Kelmės Sąjūdžio veiklos atspindžiai sapudoje

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (1 balsas)
Peržvelgus Kelmės rajoninį laikraštį „Komunistinis žodis" (vėliau - „Bičiulis") nuo 1988 iki 2005 metų rasta beveik 100 straipsnių, rašančių tiesiogiai apie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą Kelmės rajone ir dar daugybe apie sąjūdiečių organizuotus renginius - Baltijos kelią, skaudžių mūsų tautai sukakčių paminėjimus ir kt. Pirmasis tokio turinio straipsnis pasirodė 1988 m. rugpjūčio 6 dieną. Vaclovas Rimkus publikacijoje „Žemynos" ekologijos klubo ir Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio grupė Užventyje" rašė, kad liepos viduryje į Užventį dviračiais atvyko jaunimo ekologinio žygio dalyviai, kurie platino ekologinę anketą, prašydami atsakyti į klausimus apie gamtos užterštumą ir Persitvarkymo Sąjūdžio leidinėlį „Sąjūdžio žinios", V. Kudirkos „Tautiškos giesmės" tekstą?. Susitikimas baigėsi vakarone, kurios metu buvo sugiedota „Tautiška giesmė" . Prie Užvenčio miestelio LDT vykdomojo komiteto pastato, svečiai, šalia LTSR vėliavos, iškėlė ir lietuvių tautinę vėliavą. Po keletos dienų, rugpjūčio 27-ąją V. Rimkus jau rašė, kad Užventyje įsikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rėmimo grupė, kurios visuotiniame susirinkime rugpjūčio 18 d. numatyti pagrindiniai veiklos principai. O rugsėjo ld. rajoniniame laikraštyje rašoma, kad iniciatyvinė grupė susikūrė ir Kelmėje. Jos vadovu išrinktas kultūros skyriaus vedėjas Hubertas Smilgys. Netrukus buvo išspausdinta plati Bronislavo Klimašausko publikacija „Viešos akistatos valandos" apie pirmąjį mitingą Kelmėje, Kražantės vingyje. Daugybė kelmiškių jame dalyvavo, godžiai klausėsi svečių pasisakymų ir karštais plojimais pritarė tolimesnei Persitvarkymo Sąjūdžio Kelmės iniciatyvinės grupės veiklos programai. Tų pačių metų spalio 13 d. Kelmės kultūros centre įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kelmės rajono iniciatyvinės ir rėmimo grupių pirmoji konferencija. Apie ją spalio 18 d. rajoniniame laikraštyje parašė Alvydas Geštautas („Sąjūdžio pirmoji"). Buvo priimta rezoliucija, išrinkti delegatai į LPS pirmąjį suvažiavimą. Jais tapo I. Vidugiris, R. Katkauskas, V. Lebedevas, E. Dirmeikis ir A. Račas. Tomis dienomis rajoninio laikraščio redakcijoje buvo suorganizuotas LPS iniciatyvinės grupės narių pokalbis apie artimiausius planus, siekius. Pokalbyje dalyvavo A. Račas, H. Smilgys, Z. Mačernius, 1. Banevičiūtė, ir kt. Spalio 20 d. A. Geštautas pateikė plačią publikaciją su jų mintimis. Didžiulis įvykis buvo - Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, kuriame, kaip jau buvo minėta, dalyvavo ir kelmiškių delegacija. Visa tai spalio 29 d. rajoniniame laikraštyje straipsnyje „Lietuva - tai sąžinė" aprašė A. Geštautas. Suvažiavime dalyvavo per 400 žurnalistų iš 17 užsienio valstybių, todėl šie reikšmingi Lietuvai įvykiai buvo nušviesti gana plačiai. Suvažiavime pirmą kartą prabilta apie Molotovo - Ribentropo paktą, apie siekius išvesti okupacinę kariuomenę iš Lietuvos ir palikti lietuvių tautai pačiai spręsti savo likimą. „Iki suvažiavimo kalbėjome, kad situacija keičiasi savaitėmis ir dienomis, o pats suvažiavimas parodė, kad kai kas išsprendžiama net per valandą ar keliasdešimt minučių. Juk čia tikintieji išgirdo džiugią naujieną, kad jiems grąžinta Vilniaus katedra", - rašė A. Geštautas savo publikacijoje. Ir pagaliau lapkričio 3-ąją iškelti trispalvės