Kupiškio istorija

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (1 516 balsai)

Mįslę, kada pradėta apgyvendinti vietovė, dabar vadinama Kupiškiu, galbūt ateityje įmins archeologai. Tačiau jų radiniai leidžia manyti, jog šiose apylinkėse žmonių gyventa jau III-II tūkstantmečiuose pr. Kr. Iš radinių palei Aukštupėnų (Kupiškio) piliakalnį spėjama, kad XIII a. po Kr. čia buvo medinė gynybinė pilis. Sėlių krašto tyrinėtojai mano šį piliakalnį buvus neįvardintos sėlių žemės centru. Tai rodo ir šio archeologijos paminklo aikštelės dydis (110 x 40m) ir 5 ha plotą siekianti papėdės gyvenvietė. Keliolika kitų rajone esančių piliakalnių kur kas mažesni. Kol kas jų paslaptys – po žeme.

Istorijos šaltiniai atskleidžia gerokai vėlyvesnio laiko faktus. Kupiškis – kaip Lietuvos valdovo Žygimanto senojo miestelis – pirmąsyk paminėtas 1579 m. Valsčiaus centru jis buvo 1561-1565 m. ir priklausė Upytės, o vėliau – Ukmergės pavietams. Tais laikais per Kupiškį ėjo pagrindinis kelias iš Vilniaus į Rygą.

Pirmoji katalikų bažnyčia miestelyje pastatyta gana vėlai – 1616 m., tačiau nežinomas laikas, nei vieta, kur stovėjo pirmoji Kupiškio pradinė mokykla, tik žinoma, kad joje savo kelią į šviesą pradėjo būsimasis architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Lankasterių sistemos pradžios mokykla Kupiškyje įsteigta 1781 m. Tuo trapu pirmoji mokykla dabartinėje rajono teritorijoje atsirado Salamiestyje – prie Reformatų evangelikų bažnyčios 1595 m. ją įsteigė LDK etmonas Kristupas Radvila Perkūnas. Kupiškio miestelį istorijos bėgsme niokojo ir karai, ir marai, keliskart nusiaubė dideli gaisrai. Jam prisikelti ir ūgtelėti padėjo ne tik žmonių darbštumas, bet ir 1873 m. nutiestas geležinkelio Daugpilis-Šiauliai-Liepoja ruožas.

Nuo 1862 m. Kupiškis buvo valsčius, 1915 – 1919 m. ir 1946 – 1950 m. – apskrities centras, o nuo 1950 m. – rajono centras. Lietuvai 1990-ųjų kovo 11-ąją paskelbus Nepriklausomybę ir ją įtvirtinant, kiekvienas šalies rajonas atgavo laisvę pačiais įvairiausiais aspektais atskleisti ir puoselėti savo tapatybę. Vienas iš būdų – „reabilituoti“ senieji ar sukurti nauji miestų ir mietelių herbai bei vėliavos. Kupiškio mieto herbą pagal Heraldikos komisijos standartus iš Rimtauto Gubavičiaus varianto atkūrė dailininkas Arvydas Každailis 1997 m. Kupiškio herbo skydas padalytas į du laukus. Viršutinis – karališkos mėlynos spalvos. Jame iš skydo galvos kraštų į centrą nukreiptos šviesios vingiuotos juostos, simbolizuojančios Kupos ir Lėvenį upes bei jų santaką, aukštėliau kurios realybėje šurmuliuoja miestas. Apatiniame aukso geltonio lauke – žvaigžde sudėti trys lynų ryšeliai. Su ta pačia lynų žvaigžde ir tų pačių šiaurietiškų spalvų kaip herbas – ir Kupiškio vėliava.