Kauno laiptai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,6 / 5 (225 balsai)
Laiptai į Žaliakalnį, laiptai į Aleksotą, laiptai į Fredą, laiptai į Aukštuosius Šančius. Kaune 62-eji laiptai. Anksčiau ar vėliau su jais neišvengiamai tenka susidurti kiekvienam kauniečiui ir, sunkiai šnopuojant, įveikti kelis šimtus pakopų. Slėnyje įsikūrusiame mieste be laiptų neišsiversi. Juos projektuoti ir statyti verčia pati gamta. Kitaip tariant, laiptai – tai Kauno likimas...

Laiptai kartais vertinami taip pat rimtai, kaip reikšmingas žmonijos išradimas. Tarpukariu išleistoje „Lietuvių enciklopedijoje“ parašyta: „Laiptai ar lipynės yra pakopų eilė lipti aukštyn arba leistis žemyn. Kad būtų lengviau lipti, dviejų pakopų aukščio ir vienos pakopos pločio suma turi prilygti 61–63 cm. Tai lipančio žmogaus vidutinis žingsnis. Iki 20 amžiaus trečiojo dešimtmečio visi Kaune esantys laiptai buvo mediniai. Tik 1926 m. prasidėjo pirmoji akmeninių laiptų statyba.

Turinys

Kauko laiptai

Raustančios raugeriškių kekės,

geltonų akacijų ankštys –

stebuklingoji švilpynė,

tyloj nuo saulėto kriaušio

grįžta aidai pro krūmynus,

jau nepasiekiamas aukštis

grimsta tolin į fontaną,

kur srūva pačios skaidriausios

versmės po jaučių granitinėm kaukėm,

šviesa lyg taurė

trykšta rudens spinduliais,

per baltas pakopas –

šešėliai

blaškomų lapų...

Taip rašė poetė Judita Vaičiūnaitė 1981 m.


Kauko laiptai. Kairėje – laiptų pradžia su fontanu; dešinėje – laiptai nuo kalno viršaus. 1936 m. Fotogr. Iz. Girčys.
Kauko laiptai šiandien. Fotogr. J. Černevičienė.


Kauko laiptai pastatyti 1936 m. Juos suplanavo inž. Feliksas Vizbaras, projektą parengė archit. Stasys Kudokas. Statant juos daug dėmesio skirta estetiniam vaizdui. Jie gražinti ir pokario metais. Laiptų viršuje iš dviejų lietaus surinkimo baseinų padarytas fontanas, kurį papuošė dailininko B. Zalenso skulptūra „Poilsis“. Įrengtos poilsio aikštelės. 2000 metais atnaujintas ir seniausias miesto fontanas laiptų pradžioje. Prie šio projekto įgyvendinimo prisidėjo ir fontanų entuziastas Petras Ščiupokas, parengęs rekonstrukcijos projektą ir pats jį įgyvendinęs. 2003 metais vyko Kauko laiptų remontas. Už skirtas lėšas suremontuota tik dalis šio objekto.

Kauko laiptai. 2003 m. Fotogr. E. Butkevičius. [Kauno diena, 2003, liepos 29, p. 4]


Lietuvos valstybė daugelyje įstatymų ir vyriausybės nutarimų deklaruoja kultūros tradicijų tausojimo nuostatą. Kauno miesto savivaldybė taip pat siekia išsaugoti ateičiai savitais bruožais išsiskiriančias miesto teritorijas. Dėl to į Kultūros vertybių registrą 2007 m. buvo įrašyta Žaliakalnio dalis, besitęsianti nuo Perkūno alėjos iki Kauko laiptų. Pagal dabar galiojančius įstatymus jai bus suteiktas kultūrinio draustinio statusas. Savivaldybės iniciatyva ruošiamas teritorijos specialusis planas, o 2007 m. pabaigoje buvo atlikti tyrimai, paveldosauginis įvertinimas ir saugojimo pasiūlymai. Tai jau ketvirtoji Kaune saugoma teritorija. Iki šiol saugotas Senamiestis, Naujamiestis ir Žaliakalnio dalis prie Gėlių ir Minties ratų. VDU Menų instituto magistrantai kartu su bendruomenės centru „Žaliakalnio aušra“ tvarkė garsiuosius Kauko laiptus ir dekoratyvinį baseiną. Taip baigėsi VDU profesorės N. Lukšionytės-Tolvaišienės inicijuotas kultūros paveldo projektas „Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti“.