Kelmėje prie kultūros centro susirinko beveik visi miestelio gyventojai. Tai buvo didžiulė šventė, kurią lapkričio 12 d. straipsnyje „Vardan tos Lietuvos"... aprašė B. Klimašauskas. Jis pabaigiamas kupinu vilties ir tikėjimo sakiniu: „Tad plevėsuok, trispalve, ir Kražantės pakrantėj, kaip mūsų dvasios pakylėjimo, didelių darbų ir didelių vilčių kelrodė!" Labai reikšmingą straipsnį rajoniniame laikraštyje 1988 m. gruodžio 17 d. išspausdino A. Račas, kurį pavadino „Naujas etapas". Jame rašoma, kad Kelmės rajono Sąjūdžio grupės visą gruodžio mėnesį skiria savo organizacijos struktūrai tobulinti, kad sudaryta rajono taryba (laikinu organizaciniu centru skelbiamas S. Urbikienės butas), apibūdinami artimiausi darbai ir planai, su pirmuoju numeriu pasveikinti Kražių parapijos laikraščio „Kražių aidai" leidėjai ir išreikšta viltis, kad šis leidinys deramai prisidės prie lietuvių tautinio atgimimo. 1989 m. vasario 9 d. „Bičiulyje" R. Mikalčius išspausdino didžiulį straipsnį „Ir atsivėrė žmonių širdys..." apie Kelmės rajono žemdirbių Sąjūdžio konferenciją. Rašoma, kad konferencijoje pasisakė net 31 dalyvis, kad kalbėjo apie tai, kas skauda, kas labiausiai kelia nerimą, svarstė apie ateitį - ir visi šie pasisakymai plaukė iš širdies, nebuvo iš anksto pasirašyti ant lapelių, surežisuoti. Tai reiškia, kad žmonės pagaliau gali būti drąsūs, nebijodami kelti visas problemas. Konferencijoje J. Valantieius iš Pakražančio iškėlė mintį, kad žemę reikia grąžinti tikriesiems jos šeimininkams. Kovo 14 d. R. Mikalčius dalijasi įspūdžiais iš Sąjūdžio žemdirbių su-, ažiavimo Vilniuje, kuriame iabai karštos diskusijos kilo dėl žemės. Suvažiavime dalijosi pirmąja paiirtimi jau pradėję savarankiškai ūkininkauti žemdirbiai iš Tauragės, bet daugeliui tokia savarankiško darbo ateitis dar atrodė baugoka ir kupina klausimų, nežinomybės. 1989 m. gruodžio mėnesį Kelmės rajono sąjūdininkai susirinko į antrąją konferenciją, kurioje buvo aptarti vieneriųmetų įtempto darbo rezultatai, motyvuoti ateities planai. Apie tai publikacijoje „Sąjūdžio metai" rašė A. Geštautas gruodžio 9 . Joje paskelbta daug patriotinių minčių ir cituojami A. Juozaičio žodžiai: „Sąjūdžio dėka turime unikalią galimybę įtvirtinti mūsų gyvenime demokratiškus institutus. Bet tam pačiamSąjūdžiui būtina tapti akylai savikritiškam. Nepasiduoti menkiausiai savimylai". Toliau A. Geštautas rašo, kad Sąjūdžiui reikia naujų idėjų, nes be jų nebus ir naujų minčių, darbų. Apie tą pačią konferenciją A. Geštautas rašė ir gruodžio 16 d. („Laimėjimai ir rūpesčiai"). Šįkart išsamiai aprašyta kas konferencijoje kalbėjo, kokias mintis išreiškė, kas buvo nutarta. Informuojama, kad buvo išrinktas LPS rajono seimelis (70 narių),jo vadovu išrinktas A. Račas, kad buvo priimtos rezoliucijos dėl rajono laikraščio (siūloma padaryti jį nepriklausomu), dėl lietuvių jaunuolių tarnybos tarybinėje armijoje ir dėl Sąjūdžio veiklos tikslų. 1989 m. gruodžio mėnesį rajoniniame laikraštyje „Bičiulis" pasirodė rubrika „Atgimimo keliu: Sąjūdžio naujienos", kurią imta spausdinti periodiškai ir kurioje trumpai buvo aprašomos visos naujausios Sąjūdžio žinios Lietuvoje ir Kelmės rajone. Jas pateikdavo A. Račas, S. Urbikienė, I. Pečiulienė, kiti aktyvistai. Be to, kelmiškį Antaną Račą išrinkus Aukščiausiosios Tarybos deputatu, rajoniniame laikraštyje „Bičiulis" buvo įvesta rubrika „Deputato tribūna", kurioje kartą į mėnesį (reikalui esant ir dažniau) jis dalydavosi savo mintimis, pamąstymais apie aktualiausias šalies problemas. 