Knygos kelias Židikuose

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (958 balsai)

Židikų miestelis – buvęs Mažeikių apskrities valsčius, dabar seniūnijos centras. Miestelis turtingas ne tik istorine praeitim, bet ir savo kultūrine veikla. Rašytiniuose šaltiniuose miestelis minimas jau nuo XVI amžiaus. 1865 m. čia jau veikė rusiška mokykla. Per Židikus ėjo knygnešių keliai. Židikiškiams žinomi Kosto Baltino, Viktoro Norkaus, Kazimiero Ercupo, Magdalenos Bankaitės vardai. Iš jų atneštų knygelių daraktoriai Steponas ir Kleopas Užkurai mokė miestelio ir aplinkinių kaimų vaikus skaityti ir rašyti. 1915–1930 metai Židikų istorijoje susieti su rašytojos Šatrijos Raganos vardu. Penkiolika paskutiniųjų gyvenimo metų rašytoja praleido Židikuose, dirbdama didelį kultūros, švietimo ir labdaros darbą. Židikų klebonija po Marijos atvykimo tapo Židikų kultūros centru: nedideliame miestelyje rašytojos dėka pradėjo kurtis kultūrinės draugijos, atidaryta pradinė mokykla, senelių prieglauda, ambulatorija, liaudies universitetas, buvo rengiamos labdaros loterijos, mėgėjiškam teatrui pastatyta salė. Apie 1920 m. savo kukliame kambarėlyje M. Pečkauskaitė įsteigė ir biblioteką, kurios knygomis leido naudotis židikiškiams. Biblioteką sudarė Šatrijos Raganos, kunigo K. Bukanto ir kitų Pečkauskų šeimos narių asmeninės knygos. Didelė dalis knygų buvo lenkiškos, tačiau buvo nemažai knygų ir lietuvių bei rusų kalbomis. Ypač židikiškių skaitytojų buvo mėgiami jos kūrinėliai. Iš šios bibliotekos galima susidaryti vaizdą, kaip iš asmeninio knygų rinkinio išauga kultūrinė institucija. Rašytoja Šatrijos Ragana subūrė miestelio gyventojus į kultūrinę bendruomenę, skatino mokytis skaityti, šviestis. Dabar Šatrijos Raganos muziejuje Židikuose yra išlikusi 61 rašytojos asmeninės bibliotekos knyga, daugiau knygų saugoma Mažeikių kraštotyros muziejuje. Židikų pradinė mokykla taip pat turėjo biblioteką. Žinoma, kad 1933 m. sausio 1 d. ten buvo 150 knygų. 1937 m. spauda informavo, kad Židikų jaunalietuviai turi nemažą biblioteką, kurios knygos „duodamos skaityti miestelio ir plačios apylinkės žmonėms“. Židikų valstybinės viešosios bibliotekos įkūrimo data – 1939 m. kovo 1 d. Patalpas bibliotekai parūpino valsčiaus savivaldybė. Biblioteka įkurdinta mūriniame name miestelio pakraštyje. Ten buvo tik viena spinta knygoms sudėti. Specialiai kadrų provincijos bibliotekoms tuo metu niekas neruošė, todėl bibliotekų vedėjais daugiausia buvo pradžios mokyklos mokytojai. Jonas Gudynas, Židikų bibliotekos vedėjas, ir buvo pradžios mokyklos mokytojas. Koks tikslus pradinis bibliotekos fondas, nenustatyta. „Lietuvos aide“ 1940 m. sausio mėn. rašyta, kad Židikų biblioteka turinti apie 1000 knygų, gegužės mėn. – daugiau nei 1000 knygų. Kokios knygos sudarė pradinį fondą ir iš kur gautos, nežinoma. Įsteigus biblioteką, knygų fondą papildydavo Švietimo ministerija. Knygos buvo siunčiamos paštu arba vežamos traukiniu iš Kauno. Tai daugiausia grožinė, ūkinė ir politinė literatūra. Praėjus metams po bibliotekos įkūrimo „Lietuvos aide“ buvo rašyta, kad visuomenė pageidauja skaityklos, ne tik knygų, bet ir laikraščių ir žurnalų. Po kurio laiko vėl buvo rašoma, kad bibliotekoje yra daugiau nei 1000 knygų, dar gauta 212 knygų, ir buvo apgailestaujama, kad bibliotekai nebesiunčiami „Vairas“, „Židinys“ ir kiti žurnalai. Įsteigus biblioteką, pradžioje knygos buvo išduodamos vieną kartą per savaitę, vėliau tris kartus. Nuo 1940 m. lapkričio mėn. biblioteka ėmė dirbti pilną savaitę, pradėtos steigti skaityklos. Tačiau Židikų bibliotekos vedėja Balčiūnaitė lapkričio 1 d. rašte įrodinėjo, kad neturi galimybių įsteigti skaityklą, kadangi biblioteka buvo mokyklos raštinėje, kambaryje su vienu langu. Bibliotekai siūlomas namas, bet jį reikia remontuoti, o savivaldybė atsisakė tai daryti. Užėjus vokiečiams, nuo 1941 m. liepos 1 d. biblioteka uždaroma. Tačiau nuo spalio 1 d. darbas atnaujinamas. Paskiriama nauja vedėja Stefanija Bučienė. 1943 m. balandžio 1 d. anketoje biblioteka žymėjo turinti 2786 knygas, aptarnaujanti 420 skaitytojų, per mėnesį išduodanti vidutiniškai 525 knygas, turinti skaityklą ir patenkinamas patalpas. 1943–1945 metais biblioteka praktiškai nedirbo, retai kas užsukdavo. Fondas neišaugo nė vienu vienetu. 1946 metais bibliotekoje niekas nedirbo, knygos buvo sudėtos lyg sandėlyje. Pirmaisiais pokario metais bibliotekos vedėjai dažnai keitėsi. 1947–1948 metais jų pasikeitė net keli. Trūko kuro, todėl patalpos buvo šaltos. Tik 1949 metais, pradėjus bibliotekoje dirbti vedėjai Adelei Šukytei, imta tvarkyti knygų fondą. Tais metais bibliotekos knygų fondas išaugo nuo 1932 knygų iki 2397 knygų, buvo įsteigta 14 kilnojamųjų bibliotekėlių. 1954 m., atėjus dirbti Bronei Šulcaitei, prie bibliotekos buvo suburtas knygos mylėtojų būrelis. Iki 1963 m. pasikeitė daug darbuotojų. Nuo 1963 m. iki 1984 m. bibliotekoje dirbo Genė Pavlova. Ji parengė pagrindinius katalogus ir kartotekas, aktyviai dalyvavo tuo metu organizuojamose apžiūrose. Iki bibliotekų centralizacijos 1960–1975 m. kasmet knygų gauta po keletą šimtų vienetų. Mažiausiai įsigyta 1960 m. – 145 vnt., daugiausiai 1968 m. – 798 vnt. Centralizacijos metais Židikų biblioteka pradėjo gauti daugiau knygų – kasmet daugiau kaip 1000 vnt., nuo 1993 m. kasmet apie 300 vnt. Vienam skaitytojui 1976 m. teko 11 knygų, vienam gyventojui – 8 knygos, 1991 m. atitinkamai 30 ir 15, 2008 m. atitinkamai 42 ir 10. 