Kauno paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 2,9 / 5 (31 balsai)
Prisikėlimo bažnyčia Kauno Žaliajame kalne iš tolo pasitinka savo tylia kylančia galia. Taip gali kilti vien šviesos stulpas – lengvai ir nesulaikomai. Net tada, kada kelis dešimtmečius bolševikinės okupacijos išniekinta šventovė nuožmiai – kaip ir žmogaus siela – buvo gramzdinama į nužmoginimo tamsą, net ir tada ji primindavo tylią kylančią galią.


Rašytojas Robertas Keturakis


Po ilgų nelaisvės amžių 1918 m. atgavus Nepriklausomybę, naujos Lietuvos kūrėjams 1922 m. kilo idėja Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje, pastatyti bažnyčią – tautos Atgimimo ir Vilties simbolį. 1926 m. buvo įsteigta Šventovės statybos taryba ir Vykdomasis komitetas bei įregistruoti įstatai. 1928 m. miesto savivaldybė padovanojo bažnyčios statybai pageidaujamą sklypą. Iš tais pačiais metais konkursui pateiktų projektų tolesniam projektavimui pasirinktas inž. Karolio Reisono darbas.

„Bažnyčios stilius sulig autoriaus nuožiūra, bet pageidaujama, kad charakterizuotų Lietuvos dvasios ypatybes, sietųsi su jos garbinga praeitimi ir kova už nepriklausomybę, kad išorinė išvaizda savaime būtų tos kovos monumentas..“ – taip parašyta projektavimo užduotyje. Galutinis bažnyčios projektas buvo parengtas 1932 m., 1933 m. patvirtintas ir gautas leidimas statybai.

K. Reisono eskizai


Bažnyčios erdvė trinavė, bazilikinė. Architektūra monumentali, lakoniška, stačiakampio plano 69x26 m su balkonu vargonams ir chorui, įėjimais iš visų pusių, su dviem keturkampiais bokštais – mažuoju virš centrinio altoriaus ir didžiuoju ties pagrindiniu įėjimu. Didžiojo bokšto aukštis – 70 m., jo viršutinėje pakopoje turėjo būti įrengia šv. Kazimiero koplyčia. Pagrindinio korpuso aukštis – 26 m., stogo terasos išmatavimai – 45x13 m. Šventovė turėjo talpinti apie 5000 maldininkų (sėdimų vielų – 700), ant stogo terasos – 2000. Čia šalutinėse baliustradose buvo numatyta įrengti „Kryžiaus kelius“.

1934 m. Pirmojo Lietuvos Tautinio Eucharistinio kongreso proga buvo padarytas ne vien religinis, bet ir visuomeninis aktas: pasiaukojimas Švenč. Jėzaus Širdžiai. Šis aktas, pasirašytas daugelio žmonių, drauge su akmeniu, atvežtu iš Jeruzalės Alyvų kalno, buvo įbetonuotas į Prisikėlimo bažnyčios pamatą. Kertinį akmenį pašventino Kauno arkivyskupas metropolitas J. Skvireckas.

Pamatų šventinimas


Tais pačiais metais prasidėjo bažnyčios statyba, vykdoma daugiausia iš visuomenės suaukotų lėšų. Statybos darbais nuo pat pradžios rūpinosi kun. E Kapočius. Iki 1940 m. išleista apie 1 mln. Lt (iš Vyriausybės gauta 145 tūkst. Lt). 1940 m. pavasarį jau buvo baigti pagrindiniai statybos darbai: ištinkuotas vidus, sudėti ąžuoliniai langų rėmai, paruošta mediena durims.

Bažnyčios statyba


Darbus nutraukė sovietinė okupacija. Pastatas buvo konfiskuotas, po karo čia buvo įkurdinta Radijo gamykla (vėliau pavadinta – „Banga“). Pritaikant pastatą gamybos reikmėms, jis buvo rekonstruotas (šoninėse navose įrengti trys, centrinėje navoje penki aukštai, nuversti kryžiai, nugriauta terasos koplyčia).

Pastatas su cechais


1988 m. prasidėjus tautiniam Atgimimui, visuomenė ėmė reikalauti bažnyčią grąžinti tikintiesiems. 1989 m. įregistruoti šventovės atstatymo tarybos įstatai. 1990 m. tuometinės LTSR Aukščiausiosios Tarybos gamykla „Banga“ įpareigota grąžinti statinį Atstatymo komitetui. „Banga“ įsipareigojo perduoti bažnyčios pastatą komitetui iki 1993 m. tokios būklės, kokios jis buvo perimant jį gamybos reikmėms. Tačiau, gamyklai bankrutavus, susitarimas nebuvo vykdomas, vangiai vyko technologinių įrengimų iškėlimas. Tai labai trukdė atstatymo darbams. 50 metų netinkamai eksploatuotas ir ne pagal paskirtį naudotas bažnyčios statinys Atstatymo komitetui perduotas labai blogos būklės.

Koplyčios atstatymas


Atstatant projekte padaryta kai kurių pakeitimų. Dėl liturginių apeigų reformos atsisakyta altorių šoninėse navose, centrinio altoriaus mensa patraukta arčiau – tarp pirmųjų ir antrųjų kolonų. Kad šventovė tiktų ir kultūriniams renginiams, Švč. Sakramento koplyčia suprojektuota šalia zakristijos. Šalia šoninio įėjimo suprojektuotas pandusas ir liftas įvažiuoti ir pasikelti invalidų vežimėliais. Atstatymo darbams labai trūko lėšų. Iš visuomenės suaukotų pinigų 1993-1997 m. buvo vykdomi tik būtiniausi darbai, kuriais norėta apsaugoti pastatą nuo tolesnio irimo. Atstatymo darbai pagyvėjo 1997 metais, gavus vyriausybės finansinę paramą.

Eksterjeras šiandien


Visiems, kas tiki Lietuvos ateitimi, kas su ja sieja savo gyvenimą ir likimą – verslininkams, tikintiesiems, valstybiškai mąstantiems piliečiams – šios statybos pabaiga simbolizuoja Pasaulio lietuvių vienybę. Statinio prisikėlimas iš griuvėsių ne vieno širdyje įžiebia viltį, dvasios pakilimą, pasitikėjimą savo jėgomis, ryžtų įveikti laikinus sunkumus.


Straipsnį parengė E. Urbonavičienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka


Informacijos šaltinis – Kauno apskrities viešosios bibliotekos kilnojami paroda „Paminklinė prisikėlimo bažnyčia“


Parodos šaltiniai:

1. Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios Atstatymo komiteto archyvas

2. Dominyko Akstino archyvas

3. Kauno apskrities archyvas

4. Kauno apskrities viešosios bibliotekos fondai

Parodos rengėjas: KAVB Kultūros renginių ir leidybos grupė.