1990 m. vasario 13 d. V. Pikturna straipsnyje „Tik į darbą greičiau!" dalijosi įspūdžiais iš Vilniuje vykusios Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio konferencijos, į kurią iš Kelmės dviem autobusais vyko per 50 delegatų. Jiems vadovavo LPS rajono tarybos pirmininkas A. Račas. V. Pikturna rašo: „Pirmą kartą teko dalyvauti renginyje, į kurį žmonės ne prievarta sušaukti, bet susirinko kaip vienminčiai". Konferencijoje buvo perskaityti 26 pranešimai, įvyko 5 posėdžiai, buvo aptarti ekonomikos, savivaldos, kultūros, žemės ūkio reformų klausimai, dvasinio gyvenimo problemos, Sąjūdžio veiklos ir ateities perspektyvos. Pagrindinį pranešimą „Lietuvos kelias" padarė Seimo tarybos pirmininkas V. Landsbergis. Straipsnyje išsamiai aptariamas visas konferencijos darbas, reikšmingesni pasisakymai. Tame pačiame laikraščio numeryje patalpintas ir platus interviu su kelmiškių kandidatu į šalies Aukščiausiąją Tarybą Antanu Raču, kuriame jis teigia nuoširdžiai dirbsiąs, kad būtų įgyvendinta Sąjūdžio rinkiminė programa: Lietuvos nepriklausomybė, žmogaus laisvė, kurią užtikrina demokratiški įstatymai. 1990 m. mūsų šalį kamavo ekonominė blokada - apie tai buvo daug rašoma laikraščiuose, tame tarpe ir „Bičiulyje". Gegužės 19 d. buvo išspausdintas A. Račo straipsnis ..Kviečiu nepasimesti, ištverti sunkumus", kuriame jis aiškina susidariusią situaciją ir kviečia visus gyventojus susitelkus ištverti visus sunkumus, aukoti Blokados fondui. Šalia patalpinta A. Geštauto informacija „Sąjūdžio trečioji" apie Kelmės kultūros centre vykusią LPS trečiąją rajono konferenciją ir joje svarstytus klausimus, priimtus nutarimus. A. Račas apie ekonominę situaciją rašė ir spalio 20 d. straipsnyje „Kely į nepriklausomybę". Gražiu straipsniu „Laimėsim, jei skirsim tiesą nuo melo" A. Račas 1990 m. gruodžio 22 dieną pasveikino visus Kelmės rajono gyventojus su artėjančiom šventom Kalėdom. „Visa Rytų Europa patiria didžiausios pasaulyje komunistinės valstybės ekonominį ir politinį griuvimą. Skaudžiai tai jaučiame ir mes. [...] Mes nesam vieniši, mus remia daugybė pasaulio žmonių.. Neseniai jų atstovus matėme Tytuvėnuose ir Kelmėje. Kas yra rinkęs parašus, supranta, kiek laiko ir kantrybės reikia. O jie surinko virš 6 milijonų parašų žmonių, remiančių mūsų laisvės siekimą". Toliau A. Račas linki visiems prie Kūčių stalo sėsti su didele viltimi. Baigiantis 1990 metams Tytuvėnuose ir Kelmėje lankėsi Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis. Jį lydėjo Aukščiausiosios Tarybos deputatai N. Oželytė ir A. Račas. V. Landsbergis gausiai susirinkusiems gyventojams padarė išsamią politinės situacijos apžvalgą, atsakė į daugybe klausimų. Visa tai „Bičiulyje", straipsnyje „Vytauto Landsbergio viešnagė" gruodžio 29 d. aprašė R. Mikalčius. 1991-ieji metai lietuvių tautai buvo tragiški, sausio 13-ąją nusinešę jaunų žmonių gyvybes, paaukotas už Lietuvos laisvę. Budėti prie svarbiausiųjų objektų į Vilnių nuolat važiuodavo pilni žmonių autobusai iš visos Lietuvos ir, žinoma, iš Kelmės. Visi šie įvykiai buvo išsamiai aprašomi rajoninėje spaudoje. Tuo metu pasirodė daug patriotinių straipsnių, kuriuos rašė paprasti, eiliniai Kelmės rajono gyventojai, ne korespondentai - A. Bumblauskienė, O. Juškienė, J. Mikėnas, kiti. Vasario 2 d. prisiminimais apie kruvinuosius įvykius su „Bičiulio" skaitytojais pasidalijo A. Račas, tuo pačiu pakvietęs visus kelmiškius aktyviai dalyvauti apklausoje ir išreikšti savo valią dėl Lietuvos nepriklausomybės. Kovo 9 d. A. Geštauto publikacijoje „Per iniciatyvą, sumanumą ir dorą" keletas rajono gyventojų (buitinių paslaugų įmonės meistras Antanas Paliulis, klebonas Jonas Račaitis, ūkininkas Jonas Kušleika, verslininkas Viktoras Gulbinas) dalijosi mintimis, kaip įtvirtinti Lietuvos Nepriklausomybę, kokį jie įsivaizduoja gyvenimą nepriklausomoje Lietuvoje. 