Kaunas: pasroviui ir prieš srovę... (iš sovietmečio sporto istorijos)

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,9 / 5 (48 balsai)
Penkiasdešimt aneksijos ir okupacijos metų padarė daug žalos visai lietuvių tautai ir, žinoma, sportui. Kiekvieno sportininko didžiausia svajonė bei tikslas – dalyvauti olimpinėse žaidynėse, į kurias sovietmečiu, deja, kaip ir į pasaulio bei Europos čempionatus galima buvo patekti tik esant TSRS rinktinėse. Norint patekti į šias rinktines ne visada pakakdavo pačių geriausių sportinių rezultatų... Tačiau, pradedant 1952 m., Lietuvos sportininkai sugebėjo dalyvauti visose olimpinėse žaidynėse ir iškovoti medalius. Iš viso per penkiasdešimt sovietinės priklausomybės metų olimpiniais čempionais tapo 22 Lietuvos sportininkai, o kai kurie – net po du kartus (rankininkė Aldona Česaitytė-Nenėnienė, krepšininkė Angelė Rupšienė ir dviratininkas Gintautas Umaras). Iškovota 18 sidabro ir 15 bronzos medalių. Sportas okupacijos metais sportininkų ir sporto specialistų nuoširdžiomis ir profesionaliomis pastangomis buvo viena iš nedaugelio priemonių, padedančių palaikyti tautos dvasią, padėjo skelbti pasauliui, kad lietuvių tauta dar gyva. Boksininkų A. Šociko ir N. Koroliovo, Kauno „Žalgirio" ir Maskvos CASK krepšininkų dvikovos visada reiškė daugiau nei tik sportą. Todėl ir sportininkų bei specialistų pastangas taip nuoširdžiai palaikė visa tauta.

Įdomus faktas apie 1952 m. olimpines žaidynes. Į Helsinkį (kur vyko žaidynės) olimpinė ugnis turėjo keliauti ir per pirmą kartą olimpinėse žaidynėse dalyvaujančios SSRS (taip pat ir Lietuvos) teritoriją. Tačiau sovietai atsisakė šios garbės, nes Lietuvoje vyko vis dar stipri ir ginkluota rezistencija (1944–1953).

Legendinė dviejų bokso galiūnų kova ringe

Plakatas. [Iš Lietuvos sporto muziejaus fondų]


Sovietinės okupacijos metais sportas buvo viena iš nedaugelio priemonių, padedančių palaikyti tautos dvasią. Jis skelbė pasauliui, kad lietuvių tauta dar gyva. Vyresnės kartos sporto mėgėjai, savo akimis matę dviejų bokso galiūnų – lietuvio Algirdo Šociko ir ruso Nikolajaus Koroliovo – kovas ringe, jų niekada nepamirš.

1949 m. TSRS bokso čempionato finale susitiko patyręs boksininkas N. Koroliovas ir jauniausias dalyvis A. Šocikas [Iš kn.: A. Šocikas. Ketvirtas raundas, 1984.]


1949 m. liepos 10–16 dienomis Kaune, Sporto halėje, vyko SSRS bokso čempionatas. Čia susirinko apie 250 boksininkų. Tačiau visos kovos nublanko prieš laukimą svarbiausios – A. Šociko ir N. Koroliovo. Apie 32 metų rusų boksininką, vadintą „Korol“ (karalius – rus.) sklido legendos. Jis – devyniskart absoliutus Sovietų Sąjungos čempionas ir daugybės tarptautinių turnyrų nugalėtojas. Tuo tarpu 21 metų A. Šocikas stipriausiųjų sąrašuose buvo tik šeštas.


Sporto halės prieigose būriavosi tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos. Halė buvo apsupta keliais raitosios milicijos, kareivių ir civilių „tvarkdarių" žiedais. Žmonės, nepaisydami pavojaus, ropštėsi ant Sporto halės stogo ketindami per stoglangius stebėti kovą ringe. Kai nevaldoma tūkstantinė minia plūstelėjo pro duris, milicija ją bandė raminti šalto vandens srove, tačiau minios neįveikė. Buvo atidaryti visi įėjimai į halę. Joje, kaip teigė to meto žiniasklaida, susigrūdo net 15 tūkst. žiūrovų ir dar tiek pat liko už durų. Kovoje su N. Koroliovu lietuviui jėgų netrūko, iniciatyva buvo A. Šociko pusėje. Tačiau tik po ilgo arbitrų pasitarimo, ringo teisėjas pakėlęs lietuvio ranką, ištarė: „Šocikas!“. Tribūnose nuvilnijo džiaugsmas, bet neilgam. Nutarta skelbti naują teisėjų sprendimą. Po jo į viršų keliama N. Koroliovo ranka. Salė ūžė nuo triukšmo. Iš amžininkų ir jų vaikų pasakojimų dar ir šiandien sklando legendos apie neramumus miesto gatvėse po šios dvikovos. Po apeliacijų buvo paskirtas papildomas mačas Maskvoje, kurį laimėjo N. Koroliovas. Tačiau tai buvo paskutinė rusų boksininko pergalė. A. Šocikas atsirevanšavo 1951 m. – Maskvoje SSRS čempionato finale įveikė N. Koroliovą ir iškovojo auksą.


