Laisvės alėjos metamorfozės (XIX a. pab.–XXI a. pr.) : II dalis

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,1 / 5 (40 balsai)

Laisvės alėjos pastatų fasadų ir paskirties kaita (iki 2004 m.):

Turinys

Kavinė „Laumė“ – “Desertinis baras“ – kavinė „Jums“

(Laisvės al. 61)

• Sovietmečiu – populiari rusų turistų pamėgta saldaininė, vėliau kulinarija, kurios „vizitinė kortetė“ – gera kava. „Laumėje“ būriuodavosi ilgaplaukiai hipių ainiai, sudarę lyg ir savotišką jaunimo gentį, vadinamą „lauminiais“.

• 1998 m., po dvejus metus trukusios rekonstrukcijos, „Laumė“ tapo kavine, vėliau – „Desertiniu baru“, dar vėliau čia įsikūrė kavinė "Jums".

2004 m.

K. Geringo ir B. Feldmano namas – „Astros“ kavinė – restoranas „Jamaika“

(Laisvės al. 76)

• Dviejų aukštų “U” raidės plano namą 1849-1852 m. pastatė Karlas Geringas ir Bartolomėjus Feldmanas. Jame veikė viešbutis “Belle-vue” (Bel-Viu), vienas pirmųjų Kauno Naujamiestyje (priklausė Abraomui Frankui).

• 1903 m. namas priklausė Leontinai Pašoldt ir Margaritai Pinagel.

• Tarpukario laikotarpiu savininke liko viena M. Pinagelienė. Patalpas nuomavo Karo invalidų ir Jūrininkų sąjungos klubai, žydų kultūrinė draugija „Herclija“, kieme veikė Stasio Čipurno restoranas „Vilnis“.

• 1933 m. namas padidintas trečiu aukštu.

• Sovietmečiu čia buvo įsikūrusi kavinė „Astra“. Namas neatpažįstamai pasikeitęs. Visai neseniai čia šeimyninkavo „Boogie Woogie“, vėliau – kavinė „Jamaika“ ir užuolaidų salonas „Vailendas“. 2004 m.

Namai su A. Perkausko cukraine – „Orbitos“ kavinė – Vilniaus bankas

(Laisvės al. 82 / Maironio g. 17)

• 1897 m. pirklienė Lidija Vitkind, pagal antrą santuoką – Rabinovič, paveldėjo sklypą ir pastatus, kuriuose veikė fotografijos atelje, bajoro Aleksandro Perkausko cukrainė ir šokolado bei pyragaičių dirbtuvė (įkurta 1896).

• 1900 m. pagal Nikolajaus Adrejevo projektą savininkė L. Vitkind-Rabinovič pastatė dviejų aukštų namus bei fligelį.

• 1910 m. namus nupirko Izraelis Kocinas. Pirmame aukšte patalpas ir toliau nuomojo A. Perkauskas.

• 1925 m. antrame aukšte atidarytas kinas „Palas“.

• 1928 m. namams užstatytas trečias aukštas, pertvarkyti fasadai, įvestas vandentiekis, centrinis šildymas, įrengta 20 butų, uždaryta 30 metų veikusi A. Perkausko cukrainė.

• 1931 m., turtą perėmus Terezai Kocienei, kavinė vadinosi „Lituanica“, nuo 1936 m. – „Monika“.

• 1940 m. tarybų valdžios turtas nacionalizuotas, čia apgyvendinti karininkai. • Septintame dešimtmetyje čia veikė „Orbitos“ kavinė ir naktinis baras. Projekto autorius Vytautas Dičius, interjero – Algimantas Mikėnas.

• 1986 m. Audrys Karalius bei jo vadovaujama architektų grupė patobulino „Orbitos“ interjerą.

• 1999 m. pastatą pagal architektų Vlado ir Dainoros Lučinskų projektą savo reikmėms rekonstravo Vilniaus bankas. Visiškai pakeista vidaus sandara, įranga, stogas; fasadų dekoras restauruotas.

2004 m.

Levinsonų namas su viešbučiu – Nord LB bankas, „Omnitel“ prekybos salonas

(Laisvės al. 86)

• Valdos savininkas Iseras Levinsonas 1873 m. pastatė dviejų aukštų namą, kuriame įkūrė viešbutį, pavadintą „Šambr-garni“.

• 1880 m. valdą nupirko miestietė Dvera-Cirlė Levinson.

• 1923 m. Levinsonų namus įsigijo Lietuvos Kooperacijos bankas. Pagal inžinieriaus Aleksandro Gordevičiaus projektą užstatytas trečias aukštas.

• Tarpukariu pastatas vadintas Kooperacijos rūmais. Pirmame aukšte buvo „Paramos“ vartotojų bendrovės krautuvė ir kontora, „Spaudos fondo“ knygynas.