1991 m. kovo mėnesį įvyko antroji Kelmės rajono žemdirbių sąjūdžio konferencija. Apie ją „Bičiulyje" kovo 27 d. aprašė R. Mikalčius. Joje daugiausia buvo kalbama apie žemės privatizavimą, grąžinimą. Jau tada buvo aišku, kad tai bus sudėtingas ir skausmingas procesas. Straipsnio autorius rašo: „į antrąją Sąjūdžio žemdirbių rajono konferenciją susirinko gal tik trečdalis to, kas buvo pirmojoje. Ir pati konferencijos eiga labiau priminė Lietuvos žemės savininkų sąjungos renginį, nes prezidiume sėdėjo tik šios sąjungos nariai, pranešėjai - taip pat, o ir visa kalba sukosi apie tai, kaip atgauti turėtą žemę". „Reikia visų mūsų geranoriškumo, tolerancijos. Dieve, padėk jums!", - konferencijos dalyviams linkėjo Kelmės parapijos klebonas V. Brusokas. Gegužės 4 d. rajoniniame laikraštyje, publikacijoje „Atstovauju Lietuvos valstybę..." Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. Račas dalijasi įspūdžiais Iš Vokietijos - pasakoja, kokiu tikslu buvo ten išvykęs, ką naudingo Lietuvai ten padarė, kokios artimiausios laukia kelionės. O straipsnyje „Dorai ir kantriai dirbdami" (gegužės 18 d.) A. Račas rašo apie Vokietijos paramą Lietuvai, apie tai, kaip sunkiai mūsų šaliai tenka įteisinti nepriklausomybę. Autorius rašo: „Sąjūdis - šiandien nebe toks, koks buvo prieš pora metų, tačiau reikalingas. Jam pakvietus, tūkstančiai Lietuvos piliečių vyko į Vilnių ginti parlamento, kitų svarbiausių valstybės objektų, o gegužės 4 d. susirinko Vilniuje pasitarti , kaip priešintis plintančiai agresijai. Pavojaus akivaizdoje, tikiu, tauta vėl susitelks apie Sąjūdžio struktūras, nes Sąjūdį suprantu kaip dešimtmečiais tautos išsaugotą laisvės ir nepriklausomybės siekimą." Apie Sąjūdžio Kelmės rajono ketvirtąją konferenciją gegužės 25 d. straipsnyje „Žydi sodai - žydės Lietuva" rajoniniame laikraštyje rašo A. Geštautas. Konferencijoje buvo platinama anketa, kurioje buvo tokie klausimai: „Kiek, Jūsų nuomone, reikės metų visiškai Lietuvos Nepriklausomybei pasiekti? Kaip vertinate rajone esančių organizacijų ir visuomeninių judėjimų veiklą? ir pan. Anketų analizę atliko I. Pečiulienė, kuri paskelbta šalia minėto A. Geštauto straipsnio. Spalio 2-ąją G. Alionis pateikia informaciją apie atvirą Sąjūdžio rajono seimelio posėdį, vykusį Kelmės kultūros namuose. Žmonių susirinko pilnutėlė salė, nes buvo svarstomi aktualūs kasdieniniai klausimai. Buvo išsakyta daug kritikos rajono valdininkų atžvilgiu dėl per lėtai vykstančių permainų, nerengiamų programų. Sąjūdiečiai taip pat gavo daug priekaištų, bet A. Račas visus paragino svarbiausią dėmesį dabar skirti ekonomikai stiprinti, nes tik ji gali stiprinti Lietuvą, gerinti žmonių gyvenimą. 