Kurtuvėnų folklorinis ansamblis

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,3 / 5 (15 balsai)
Kalnais, miškais ir ežerais turtingas Kurtuvėnų kraštas, tai Žemaitijos buvusios senosios Knituvos žemės dalis. Legendos mena senų senovėje čia gyvenusius milžinus, piliakalnius pylusius karžygius, dvarų didikus, žemaitišką būdą puoselėjusius žmones. Čia gyvenantys žmonės kalba rytų žemaičių dūnininkų tarme. Visa tai lėmė turtingą krašto dvasinį paveldą: „Kuršėnuose gyveno milžinas Kuršis, o jo motina Kurtuove – Kurtuvėnuose. Dar prieš motinos mirtį Kuršis kartą nutarė ją aplankyti, kad gautų palaiminimą. Beeinant pas ją, Kuršio klumpės grimzdo į smėlį, jis kaskart turėjo jas kratyti – taip atsirado kalneliai tarp Kuršėnų ir Kurtuvėnų...“ (Tumas – Vaižgantas J. Pragiedruliai. – Vilnius, 1978, p.273-274). Žemaitijoje-Kurtuvėnuose pirmas etnografinis ansamblis susibūrė 1970 m. vasario mėnesį švenčiant Užgavėnes. Ansamblio turtas - daugiau kaip 100 nuo seno dainuojamų Kurtuvėnų krašto darbo, šeimos, karinių-istorinių dainų, šokių, ratelių, žaidimų. Todėl ansamblis nuo pat įsikūrimo vadinamas etnografiniu. 1970 m. senuosius dainininkus būrin sukvietusi ansamblio įkūrėja Janina Čepulytė – Lukoševičienė prisimena: „Ansamblis susibūrė stichiškai. Šiaulių universiteto meno fakulteto vadovai paprašė suruošti Užgavėnių karnavalą. Ši šventė Kurtuvėnų apylinkėje turėjo senas tradicijas ir jos dar nebuvo užmirštos. Kiekvieną žiemą vaikščiojo Užgavėnių kaukėmis pasipuošę seni vyrai ir moterys. Tad darbo nebuvo daug. Gavome pakvietimą pasirodyti Šiaulių pedagoginiame institute. Pasitariau su žmonėmis ir paruošėme programą pagal senų vakaruškų prisiminimus. Vėliau su ta programa pasirodėme Vilniuje – Čiurlionio meno mokykloje ir respublikinėje televizijoje. Viso ansamblyje buvo 51 dalyvis.“ (Leninietis, 1971m.spalio31d.)Senieji dainininkai mena: „Buvo pritilusios dainos ir Kurtuvėnuose, bet apėjo mokytoja (J.Čepulytė) visus senuosius ir suėjom ratan. Manęs paprašė senąsias dainas prisiminti, kitus išmokint. Dainuojam dabar „Aukšti kalnai kadagynai“, „Oi klevi, kleveli“, „Paaugo berželis“ ir kitas, dar vaikystėje išmoktas dainas ...Seniau ūkinyks pri banduos laikydava uožį, ka banda sveika būtų. I mane, tikriausia, panašia laika, kur dainiūoj jauni žmuones. O man tarp jų linksma, i negaliu nevaikščiot į repeticijas. Kap galiu neit, jei daina prašosi dainiūjama...“ –( Juozas Linkus).„Mano karta – paskutinieji tikri liaudies dainų atlikėjai. Jų mes mokėmės iš motinų ir senučių, iš tų tikrų kaimiečių, kuriems daina buvo reikalinga kaip duona, kaip tyras tėviškės oras. Dainuos liaudies dainas ir jaunoji karta, bet tai jau nebebus liaudiškas dainavimas. Jų dainos suvienodėja. O mūsų daina vis kitoniška – kiekvienam kaime, kiekvienam krašte. Aš mokiau ansambliečius dainų. Jos iš pat mano mažumės...“– (Janina Dilinskienė). Atsiliepimai: ,Kurtuvėniškiams pavyko išvengti ir statiškumo, varžymosi, būdingo daugeliui saviveiklos kolektyvų, ir pigios vaidybos, manieringumo, vis dar pasitaikančio net ir profesionaliuose ansambliuose. O svarbiausia jie ne tik patys iš visos širdies linksminosi, bet į linksmybės sūkurį sugebėjo įtraukti ir žiūrovus“.( Pranė Jokimaitienė, Norbertas Vėlius, ,,Kurtuvėnų dainos ir išdaigos“, ,,Kultūros barai“, 1971 m. Nr. 9.) ; ,,Iki pastarųjų laikų buvęs beveik vienišas kupiškėnų ansamblis susilaukė kelių potencialių varžovų - Kurtuvėnų ir kitų ansamblių“.( Jonas Trinkūnas, ,,Kur dėsime liaudies meną?“ „Literatūra ir menas“ 1971m. spalio 9

Nuo 2003 m. etnografinis ansamblis pasivadino „milžinų motinos Kurtuoves“ vardu. Dabartinį „Kurtuoves“ branduolį sudaro senieji dainininkai Stefanija Česnulevičienė, Stasė Vitkauskienė, Zofija Leikienė, Janina Daujotienė, Janina Kasputytė, Aleksandras Stanelis. Kartu su kolektyvu koncertuoja Kurtuvėnų kaimiška kapela, kurioje groja senąsias melodijas menantys muzikantai - Julius Urbietis, Steponas Rimas, Romualdas Baltutis, Algis Dilinskas. „Kurtuovėje“ dalyvauja skirtingų kartų atstovai, kurių amžius nuo 7 iki 87 metų. Jaunimas mokosi iš senolių krašto dainų ir tradicinio dainavimo būdo. Kurtuvėniškių dainose išlaikytas ypatingas žemaičių daugiabalsis, tvirtas, skambus ir išraiškingas dainavimo būdas. „Kurtuoves" dainos – smagios pasiklausyti ir kartu padainuoti. Žiūrovus žavi „Kurtuoves“ pasirodymai, kuriuose dainos, šokiai , žaidimai supinami į vaidinimą. „Kurtuoves“ paruoštos programos : „Piršlybos“, „Rugiapjūtės papročiai“, „Šienapjūtė“ ir kt. Kolektyvas švenčia tradicines šventes, dalyvauja respublikinėse, rajoninėse dainų šventėse, festivaliuose, renginiuose, puoselėdamas ir garsindamas Kurtuvėnų krašto kultūrinį paveldą.