2009 m. pradžioje bibliotekos fonde 12838 vnt. dokumentų. Senieji bibliotekos skaitytojai ypač gerai vertino ikisovietinio laikotarpio bibliotekos fondą. Steponas Užkuras pasigedo buvusių vertingų mokslinių knygų. Buvusią „Teologijos filosofijos istoriją“ mielai būtų perskaitęs dar kartą. Sovietinę literatūrą jis vertino, kaip propagandinę. Adolfinai Butkienei išliko atmintyje knyga „Knygnešio tragedija“. Mokytoja Filomena Juodikienė labai vertino bibliotekos meno literatūrą. Ideologinis vadovavimas, socialistinis lenktyniavimas, ateistinis auklėjimas, Glavlito diktatas – visa tai neaplenkė ir Židikų bibliotekos, palikdami pėdsaką bibliotekos istorijoje, bibliotekos fonde. Pagal Glavlito įsakymus nurašyta 12 knygų. 1978 m. nurašytos keturios T. Venclovos knygos, 1986 m. – S. T. Kondroto aštuonios knygos. Nuo 1988 m. biblioteka kaupia informaciją apie skaitytojų asmeninėse bibliotekėlėse turimas knygas. Ypač susidomėta retomis knygomis, kurių nėra bibliotekoje ir gal būt nebus galimybių įsigyti. Skaitytojų O. Butkienės, M. Mingėlienės, F. Juodikienės asmeninėse bibliotekėlėse yra tokių knygų, kaip Z. Gėlės „Gėlynas“ (1948 m.), K. Tumino „Liturgika“ (1938 m.), J. Norkaus „Visuotinė istorija“ (1935 m.), J. Paukštelio „Kelionė po Užkaukazę“ (1948 m.), Vyt. Sirijos-Giros „Žmonės baltais chalatais“ (1949 m.), „Ūkininko skaitymai“ (1930 m.). Asmeninių bibliotekėlių knygomis leidžiama naudotis ruošiant dokumentų parodas bibliotekoje. Šių knygų paroda „Knygos iš praeities“ jau buvo eksponuota ne kartą renginių metu. Pirmieji nepriklausomybės metai, atnešę dideles permainas visos Lietuvos bibliotekų gyvenime, žinoma, neaplenkė ir Židikų bibliotekos. Pastebimai mažėjo pagrindiniai bibliotekos veiklos rodikliai, dėl lėšų stygiaus mažiau įsigyjama naujų dokumentų. Kadangi fonde buvo daug sovietinio laikotarpio ideologinio pobūdžio leidinių, be to, buvo tikslinama apskaita, tekdavo nurašyti daugiau dokumentų, negu tuo metu buvo gaunama naujų. Išaugo periodinių leidinių paklausa, nes gyventojai nebeįstengdavo užsisakyti jų į namus. Rūpinamasi neįgaliųjų ir senyvo amžiaus gyventojų aptarnavimu namuose. Keitėsi renginių, kraštotyros darbo temos ir pobūdis. Tapo tradiciniais Laisvės Gynėjų, Lietuvos Nepriklausomybės, Gedulo ir Vilties, Motinos ir Tėvo dienų minėjimai, Advento muzikos ir poezijos vakarai, su vaikais minimos Tarptautinė vaikų knygos ir Tarptautinė vaikų gynimo dienos, kasmet balandžio mėnesį organizuojami renginiai Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei paminėti. Saugomas Šatrijos Raganos atminimas ir kasmet minimas rašytojos gimtadienis. Užrašinėjami atsiminimai apie rašytoją, tremtinius, nykstančius kaimus. Nėra turbūt Židikuose ir aplinkiniuose kaimuose žmogaus, kuris nepažinotų bibliotekininkės Reginos Valantytės. Ji Židikų bibliotekoje dirba nuo 1984 m. 2001 m. Reginos Valantytės darbas įvertintas Šatrijos Raganos premija. Šią premiją įsteigė Mažeikių rajono savivaldybė. Šis apdovanojimas teikiamas už rašytojos gyvenimo ir kūrybinių vertybių puoselėjimą, kultūrinę ir švietėjišką veiklą. – Šiandien, kompiuterių amžiuje, reikia tik džiaugtis, kad žmogus dar į knygą rankas tiesia, sako Regina. – Turiu ir privalau jam padėti – jeigu reikia, galiu surasti straipsnį, padaryti jo kopiją. Ir nunešti į namus laikraštį ar knygą man nesunku. Dažnai pirmadieniais, kai Reginai turėtų būti poilsio diena, ją sutiksi viešojoje bibliotekoje berenkančią knygas savo skaitytojams. Žinome, kad jau kitą dieną dauguma parsivežtų knygų bus išnešiotos skaitytojams į namus. Kas gali geriau įvertinti biblioteką, jei ne patys skaitytojai. K. Klemenytė rašo: „Židikų miestelio biblioteka dažna daugelio gyventojų apsilankymo vieta. Joje beveik visi randa tai, ko ieško. Bibliotekoje yra gan daug knygų mažiesiems, paaugliams, moksleiviams ir, žinoma, suaugusiems žmonėms. Svarbu, kad bibliotekoje dirbtų geras ir atsakingas žmogus. Būtent tokia ir yra bibliotekininkė Regina. Ji maloniai padeda surasti tą knygą, kurios reikia, o jei nežinai, kokios būtent knygos ieškai, bibliotekininkė tikrai suras tau tinkamą. Jeigu Židikų bibliotekoje nėra tos knygos, kurios tau reikia, ji nepatingės ir parveš ją iš kitos bibliotekos. Man patinka čia užeiti, nes žinau, kad gausiu tai, ko man reikia ir būsiu maloniai sutikta. Džiaugiuosi, kad Židikuose yra tokia biblioteka, kurioje dirba puiki bibliotekininkė“. „Bibliotekos vedėja nuoširdi ir visada pasirengusi padėti. Jei ko nerandi ar nesupranti, visada tau padės. Mėgau, mėgstu ir, tikiuosi, mėgsiu skaityti knygas ir tikrai neabejoju, kad lankysiuosi Židikų miestelio bibliotekoje dar ilgai“,- mano T. Varapnickas. V. Jonauskienė rašo: „Džiaugiamės, kad turime nuoširdžią, savo darbui atsidavusią specialistę. Neveltui jai buvo paskirta Šatrijos Raganos premija. Ji jos nusipelnė savo gerumu, nuoširdumu, mokėjimu bendrauti tiek su jaunu, tiek su garbaus amžiaus žmogumi“.