1992 m. sausio 18 d. A. Bumblauskienė su „Bičiulio" skaitytojais dalijasi įspūdžiais iš Sąjūdžio trečiojo suvažiavimo, vykusio Vilniuje su savaitės pertrauka. Jai labiausiai įstrigo prof. V. Landsbergio ištarta frazė: „Kas mums šiandien labiausiai reikalinga ir labai svarbu - tai doras darbas, šeima ir gimtoji žemė". Toliau savo straipsnyje A. Bumblauskienė ir dėsto mintis ta linkme, samprotauja apie šias didžiąsias vertybes. Sausio 25 d. mintimis apie numatomus pokyčius naujuosiuose metuose dalijasi A. Račas, kuris kviečia į ekonominę ir politinę situaciją žiūrėti optimistiškai ir tikėti, kad išsaugosim laisvę, iškęsim visus nepriteklius ir išbandymus, susikursim padoresnį gyvenimą. Vasario 15 d. išspausdintame A. Račo straipsnyje „Nepriklausomybė" džiaugiamasi , kad „Lietuva keičiasi. Jau pripratom prie nuomonių įvairovės, pradedam susigaudyti kas yra kas, kas kokią poziciją gina. Lietuvoje nebeliko politinės jėgos, atvirai neigiančios nepriklausomybės kelią. Apgailestauti tik tenka, kad valstybinėse įstaigose, o ypač mokyklose, dar yra nepabudusių, nepakilusių, nesuvokusių, kad jau prasideda nauja diena, naktis praėjo. Mes nepriklausomi". A. Geštautas vasario 22 d. straipsnyje „Dialogu ir pagarba" dalijasi įspūdžiais iš Sąjūdžio rajono 5-osios konferencijos. Joje buvo išrinktas naujas rajono seimelis, vadove vėl perrinkta V. Pluščiauskienė, priimtas konferencijos dalyvių kreipimasis į rajono inteligentiją, kuriame kviečiama rajono gyventojus, o ypač - inteligentiją, ryžtingiau apsispręsti ir atsisakyti tokios „opozicijos", kurios praktinė veikla prieštarauja nepriklausomybės bei demokratijos įtvirtinimui Lietuvoje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pradėjo kurtis įvairios visuomeninės organizacijos, kurių anksčiau nebuvo. Viena tokių - Samariečių bendrija, Kelmėje įsikūrusi 1991 metų pabaigoje. Jos vadovu išrinktas gydytojas Česlovas Urbeiis. Apie tai ir apie pačią Samariečių bendriją 1992 m. kovo 25 d. rajoniniame laikraštyje rašė S. Urbikienė („Samariečiai kviečia"). Ji kvietė visus norinčius padėti kitiems įsijungti į šią bendriją ir viešai padiskutuoti apie jos veiklą, būsimus darbus. Gegužės 27 d. A. Geštautas „Bičiulyje" aprašo kaip vyko rajono Sąjūdžio seimelio posėdis. Jame daugiausia buvo diskutuota apie tai, ar reikia atkurti Prezidento instituciją, aptarta šalies ekonominė ir politinė padėtis. Šalia patalpintas E. Skaudvilaitės didelis straipsnis „O kas laukia mūsų sielų?", kuri pasirašo „Sąjūdžio rėmėja" ir išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad sunkiai tiesiasi nuvargintos Lietuvos žmonių sielos. Bet straipsnis baigiamas optimistine gaida, kad jos tikrai atsigaus. 1992 m. Lietuvos Sąjūdis minėjo pirmąjį savo jubiliejų - penkmetį. Sąjūdžio Kelmės rajono šeštojoje konferencijoje daugiausia ir buvo kalbama apie nueitą kelią, nuveiktus darbus. V. Šikšnys išskaičiavo per 40 svarbiausių Sąjūdžio akcijų, darbų ir įvykių, kurie vienaip ar kitaip lietė rajono gyvenimą. Konferencijoje buvo perrinktas Seimelis, vadovu paskirtas V. Urbikas, išrinkti ketvirtojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatai, pasiūlyti kandidatai į Sąjūdžio Seimą (A. Račas ir V. Urbikas). Apie Sąjūdžio penkerių metų sukakties iškilmingą minėjimą Kelmėje rugpjūčio 28 d. rajoniniame laikraštyje rašė S. Urbikienė („Nuo penkerių metų slenksčio pažvelgus"). Plačioje publikacijoje autorė smulkiai išvardijo tuos žmones, kurie negailėdami jėgų ir laiko kūrė Sąjūdį, dar kartą priminė skaitytojams apie nuveiktus darbus. O apie pačią šventę rugsėjo 4 d. straipsnyje „Jubiliejus su 5 Seimo nariais" rašė A. Geštautas. Ta proga įvairiose rajono vietose lankėsi ir su gyventojais susitiko Seimo nariai V. Landsbergis, E. Kunevičienė, V. Lapė, I. Uždavinys, A. Račas bei Vokietijos bundestago