VDU magitrantų talka prie Kauko laiptų ir baseino. 2008 m. Fotogr. E. Butkevičius. [Laikinoji sostinė, 2008, bal. 15, p.24]


Galbūt ne visi miesto gyventojai žino, kuo ypatingas ir vertingas šis Žaliakalnio rajonas. Menų instituto magistrantai žada supažindinti visuomenę su jo istorine ir urbanistine sankloda, pastatų architektūra, žymiausiais objektais. Mokydamiesi kultūros tarpininkų vaidmens, studentai nori pasitarnauti miesto bendruomenei ir drauge išsakyti savo susirūpinimą Žaliakalnio pastatų išlikimu, Vytauto parko, Kauko laiptų, buvusios Radijo stoties teritorijų nepakankama priežiūra. (Paveldo apsauga kultūros politikos akiratyje / Dr. Nijolė LukšionytėTolvaišienė, VDU .- Prieiga per internetą: [http://www.kamane.lt/lt/naujienos/kita/kitanaujiena212/naujiena_printable ]

Vytauto parko laiptai

Vytauto parko laiptai pastatyti 4-jame dešimtmetyje. Domėjęsis Žaliakalnio laiptų istorija kaunietis architektas Virginijus Juozaitis teigia, kad šių laiptų autorius nežinomas. Apatinėje laiptų dalyje sutvirtinančios šlaitą akmeninės sienos, metalinės tvorelės, žibintai, kažkada buvusios, tačiau iki šių dienų neišlikusios skulptūros – akivaizdžiai rodo, kad šių laiptų autorius gerai išmanė savo specialybę. Sovietmečiu vykdant šių laiptų rekonstrukciją, betoninės pakopos buvo pakeistos juodo granito. Tik nedaugelis kauniečių žino, kad tarp laiptų, vedančių atrakciono parko bei Laisvės alėjos 2 namo link, yra užversti vokiečių laikais iškasti bei niekieno netyrinėti tuneliai. Kadangi šiame name gyveno aukšto rango karininkai, spėjama, kad šie tuneliai buvo skirti jų evakuacijai bombardavimo metu. Vedančių Sporto halės link laiptų viršuje, viduryje šaligatvio, jau daugelį dešimtmečių guli didelis akmens luitas, kai kurių kauniečių vadinamu net Kauno Puntuku. Ir niekas nežino, kodėl jis atsirado būtent šioje vietoje. Pokario metais šių laiptų apačioje buvo pastatyta bilietų kasa, kurioje šiuo metu kiemsargiai laiko savo darbo įrankius. Norintieji patekti į gausius tuo metu vykstančius renginius, einantys iš miesto centro kauniečiai šioje kasoje nusipirkdavo bilietus, kuriuos kontrolieriai tikrindavo ties iki šių dienų išlikusiais varteliais. Kauniečiams įsigudrinus patekti aplinkiniais šlaitais bei kiemais, po kelerių metų buvo atsisakyta ir šios kasos. Straipsnio „Vytauto laiptus gaubia paslaptys“ autoriui Modestui Patašiui vienas greta stovinčio namo gyventojas pasakojo, kad ieškant vietos, kur statyti Žaliakalnio funikulierių, buvo siūloma jį įrengti ir šių laiptų vietoje. Kilus miestelėnų ginčams, buvo nuspręsta atlikti gyventojų apklausą. Ją atliko būrys pasamdytų paauglių. Kaunietis korespondentui sakė, kad nors tuo metu Vytauto laiptais lipdavo kur kas daugiau kauniečių nei ties dabartine keltuvo vieta, spėjama, jog paaugliai, kažkieno papirkti „prirašė“ papildomų balsų dabartinei funikulieriaus vietai. 2001 metais vyko Vytauto laiptų kairiosios atšakos kapitalinis remontas. Sutvarkyta 119 pakopų, greta jų įrengtas dviračių takas. Specialistų nuomone, šis dviračių takas status, tad juo leistis gana pavojinga. Jis daugiau skirtas dviračiams į viršų užvežti.

