduotuvė „Kietas stilius“, „Optikos pasaulis“(Laisvės al. 88) • XIX a. viduryje Nieviažskiams priklausiusiame sklype buvo pastatytas dviaukštis namas.  • 1897 m. pagal Nikolajaus Andrejevo projektą namas perstatytas. Valda tuomet priklausė Isakui Pikeriui, kuris čia įsteigė „Versalio“ viešbutį ir išnuomavo Aronui Ožinskiui. • 1900 m. I. Pikerio turtą iš varžytinių nupirko Vilniaus žemės bankas. • 1904 m. „Versalį“ įsigijo Dominykas Venckauskas, 1908-1915 m. išrinktas Miesto dūmos nariu. Pirmame aukšte buvo restoranas, parduotuvės.  • 1920 m. čia įrengtas užsienio svečių klubas. Pasakojama, kad vieną viešbučio kambarį pastoviai nuomojo grafas Tiškevičius (Benediktas Jonas). • 1925 m. pastatas šiek tiek modernizuotas. • 1928 m. miesto valdybos reikalavimu pastato kampe pritvirtintas žibintas, kurio vietoje vėliau kabojo “Vakaro” restorano reklaminis rutulys. • 1930 m. „Versalis“ kapitaliai suremontuotas. • 1942 m. Kauną okupavę vokiečiai restoraną buvo pavadinę „Viktorija“.  • 1953 m. „Versalis“ nacionalizuotas. Sovietmečiu čia veikė Užsienio šalių knygynas.  • Dabar (t. y. 2004 m.) – kelionių agentūra „Delta interservis“, šalia – parduotuvė „Kietas stilius“, „Optikos pasaulis“. Laisvės alėja prie miesto Savivaldybės pastato 1930 m.  Apie 1980 m.  2004 m. Polzunovų-Rumšiškių namas – Teatro vaistinė – „Utenos trikotažo“ parduotuvė(Laisvės al. 89) • Pagal 1847 m. Ivano Slepovronskio parengtą projektą sklypo savininkas Amosas Polzunovas pastatė bene pirmąjį Nikolajaus prospekte (dabartinėje Laisvės alėjoje) mūrinį dviejų aukštų namą.  • Vėliau valdą įsigijo Peterburgo I gildijos pirklys C. Rumšiškis. • 1897 m. namas padidintas ir pertvarkytas pagal Nikolajaus Andrejevo projektą. • Atnaujintame name veikė Vokietijos konsulatas, o pirmame aukšte įsikūrė provizoriaus O. Geblerio vaistinė, kuri 1909 m. ir vėliau priklausė R. B. Blinskiui. • Po Pirmojo pasaulinio karo valda priklausė Efimui Rumšiškiui. • 1927–1929 m. antrame aukšte 9 kambarių butą nuomojo Mykolas Šleževičius – Lietuvos respublikos Ministras Pirmininkas, užsienio reikalų ir teisingumo ministras, Steigiamojo Seimo atstovas, advokatas. • Po 1930 m. čia atidarytas Zingerio viešbutis „Komerc“. • Unikalus namo reliktas vaistinė, gyvuojanti nuo 1897 m., tarpukariu vadinta „Teatro“ vaistine. Ji priklausė provizorei P. Blinskienei. • 2002 m. vaistinė uždaryta.   2004 m. Miesto teatras – Kauno valstybinis muzikinis teatras(Laisvės al. 91) • Pastatytas 1891 m. pagal gubernijos architekto Justino Golinevičiaus projektą. Iškilmingas teatro atidarymas įvyko 1892 m. sausio 9 dieną.  • 1916 m., vokiečių okupacijos metu, teatras pertvarkytas: padidinta dėžė, perplanuoti aktorių kambariai.  • 1922–1925 m. pagal architektų Mykolo Songailos ir Vladimiro Dubeneckio projektą teatras atnaujintas. • 1930–1933 m. pastatas dar kartą atnaujintas pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą.  • 1980-1984 m. teatro pastatas atnaujintas pagal architektų-restauratorių Kęstučio Žalnieriaus, Arvydo Staskevičiaus projektus.  • 2003 m. pradėtas teatro (dab. Kauno valstybinio muzikinio teatro) fasado remontas. |