deputatas Volfgangas Won Štettenas. Pagrindinis renginys vyko Kelmės kultūros centre, kalbėjo visi svečiai, veikė fotografijų ir periodinės spaudos parodos. Metų pabaigoje, lapkričio 27 d. Kelmės Sąjūdžio nariai susirinko į 7-ąją konferenciją, kurioje buvo keliamas klausimas dėl Sąjūdžio statuso. Sąjūdžio tarybos pirmininkas V. Urbikas aiškiai ir tvirtai pasisakė už Sąjūdžio, kaip visuomeninio politinio judėjimo , išlikimą, o A. Sėjūno nuomone, Sąjūdis turi tapti partija ir įsilieti į Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) gretas. Karštose diskusijose dalyvavo daug konferencijos dalyvių ir nulėmė pozicija, kad Sąjūdis -visuomeninis judėjimas (ne politinis). Konferencijoje buvo priimta deklaracija, kuri paskelbta tame pačiame straipsnyje. Ši konferencija buvo uždara, žurnalistai į ją nebuvo įleidžiami, todėl gale straipsnio pridėtas „Bičiulio" nusistebėjimas, kodėl Sąjūdis, kažkada kvietęs visus Lietuvos žmones į laisvę, viešumą, demokratiją, patys pabūgo viešumo. Šios konferencijos darbas buvo pratęstas jau kitais metais - 1994-aisiais. Apie tai publikacijoje „Reorganizuotas Sąjūdis telks dešiniuosius" vasario 12 d. „Bičiulyje" rašė A. Geštautas. Konferencijoje priimtos rezoliucijos dėl gyventojų santaupų indeksavimo, dėl pajamų deklaravimo įstatymo priėmimo bei dėl nepaprastosios padėties įstatymo priėmimo, kurį, sąjūdininkų nuomone, Seimas neteisėtai skuba priimti. Nutarta, kad Sąjūdis taps visuomenine organizacija, remiančia dešiniąsias politines jėgas. Nuostatuose pasakyta, kad savo atstovus į tarybą gali deleguoti visos partijos ir judėjimai, išskyrus LDDP. Konferencijoje dalyvavo Nepriklausomybės akto signatarai N. Oželytė ir A. Račas bei Seimo narys V. Lapė. 1995 m. rugpjūčio 9 d. laikraštyje „Bičiulis" patalpintame dideliame V. Rimkaus straipsnyje „Taip kūrėme LPS Užvenčio grupę" išsamiai aprašomas jaunimo ekologijos grupės „Žemyna" susitikimas su Užvenčio gyventojais: kaip buvo jam ruošiamasi, kokios buvo nuotaikos, atsargus požiūris į bręstančius įvykius, kas padėjo organizuoti, kaip žmonės reagavo. Taip pat aprašoma, kaip įvykiai klostėsi toliau ir kaip buvo sukurta pirmoji Kelmės rajone Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio grupė. Rugsėjo pradžioje Kelmės sąjūdininkai minėjo 7-erių metų sukaktį ir surengė iškilmingą paminėjimą

kultūros centre. Si itin garbingas svečias, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas prof. V. Landsbergis su žmona Gražina, dukra, žentu ir anūkėle. Po karštų kalbų, kurias pradėjo LPS iniciatyvinės grupės narys I. Vidugiris, kalbėjo profesorius ir dar daug kitų, norėjusių išsakyti savo mintis, nuomones, nuoskaudas, viltis. O sekančią dieną didžiulė minia žmonių patraukė į Tytuvėnus iš kur nusidriekė ilga eisena Šiluvos link. Visa tai publikacijoje, pavadintoje prof. V. Landsbergio ištartais žodžiais „Kelmės Sąjūdis išlaisvino Lietuvą" rugsėjo 9 d."Bičiulyje" aprašė A. Geštautas. Spalio 8 d. Kelmės kultūros centre buvo suorganizuota Sąjūdžio rajono konferencija, kurioje dalyvavo per šimtą žmonių. Joje A. Račas pasidalijo įspūdžiais iš tarptautinės konferencijos „Europa - bendri namai" ir pažymėjo, kad būtina rimtai ruoštis artėjantiems Seimo rinkimams. Reikia pravesti platų aiškinamąjį darbą, kad nesukrustų vėl kairiosios jėgos. R. Krivickaitė siūlė tam išnaudoti kiekvieną akimirką, net kaimynų susibūrimą laukiant šiukšlių mašinos ar atsisveikinimo kalbą prie kapo duobės. Konferencijos darbe dalyvavo Kovo 11-osios akto signatarai M. Laurinkus ir A. Račas. 