• Sovietmečiu panaikinta banko salės erdvė, pirmame aukšte 7 dešimtmetyje įrengtas stilingas parduotuvės „Gastronomas“ interjeras su veidrodinėmis mozaikomis (neišlikęs).

• Dabar (t. y. 2004 m.) – Nord LB bankas, „Omnitel“ prekybos salonas.

„Versalio“ viešbutis su restoranu – kelionių agentūra „Delta interservis“, parduotuvė „Kietas stilius“, „Optikos pasaulis“

(Laisvės al. 88)

• XIX a. viduryje Nieviažskiams priklausiusiame sklype buvo pastatytas dviaukštis namas.

• 1897 m. pagal Nikolajaus Andrejevo projektą namas perstatytas. Valda tuomet priklausė Isakui Pikeriui, kuris čia įsteigė „Versalio“ viešbutį ir išnuomavo Aronui Ožinskiui.

• 1900 m. I. Pikerio turtą iš varžytinių nupirko Vilniaus žemės bankas.

• 1904 m. „Versalį“ įsigijo Dominykas Venckauskas, 1908-1915 m. išrinktas Miesto dūmos nariu. Pirmame aukšte buvo restoranas, parduotuvės.

• 1920 m. čia įrengtas užsienio svečių klubas. Pasakojama, kad vieną viešbučio kambarį pastoviai nuomojo grafas Tiškevičius (Benediktas Jonas). • 1925 m. pastatas šiek tiek modernizuotas.

• 1928 m. miesto valdybos reikalavimu pastato kampe pritvirtintas žibintas, kurio vietoje vėliau kabojo “Vakaro” restorano reklaminis rutulys.

• 1930 m. „Versalis“ kapitaliai suremontuotas.

• 1942 m. Kauną okupavę vokiečiai restoraną buvo pavadinę „Viktorija“.

• 1953 m. „Versalis“ nacionalizuotas. Sovietmečiu čia veikė Užsienio šalių knygynas.

• Dabar (t. y. 2004 m.) – kelionių agentūra „Delta interservis“, šalia – parduotuvė „Kietas stilius“, „Optikos pasaulis“.

Laisvės alėja prie miesto Savivaldybės pastato

1930 m.

Apie 1980 m.

2004 m.

Polzunovų-Rumšiškių namas – Teatro vaistinė – „Utenos trikotažo“ parduotuvė

(Laisvės al. 89)

• Pagal 1847 m. Ivano Slepovronskio parengtą projektą sklypo savininkas Amosas Polzunovas pastatė bene pirmąjį Nikolajaus prospekte (dabartinėje Laisvės alėjoje) mūrinį dviejų aukštų namą.

• Vėliau valdą įsigijo Peterburgo I gildijos pirklys C. Rumšiškis.

• 1897 m. namas padidintas ir pertvarkytas pagal Nikolajaus Andrejevo projektą.

• Atnaujintame name veikė Vokietijos konsulatas, o pirmame aukšte įsikūrė provizoriaus O. Geblerio vaistinė, kuri 1909 m. ir vėliau priklausė R. B. Blinskiui.

• Po Pirmojo pasaulinio karo valda priklausė Efimui Rumšiškiui.

• 1927–1929 m. antrame aukšte 9 kambarių butą nuomojo Mykolas Šleževičius – Lietuvos respublikos Ministras Pirmininkas, užsienio reikalų ir teisingumo ministras, Steigiamojo Seimo atstovas, advokatas.

• Po 1930 m. čia atidarytas Zingerio viešbutis „Komerc“.

• Unikalus namo reliktas vaistinė, gyvuojanti nuo 1897 m., tarpukariu vadinta „Teatro“ vaistine. Ji priklausė provizorei P. Blinskienei.

• 2002 m. vaistinė uždaryta.

• Čia įsikūrė parduotuvės „Atlantic“, „Beg blues“, „Utenos trikotažas“.

2004 m.

Miesto teatras – Kauno valstybinis muzikinis teatras

(Laisvės al. 91)

• Pastatytas 1891 m. pagal gubernijos architekto Justino Golinevičiaus projektą. Iškilmingas teatro atidarymas įvyko 1892 m. sausio 9 dieną.

• 1916 m., vokiečių okupacijos metu, teatras pertvarkytas: padidinta dėžė, perplanuoti aktorių kambariai.

• 1922–1925 m. pagal architektų Mykolo Songailos ir Vladimiro Dubeneckio projektą teatras atnaujintas.

• 1930–1933 m. pastatas dar kartą atnaujintas pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą.

• 1980-1984 m. teatro pastatas atnaujintas pagal architektų-restauratorių Kęstučio Žalnieriaus, Arvydo Staskevičiaus projektus.

• 2003 m. pradėtas teatro (dab. Kauno valstybinio muzikinio teatro) fasado remontas.