LPKTS Šilalės skyriaus įkūrimas ir veikla

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

1989 m. vasario 11 dieną Kvėdarnos sąjūdžio grupės iniciatyva įvyko pirmasis rajono tremtinių, politinių kalinių ir rezistencijos dalyvių suvažiavimas. Bažnyčia prigužėjo pilnutėlė. Po šv. Mišių dalyviai rinkosi į Kvėdarnos MSV salę. Ji buvo sausakimša. Prie tribūnos juodavo traukinio bėgiai, o prie jų mirgėjo žvakių liepsnelės. Vaizduotėje vėl regėjome užkaltus gyvulinius vagonus, iš troškulio ir alkio mirštančius žmones, stotelėse išmetamus ir paliekamus žvėrims.

Susirinkimui pirmininkavo Kvėdarnos sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, buvęs politinis kalinys, Kvėdarnos vaistininkas Kęstutis Balčiūnas. Susirinkimas buvo pradėtas Maironio „Lietuva brangi“.

Tremties ir kalėjimų prisiminimais susirinkusieji dalijosi iki vėlyvo vakaro. Skambėjo A. Miškinio eilės, tremtinių dainas dainavo Kvėdarnos vidurinės mokyklos mokinės ir tremtinių choras.

Buvo išrenkama tremtinių klubo taryba: Kęstutis Balčiūnas, Danutė Dirginčienė, Marytė Oželienė, Danutė Maslauskienė, Ieva Puidokienė, Teresė Ūksienė, Valentina Bargailienė, Ada Lukoševičiūtė, Bronius Pūdžiuvelis, Eugenija Bunkienė.

Tą pačią dieną įvyko ir pirmasis tarybos posėdis. Pirmininku vienbalsiai išrinktas Kęstutis Balčiūnas.

1989 m. birželio 11 d. nuo 12 val. 30 min. iki 18 val. Kvėdarnos apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas leido „Tremtinio“ klubui organizuoti mitingą, skirtą 1941 m. birželio 14-ajai paminėti.

Mitingui vadovavo Sąjūdžio Šilalės tarybos narys Kazimieras Juknius. Dalyvavo daug svečių iš įvairių Lietuvos vietovių, taip pat Šilalės rajono politiniai kaliniai, tremtiniai ir eiliniai gyventojai. Apie kvėdarniškių okupacijos metu patirtas kančias bylojo stendas.

Mitingo metu kalbėjo buvę tremtiniai, svečiai. Pasisakė nužudytojo Tomo Joso sūnūs Gabrielius ir Tomas, tremtinė Elena Kuizinienė, klaipėdiškis Dionizas Varkalys, Klaipėdos laikraščio „Mažoji Lietuva“ redakcinės kolegijos narys Arūnas Žiemys. Buvęs politinis kalinys Juozas Ardzijauskas perskaitė pluoštą savo kūrybos eilėraščių.

Tų pačių metų spalio 28 dieną pačiame Kvėdarnos miestelio centre rajono „Tremtinio“ klubo ir jo pirmininko Kęstučio Balčiūno iniciatyva buvo pastatytas ir pašventintas liaudies meistro tauragiškio A. Martinaičio išskuobtas paminklas. Jo užrašas „Žuvusiems už Lietuvą“ byloja, kad jis skirtas žuvusiųjų už Lietuvą tremtyje ir Tėvynėje 1940 – 1953 m. prisiminimas.

Po šv. Mišių iš Kvėdarnos bažnyčios procesija su tautinėmis vėliavomis giedodama giesmes atėjo prie šio paminklo, kur susirinko gausus būrys kvėdarniškių ir žuvusiųjų artimųjų. Pašventinus paminklą, pirmininkas Kęstutis Balčiūnas dėkojo visiems, prisidėjusiems prie paminklo atsiradimo, o ypač liaudies meistrui A. Martinaičiui – buvusiam politiniam kaliniui ir tremtiniui.

Daug dėmesio tarybos nariai skyrė tremties prisiminimų užrašymui ir atmintinų vietų įamžinimui.

1991 m. Šilalės evangelikų kapinių pakraštyje, pušyne, kur ilgą laiką stovėjo pilki nežinomi kauburėliai, Jurgis Juozapaitis ir Povilas Karbauskas iš šlifuoto juodojo akmens už žuvusių partizanų artimųjų lėšas pastatė paminklą „Žuvusiems už Lietuvos Laisvę – 1940 – 1957 m.“

Kaltinėnų seniūnijoje, šalia Kepaluškalnio piliakalnio, pastatytas 19 m. aukščio betoninis paminklas – Žemaitijos tremtinių Kalvarijų paskutiniosios stoties Prisikėlimo kryžius, kurį 1990 m. lapkričio 16 d. pašventino Telšių vyskupas Antanas Vaičius. Prie pastatymo darbų daug prisidėjo politinis kalinys Pranas Gedmantas.

1990 m. Laukuvoje pastatytas paminklas – trys ąžuoliniai kryžiai, sujungti grandine – su užrašu „1941 – 1953 m. Laukuvos valsčiaus tremtiniams atminti“. Paminklo statybos organizatorius ir iniciatorius miškininkas Jonas Šedbaras.

J. Steigvilo iš Tenenių kaimo lėšomis Kvėdarnoje, saugumo rūsiuose nukankintųjų laidojimo vietoje, pastatytas ornamentais puoštas metalinis kryžius „Žuvusiems už Tėvynę“. Kryžius pašventintas 1990 m.

Atminimo kryžiai buvo pastatyti Buišių kaime (Kvėdarnos seniūnija), netoli Pajūrio miestelio ir dar daug kitur.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės skyrius rūpinasi rezistencijos aukų įamžinimu, sunkiai gyvenančiais skyriaus nariais, rūpinasi jų parama iš Genocido aukų rėmimo fondo, padėjo ir padeda tvarkyti dokumentus tremtinio ar Laisvės kovų dalyvio statusui gauti, dalyvauja tremtiniams organizuojamose renginiuose.


Teresė Ūksienė

Nuotraukos iš LPKTS Šilalės skyriaus archyvo