1997 m. birželio 7 d rajoniniame laikraštyje išspausdintas I. Pečiulienės ir V. Urbikienės straipsnis „Atgimimas tebesitęsia". Jis pradedamas klausimais: „Gyvas ar negyvas Sąjūdis? Kokia jo reikšmė šiandien?" - tokie ir panašūs klausimai kilo kelmiškiams delegatams autobusu važiuojant į Sąjūdžio 5-ąjį suvažiavimą Vilniuje. Ir tik pamačius kiek daug žmonių susirinko į trečiuosius Seimo rūmus, kur suvažiavimas vyko, visos abejonės išsisklaidė. Toliau straipsnio autorės dalijasi įspūdžiais iš šio renginio. Buvo išklausyti tokie pranešimai: „Kaimo viltys ir nerimas", ..Bendruomenės savivalda ir teisėtvarka", „Reformų politika ir visuomenės požiūris", kitomis aktualiomis temomis. Suvažiavime buvo pritarta prof. V. Landsbergio kandidatūrai į Lietuvos Respublikos Prezidentus, priimtas kreipimasis į Lietuvos žmones, kuriame jie kviečiami dalyvauti Pagerbimo, Padėkos it Tautos vienybės siekimo eisenoje į Šiluvą. Taip pat buvo nutarta dar dvejiems metams pratęsti Lietuvos Sąjūdžio tarybos veiklą. Straipsnis baigiamas tokia viltinga gaidele: „Taigi ar baigė Sąjūdis Lietuvos atgimimui skirtą darbą? Ar gali jis būti kada nors baigtas? Daug kam darosi nyku gyventi pernelyg sumaterialėjusiame, pragmatiškame pasaulyje. Sąjūdžiui visada teks sruventi ta tyra idealistine srovele". 1998 m. gegužės 20 d. publikacijoje „Savarankiškai, konkrečiai" A. Miltenienė pasakoja apie Kražių sąjūdininkų veiklą. Rašoma, kad jų įkvėpėjas ir organizatorius buvo muziejininkas, istorijos mokytojas E. Dirmeikis. Kražiškių grupė turėjo savo antspaudą, sąskaitą žemės ūkio banke, organizavo renginius, aktyviai dalyvavo rinkimuose, referendumuose, rūpinosi leidyba, rinko parašus dėl įvairių akcijų , užsiiminėjo kita reikalinga veikla. 1988m. gruodžio mėnesį atgaivinti „Kražių aidai", kurių redaktoriais buvo S. Anužis ir N. Petrošiūtė. Išleista keletas bukletų („Šventa kankinių atmintis", „Kražių skerdynėms - 95 metai", kt.) .Pradėtos atvirai minėti garsiosios Kražių skerdynės, nuveikta daugybe gražių darbų. Straipsnio pabaigoje autorė apgailestauja, kad „Vėliau Sąjūdis Kražiuose, kaip ir kitose vietovėse, išsiskaidė į atskiras partijas ir draugijas, gal per daug uždaras ir gal per daug nukrypo į ambicijas... Kažkaip nebeliko patoso, daug kas išsisėmė, žmonės nukrypo į individualią praktinę veiklą. Norisi tikėti, kad Sąjūdžio pradėtus darbus ir toliau deramai tęs partijos, bažnyčia, mokykla, seniūnija, kultūros įstaigos". Apie 1997 Užvenčio Sąjūdžio susikūrimą ir veiklą plačiame straipsnyje „Atgimimo Sąjūdis Užventyje" gegužės 27 d. rašo „Bičiulyje" V. Rimkus. O apie Kelmės Sąjūdžio 10- ies metų kelią liepos 29 d. rašo A. Račas. Visi šie straipsniai skirti dar kartą priminti žmonėms apie Sąjūdžio susikūrimo aplinkybes, reikšmę ir nuveiktus darbus, jo veiklos 10-ųjų metinių proga. Birželio 6 d. straipsnelyje „Sąjūdžio žygiui - 10 metų" įspūdžiais iš Vilniuje vykusio minėjimo dalijasi O. Dichavičienė. Sąjūdžio jubiliejui buvo pradėta atsakingai ruoštis jau gerokai iš anksto. Rugpjūčio pradžioje įvyko Sąjūdžio rajono tarybos seimelio posėdis, kuriame patvirtintas renginių planas. Apie juos rugpjūčio 8 d. kelmiškius informavo A. Račas straipsnyje „Kelmės Sąjūdžio jubiliejui artėjant". Apie patį jubiliejaus minėjimą Kražiuose, straipsnyje „Gražus šeštadienis Kražiuose" rugpjūčio 22 d. rašo E.Skaudvilaitė. Rugsėjo 12 d. B. Klimašausko ir