Vytauto parko laiptų apačią puošia metaliniai varteliai bei tvora. 2008 m. Fotogr. J. Černevičienė.


Laiptai vedantys atrakciono parko link. 2009 m. Fotogr. J. Černevičienė.


Dviračių takas šalia Vytauto parko laiptų. 2001 m. Fotogr. M. Patašius. [Laikinoji sostinė, 2001, rugs. 20, p. 1, 4.]

Laiptai į Vaižganto gatvę

Daugelis kauniečių gerai žino laiptus, jungiančius Altų ir Vaižganto gatves. Jie granitiniai, iki šiol puikiai išsilaikę ir tvarkingi. Šie laiptai pastatyti 1937 m.

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m. Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]


Šiuo metu miesto centrą su Žaliakalniu jungia 6 tarpukario laikais pastatyti laiptai. Laiptų statyba tarpukario Kaune buvo reikšmingi įvykiai. Beveik visus juos aprašydavo laikraščiai. Originalūs yra „Pelėdos“ laiptai. Jie prasideda netoli „Stumbro“ esančioje Bažnyčios gatvėje.

Fryko laiptai

Edmundas Frykas yra vienas pirmųjų, tada dar negausių laikinosios sostinės architektų. Jis projektavo Seimo ir Teisingumo ministerijos rūmus (dabar Filharmonija), Kredito draugijos rūmus (dabar bankas "Snoras", K. Donelaičio g. 76), studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ rūmus, lenkų gimnaziją ( Miško g. 1), gaisrinę. Prieš karą Fryko vardu buvo pavadinta gatvelė Ąžuolyno kalne (sovietmečiu – M. Lermontovo), link jos nuo Bažnyčios gatvės kylantys laiptai taip pat įamžino Fryko vardą, bet apie tai mažai kas žino. Architektas E. Frykas 1927 m. suprojektavo ir įrengė naujus laiptus į kalną ir sargo namelį prie jų (Bažnyčios g. 20). Laiptai buvo privatūs, kiekvienas negalėjo jais vaikščioti. Tarp K. Būgos 10 ir 12 namų įsiterpusi Bažnyčios gatvė atsiremia į 20 numeriu pažymėtą gana įdomios architektūros namelį, prie kurio pastatyta vartelių niša „įrėmina“ E. Fryko laiptų pradžią. Vietinės gyventojos, jau nuo pokario gyvenančios Bažnyčios g., pasakojo: „Nors ir turėdamas automobilį, tačiau norėdamas pėstute greitai iš centro patekti į savo rūmus, E. Frykas savo reikmėms pasistatė medinius laiptus“. Kaimynės taip pat atskleidė ir laiptų apačioje esančio „keistojo“ namelio (Bažnyčios g. 20), kurį iki šiol puošia pelėdos skulptūra, paskirtį. Jų žiniomis, E. Frykas ketino šių laiptų apačioje įkurti nedidelį turgelį, kuriame būtų pardavinėjamos jo sode bei daržuose užaugintos prancūziškos kriaušės bei daržovės. „O, kad turgelio pardavėjas visada būtų vietoje, jam apgyvendinti ir buvo pastatytas šis namelis“, – teigė moterys. XX a. devintajame dešimtmetyje tuometinė miesto valdžia sugalvojo suremontuoti aplūžusius medinius laiptus, buvo nuspręsta juos visai nugriauti, o jų vietoje pastatyti betoninius laiptus, tarnaujančius iki šiol. Ankstyvieji buvę visaip išraityti, juose įrengtos kelios poilsio aikštelės, o šie beprotiškai statūs, be poilsio aikštelių.

Fryko laiptai. 2008 m. [Kauno stebuklai: miesto gidas, Kaunas, 2008, p. 90]

Aušros laiptai

Kaip liudija kauniečio Alfonso Bačkio (g. 1932) prisiminimai, jo vaikystėje jie jau buvo pastatyti. „Aš gerai atsimenu, lyg tai būtų vakar, kaip dar visai berniūkštis šiais laiptais, tada dar mediniais, žiemą leisdavausi rogutėmis. Dabar tą patį daro jau mano anūkai Darius ir Arnas“. Kaunietis prisimena, kaip po stipraus lietaus iš Žaliakalnio į Centrą šalia šių laiptų buvusiu grioviu tiesiog upeliu pliaupte pliaupdavo lietaus vandenys. „Tik pasibaigus lietui, beveik visi šio rajono vaikai subėgdavo prie šių laiptų viršaus ir krykštaudami leisdavome šia „kalnų upe“ iš anksto pasidarytus įvairiausio dydžio laivelius“, – prisimena vyriškis. Tik devintajame dešimtmetyje, nugriovus senuosius medinius laiptus ir pastačius dabartinius, jų pašonėje buvo išmūrytas specialus kanalas lietaus vandeniui nubėgti. A. Bačkys teigia neprisimenąs, kad ant šių laiptų būtų apiplėšinėjami praeiviai „Įvairūs „žulikai“ labiau mėgo tykoti savo aukų ant Kauko laiptų“, – prisimena jis. Prieškario ir ilgus pokario dešimtmečius šiais laiptais dažniausiai laipiodavo tik greta jų gyvenantys bei jaunesnio amžiaus kauniečiai. „Daug paprasčiau ir smagiau būdavo, sumokėjus 1 sovietinę kapeiką, nusileisti į apačią ar pakilti į viršų greta esančiu funikulieriumi, daugelis kauniečių net nežinojo kad yra šie laiptai. Dabar, kai funikulieriaus paslaugos pabrango, vis daugiau ir daugiau kauniečių prisimena šiuos laiptus, – sakė ponas Alfonsas.

2000 m. Fotogr. M. Patašius. [Laikinoji sostinė, 2000, birž. 8, p. 9.]

Dzūkų laiptai

Tai bene patys trumpiausi (tik 109 granito pakopos) bei geriausiai tarpukario dvasią išlaikę Žaliakalnio laiptai. Vytauto, Kauko, Aušros ar Šilelio laiptais dažniau ar rečiau lipa kauniečiai, gyvenantys ir kituose miesto rajonuose, o Dzūkų laiptais lipa daugiausia tik jų viršuje esančios Kauno dailės gimnazijos moksleiviai bei netingintys pamiklinti kojas netoliese esančio kvartalo gyventojai.

2000 m. Fotogr. M. Patašius. [Laikinoji sostinė, 2000, birž. 15, p. 9.]


Daugelis kauniečių, niekada nebuvusių ant Žaliakalnio šlaitų, tikriausiai net neįsivaizduoja čia gyvenančių kai kurių kauniečių romantiškai liūdno būvio. „Mes šlaitais lakstome lyg kokie kalnų ožiai“, – guodėsi čia gyvenantys kauniečiai. M. Jagminas (g. 1935) teigia, kad jam šiek tiek paaugus, minėti laiptai jau buvo pastatyti. Jis taip pat gerai atsimena penktojo dešimtmečio vidurį, kai jų dar neslėpė nūnai tankiai suaugusių medžių paunksmė. Nuo laiptų viršaus atsiverdavo puiki miesto panorama, kurios fone mėgdavo įsiamžinti fotografijoje ne vienas miestelėnas. Paklaustas, ar anksčiau buvo saugu laipioti šiais laiptais, M. Jagminas prisiminė pokario metus, kai mieste siautė garsi ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje „juodųjų katinų“ plėšikų gauja. „Jie yra užpuolę bei apiplėšę ne vieną kaunietį ant Kauko laiptų, o kad būtų užpultas ar apiplėštas nors vienas praeivis ant Dzūkų laiptų, tikrai neatsimenu“, – teigė pašnekovas. Nors šiuo metu Dzūkų kaiptai ir „pakenčiamos“ būklės, tačiau tik vyresnio amžiaus kauniečių prisiminimuose dar gyvi anksčiau čia buvę mediniai suoliukai, gražios šiukšliadėžės bei vakarais šviečiantys žibintai.

1923 m. pastatyti laiptai iš E. Ožeškienės g. į Ukmergės pl. (dab. Savanorių pr.). 1982 m. [A. Pleskačiausko rankraščių rinkinys. Iš KAVB fondų].


Laiptai į Fredą. 1927 m. [Iš D. Vaitkevičienės asmeninio rinkinio // Kauno diena, 2003, rugs.11, p. 28].

Aleksoto laiptai

Anksčiau nei Kauko alėjos laiptai pastatyti laiptai Aleksote. 1930 m. sausio 11 d. „Ryto“ dienraštis išspausdino žinutę: „Aleksoto ir Linksmakalnio gyventojai džiaugiasi“. Joje rašoma: „Iki šiol tinkamo įėjimo į Kauną iš Aleksoto nebuvo. Kalnas labai status ir molinas, palijus kartais tekdavo net atsisėdus nuo jo važiuoti. Kadangi nuo kalno yra labai gražus reginys, daugelis net svetmšalių norėdavo užeiti pasigrožėti, bet nebuvo kaip. Supratus tą reikalą, dabar padirbti į tą kalną prieš pat naują tiltą labai stiprūs ir praktiški laiptai“. O štai „Lietuvos žinios“ 1930 m. sausio 16 d. rašė: „ Kad būtų galima pasikelti nuo Vytauto Didžiojo tilto į Aleksoto aukštumą, kur statomas Fizikos ir Chemijos institutas, Miesto valdyba yra įrengusi gana tvirtus ir monumentalius laiptus, kurie kaip esamieji prieš Vytauto Didžiojo tiltą pavadinti Vytauto Didžiojo laiptais.“ 1935 m. įrengus funikulierių, šių laiptų reikšmė gerokai sumenko. Tačiau ir šiandien šiais laiptais kauniečiai naudojasi. Jais pakilus patenki į apžvalgos aikštelę, iš kurios atsiveria nuostabi Kauno panorama.

Vytauto laiptai. Tarpukaris. [Iš J. Palio asmenio rinkinio]


Kauno panorama nuo Aleksoto kalno. 1934 m. [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio].

"Šilelio" laiptai

Didžiausi ir populiariausi Kauno laiptai, statyti sovietmečiu 1988 metais, jungia V. Putvinskio gatvę ir bankrutavusią didžiausią Kauno gamyklą „Banga“, kurios statybą ji ir finansavo (kainavo 600 tūkstančių rublių). Juos projektavo architektas Virginijus Juozaitis. Kadangi šiems laiptams oficalaus pavadinimo nebuvo sugalvota, jie vadinami „Juozaičio“, „Saulės“, „Šilelio“ ar kitais vardais.

„Juozaičio“ laiptai. 2000 m. Fotogr. M. Patašius [Laikinoji sostinė, 2000, geg. 4, p. 9.]


Paklaustas, kam kilo mintis pastatyti V. Putvinskio gatvės laiptus, V. Juozaitis teigė, kad aštuntojo dešimtmečio pradžioje miesto vykdomasis komitetas „iš aukščiau“ gavo „planinį“ nurodymą suprojektuoti mieste naujus laiptus. Šis darbas buvo pavestas man. Tada turėjau labai daug entuziazmo, išlaipiojau visą numatytą statybai šlaitą, padariau didžiulį laiptų maketą iš plastmasės. Po kelių mėnesių prasidėjo statyba... Nors šių laiptų viduryje ir viršuje yra įrengti suoliukai, V. Juozaitis pastebėjo, kad prieškario laikais statytuose laiptuose tiek Kaune, tiek kituose Lietuvos miestuose suoliukų nėra. „Jei žmogus nori pailsėti, jis eina į kavinę ir ten ilsisi. Laiptai skirti tam, kad užliptum į kalną, o ne pasisėdėjimams‘, – teigia architektas. Juozaičio laiptų apačioje, viduryje bei viršuje buvo pastatytos nūnai jaunimo įvairiais užrašais aprašinėtos skulptoriaus Vytauto Naručio kompozicijos. Architektas teigia, kad, žiūrint į laiptų viršuje pastatytą skulptūrą, iš vieno kampo galima pamatyti „paslėptus“ Gedimino stulpus. „Žinant, koks tada buvo laikas, mums dėl šios paslėptos detalės buvo labai smagu“, – sako laiptų architektas.

Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo Zenono Girčiaus teigimu Kauno savivaldybė eksploatuoja 62-ejus laiptus ir kasmet jų priežiūrai skiria apie 30 tūkst. litų. „Kasmet tenka juos remontuoti, dažniausiai nuo chuliganų nukenčia Universiteto laiptai. Dingsta plytelės, niokojama aplinka. Taip kenčia ir laiptų apšvietimo įranga. Visaip ją bandome apsaugoti, tačiau vandalai vis tiek randa būdų, kaip ją sulaužyti.“ Jeigu norime aplinką turėti gražią, turime ją puoselėti, kad turėtume ir svečiams parodyti ir patiems pasigrožėti.


Straipsnio autorė J. Černevičienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Informacinių paslaugų skyrius, Kaunistikos grupė

Šaltiniai

1. Atgimsta senieji laiptai į Žaliakalnį / Arūnas Andriuškevičius. – Iliustr. // Kauno diena. – 2003, liepos 29, p. 4.

2. Aušros laiptai: Kauniečio Alfonso prisiminimai / Modestas Patašius. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2000, birž. 8, p. 9.

3. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937, rugpj. 24, p. 3.

4. Bevardžiai „Juozaičio“ laiptai / Modestas Patašius. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2000, geg. 4, p. 9.

5. IX Pasivaikščiojimas: Frykų „dvarelis“ K. Būgos g. 8 / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė // Kauno diena. – 1996, saus. 20, priedas „Santaka“, p. 23.

6. Dzūkų laiptai: pono Mečislovo akimis / Modestas Patašius. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2000, birž. 15, p. 5.

7. Frykynė. – Iliustr. // Kauno stebuklai: miesto gidas. – Kaunas, 2008. – P. 89–90.

8. Kaukams šiukšlės netrukdys / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2008, bal. 15, p. 24.

9. [Kauko laiptai]. – Iliustr. // Anų dienų Kaunas / [sudarė Gražina Kaušinienė]. – [Kaunas, 2005]. – P. 50–51. (Saugoma KAVB, Kaunistikos skaitykloje)

10. Kauko laiptai / J. Minkevičius. – Iliustr. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 69.

11. Kauko laiptai / Asta Naureckaitė. – Iliustr. // Tėviškės žinios. – 1995, lapkr. 23, p. 5.

12. Kauko laiptai / Modestas Patašius. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2000, geg. 11, p. 9.

13. [Kauko laiptų nuotrauka] // Jaunoji karta. – 1936, nr. 49, p. 991.

14. Laiptai / R. Simonaitienė. – Iliustr., portr. // Noriu. – 1995, nr. 27, p. 4.

15. Neįgyvendintos E. Fryko svajonės / Laikinoji sostinė. – 2000, birž. 1, p. 9.

16. Nuo Vytauto kalno leisis ir dviratininkai / Modestas Patašius. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2001, rugs. 20, p. 1, 4.

17. Paveldo apsauga kultūros politikos akiratyje / Dr. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, VDU . – Prieiga per internetą. URL: http://www.kamane.lt/lt/naujienos/kita/kitanaujiena212/naujiena_printable. – Žiūrėta 2009 m. birželio 10 d.

18. Seniausiame Kauno fontane vėl čiurlena vanduo / Arūnas Andriuškevičius. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, spalio 12, p. 4.

19. 1923 metų statybos skyriaus atliktų darbų apyskaita / Kauno miesto savivaldybė, Finansų skyrius. – Lapų sk. 4. – F 214, apyrašas 3, byla 15.

20. Vytauto laiptus gaubia paslaptys / Modestas Patašius. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2000, geg. 18, p. 9.