Straipsnį parengė Rita Vaitilavičienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Informacinių paslaugų skyriaus Kaunistikos grupė

Literatūra pasiskaitymui:

1. Kauno Garbės piliečiai Algirdas Šocikas ir Arvydas Sabonis – žinomiausi sportininkai ir... politikai / Violeta Gustaitytė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1997, rugsėjo 19, p. 1, 3.

2. Apie praeitį ir šiandieną – be komplimentų / Romas Poderys. – Portr. // Kauno diena. – 1997, balandžio 18, p. 15.

3. Į ringą išeina... džentelmenas. – Portr. // Kauno sportas. – 1995, rugsėjo 18, p. 11.

4. Algirdas Šocikas: "Boksas įprasmino mano gyvenimą" / Rimantas Jauniškis. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 1995, lapkričio 25, p. 8.

5. Lietuvos bokso legenda šlovę pelnė pergalėmis ir garbingu elgesiu ringe / Dainoras Lukas. –Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 1998, gegužės 14, p. 4.

6. "Manęs negąsdino nei kovos, nei varžovai" / Romas Poderys. – Iliustr. //Kauno diena. – 1998, gegužės 14, p. 15.

7. Nepakartojama asmenybė – A.Šocikas // Studijų pasaulis. – 1994, kovas (Nr. 1), p. 2–3.

8. Algis laukė čempiono – drūto, storo ir raudono / Skirmantas Karalevičius. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 1999, birželio 14, p. 9.

9. Šimtmečio boksininku išrinktas Algirdas Šocikas // Lietuvos aidas. – 1999, gruodžio 28, p. 19.

10. Šlovės viršūnė ne visiems pavojinga : prieš 50 metų A.Šocikas pirmą kartą tapo Lietuvos bokso čempionu, o prieš 45 metus įveikė N. Koroliovą – to meto bokso įžymybę / Audronė Dumčienė. – Iliustr. // Diena. – 1996, gruodžio 3, p. 15.

11. Nokautų karaliaus iš Šančių karjerą lydėjo viešos ir užkulisių staigmenos / Saliamonas Vaintraubas. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 1997, liepos 19, p. 15, 17.

12. „Susitaikėme? Bet juk mes niekada nebuvome susipykę...“ / Kęstutis Andziulis. – Iliustr. // Kauno diena. – 1994, liepos 4, p. 10.

13. Bokso legenda A. Šocikas: "Kiekvienam auksui – savas laikas" / Zigmas Jurevičius. – Iliustr. // Lietuvos rytas – 2003, gegužės 10, priedas "Sporto arena", p. 4.

14. Keršto troškusios minios Kaune nesutramdė net vandens srovė / Skirmantas Leonas Karalevičius. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2003, gegužės 10, priedas "Sporto arena", p. 4.

15. Nokautuota... Temidė! / Nikolajus Taratorinas. – Iliustr. // Lietuvos sportas. – 1996, gegužės 14, p. 7.

16. Ringe Šocikas–Koroliovas / V. Gudelis.– Iliustr. // Švyturys. –1967, Nr. 19, p. 26–27.

17. TSRS bokso pirmenybės: A. Šocikas – šalies čempionas. – Portr. // Tiesa. – 1953, balandžio 7.

18. Trys raundai / A. Svirskis. – Iliustr. // Švyturys, 1951, Nr. 7, p. 19.

19. A. Šocikas apgynė čempiono vardą: pasibaigė 1951 m. individualinės-komandinės bokso pirmenybės. – Portr. // Komjaunimo tiesa. – 1951, liepos 1.

20. Algirdui Šocikui – 60 / sudarytojai S. Tokeris ir J. Šliužas. – Kaunas, [1988]. – 12 p.