R. Mikalčiaus publikacijoje „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos..." aprašomi Sąjūdžio 10-meČio minėjimo renginiai Kelmėje, trukę beveik 6 valandas ir sutraukę minias žmonių. Be visos eilės garbingų svečių, renginiuose dalyvavo ir tarptautinės katalikiškos Tradicijų, šeimos ir nuosavybės gynimo organizacijos (TFP) delegacija, kurios vadovas italas Mario Trematore, iš bazilikos gaisro išnešęs garsiąją Turino drobulę, į kurią buvo suvyniotas nukryžiuotojo Išganytojo kūnas. Grupei aktyviausiųjų kelmiškių buvo įteikti Lietuvos Sąjūdžio atminimo medaliai. 2001 m. balandžio mėnesį Kelmėje Sąjūdžio taryba surengė konferenciją „Be krikščioniškos doros nebus gražesnės Lietuvos". Apie ją rajoniniame laikraštyje „Bičiulis" balandžio 25 d. informavo O. Petravičienė. Konferencija vyko J. Graičiūno gimnazijos salėje, svečiavosi prof. V. Landsbergis, vyskupas E. Bartulis. Publikacijoje apgailestaujama, kad į ją tesusirinko apie 50 žmonių ir tie patys - daugiausia žilagalviai, kuriems krikščioniškos nuostatos vis dar yra gyvenimo norma. Sekančiame laikraščio numeryje, O. Petravičienė straipsnyje pavadintame „Amžinatilsis"... Sąjūdžiui" plačiau aprašoma apie ką konferencijoje buvo kalbėta, svarstyta. Nors buvo aptarta daug aktualių problemų, bet dalis kelmiškių, pakalbintų žurnalistės, prisipažino į konferenciją atėję tik pasiklausyti vyskupo E. Bartulio kalbos. 2004 m. rugpjūčio 27 d. A. Račas rajoniniame laikraštyje „Bičiulis" visiems gyventojams primena, kad Lietuvos Sąjūdžiui jau 15 metų ir kviečia visus į renginius, skirtus šiai datai, koncertą, į Padėkos, pagerbimo ir vilties eiseną. Apie juos rugsėjo 3 d. „Bičiulyje" rašė A. Geštautas, straipsnyje pavadintame „Neturėkime blogos valios". Šiam renginiui, kaip ir daugeliui prieš 15 metų, pirmininkavo I. Vidugiris, kalbėjo pirmasis Sąjūdžio Kelmės rajono tarybos pirmininkas A. Račas, žurnalistė N. Petrošiūtė, buvusi Sąjūdžio rajono tarybos atsakingoji sekretorė S. Urbikienė, daug kitų aktyvistų. A. Račas sakė, kad „Lietuva dabar gal ir ne tokia, kokią norėjome matyti. Bet pas mus - demokratija ir žmonės išrenka tokią valdžią kokios nori". Pasak A. Račo, „Mūsų rajone Sąjūdis ir šiandien gyvas", o anot V. Šikšnio, „Lietuva nuėjo tuo keliu, kuriuo vedė idealistai". „Klaidų neišvengsime, - kalbėjo kunigas V. Brusokas. - Klydome praeityje, klysime ateityje. Svarbiausia — neturėkime blogos valios. Tegul šypsenos, kurių čia šiandien matau, paliečia ir jaunąją kartą. Pakili nuotaika suteiks daugiau jėgos ir džiaugsmo. Tada galėsime vėl džiaugtis, kaip Baltijos kelyje susikibę rankomis". Taigi, apie Lietuvos Sąjūdžio veiklą Kelmės rajono laikraštyje„Bičiulis" buvo rašoma daug ir labai išsamiai. Cia apžvelgti tik svarbiausieji straipsniai, pasakojantys apie paties Sąjūdžio, kaip organizacijos darbus, bet buvo dar daug straipsnių apie renginius, kurie atsirado tik pradėjus veikti Sąjūdžiui ir Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę: Padėkos, pagerbimo ir vilties eisenas į Šiluvą, Mindaugo karūnavimo - Valstybės dienos , Juodojo kaspino, Žydų genocido dienos minėjimus, pagaliau - kaip rajone pažymimos Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, kitos reikšmingos datos. Visi šie straipsniai buvo spausdinami pirmuosiuose puslapiuose, kas rodo deramą žiniasklaidos pagarbą vykstantiems reiškiniams ir renginiams.

Šaltiniai

Stankienė Idalija.Kelmės Sąjūdžio veiklos atspindžiai spaudoje: Pranešimas konferencijai