Židikų bibliotekos vyresn.bibliotekininkė Regina Valantytė. 2007 m. Nuotr. A. Makauskienės


Židikų kultūros centro pastatas, kuriame įsikūrusi Židikų biblioteka. 2007 m. Nuotr. A. Makauskienės


Šaltiniai:

1. Atkočaitienė I. Mažeikių rajono Židikų miestelio bibliotekos knygų fondo istorija //Lietuvos bibliotekų fondų istorija XX amžiuje: Tem. Mokslo darbų rinkinys / Lietuvos kultūros m-ja; Lietuvos nacional. M. Mažvydo b-ka; Sudaryt. ir spec red. K. Sinkevičius; Red. Kolegija: V. Bulavas (pirm.) ir kt. – V., 1994. – P. 151 –154.

2. Atkočaitienė I., Valantytė R. Židikų bibliotekos fondo istorija ir nūdiena: Kraštotyros darbas. – Židikai, 1992. – 83 p.

3. Atkočaitienė I., Valantytė R. Židikų bibliotekos istorija (1992–2001): Kraštotyros darbas. – Mažeikiai, 2007. – P. 32–33.

4. http://www.mke.lt/%C5%BDidik%C5%B3_biblioteka

5. http://www.mke.lt/%C5%A0atrijos_Ragana

6. http://www.samogit.lt/kultura/Zidiku.htm

7. http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDidikai