Kaišiadorys: Su Sajūdžiu – į nepriklausomybę!

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (1 balsas)

1988-ųjų metų birželis visam laikui įėjo į Lietuvos istoriją. Pradedant Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įkūrimu vėlų birželio 3-osios vakarą Mokslų Akademijoje Vilniuje, birželio 10-ąją Kaune, Sąjūdžio grupių steigimas nuvilnijo per visą Lietuvą. Kaišiadorių rajone pirmoji LPS grupė įsikūrė Rumšiškių liaudies buities muziejuje birželio 24d. 1988m. rugpjūčio 30 d. ir Kaišiadorių mieste įsikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė: Stanislovas Abromavičius, Stasys Petrauskas, Rimantas Kapčius, Asta Petrauskaitė, Vidmantas Malinauskas. Grupės įgaliotiniu išrinktas Stasys Petrauskas.


1988m. spalio1-ąją miesto stadione Sąjūdžio aktyvas surengė mitingą, kurio metu buvo pagarsinta Kaišiadorių LPS grupės veiklos programa. Po mitingo suaktyvėjo grupių steigimasis rajono įstaigose ir organizacijose.


Steigiamąjame LPS suvažiavime spalio 22–23 d., kuriame dalyvavo ir 5 mūsų rajono delegatai, priimta programa ir rezoliucijos tapo tolimesnių mūsų darbų gairėmis.

1988m.spalio 30 d. rajono Sąjūdžio aktyvistai suorganizavo tremtinių mitingą Kaišiadorių kultūros namuose. Jo metu veikė kino operatoriaus Putilovo nuotraukų iš Igarkos paroda, buvo parodyta kino juosta iš pirmosios ekspedicijos į amžino įšalo žemę.


Lapkričio 13-ą Kaišiadorių katedroje iškilmingose šv. Mišiose buvo pašventinta trispalvė, kurią minia susirinkusiųjų nulydėjo iki miesto centre esančių kultūros namų ir iškėlė visam laikui (ji ten plevėsuoja ir dabar).


1988 m.gruodžio 30d. įvyko LPS rajono įgaliotinių susirinkimas, kurio metu buvo sukonkretinta grupių veikla, išrinkta taryba iš 11 narių.Tarybos nariais tapo: Stanislovas Abromavičius, Aidas Bernatonis, Arvydas Gimžauskas, Vaclovas Giržadas, Pranas Griesius, Valdas Knašys, Stasys Petrauskas, Silvija Ramanauskienė, Mindaugas Šimkūnas, Vytautas Umbrasas, Vidmantas Malinauskas.


Siekdama pagerinti LPS rajono grupių darbą, taryba apsvarstė ir pritarė šioms veiklos kryptims bei paskyrė už jas atsakingus asmenis:

1. Socialinių – ekonominių reikalų ir visuomenės demokratizavimo (S. Abromavičius, S. Petrauskas).

2. Tautinės kultūros (A. Bernatonis).

3. Stalinizmo nusikaltimų tyrimo (P. Griesius).

4. Ekologijos (V. Malinauskas).

5. Tautinės mokyklos (V. Giržadas).

6. Jaunimo reikalų (A. Gimžauskas).


Buvo išrinkta redakcinė komisija, atsakinga už Sąjūdžio stendus Kaišiadorių mieste ir rajone : S. Abromavičius, V. Knašys, S. Petrauskas, M. Šimkūnas.


Be to, buvo įsteigta Kaišiadorių rajono grupių taryba, kurią sudarė 24 nariai (jau minėti 11 tarybos narių bei grupių atstovai).


1989 m. sausio 3d., siekiant tinkamai pasiruošti rinkimams į TSRS AT, įkuriamas agitacinis Sąjūdžio centras, kuris tęsė darbą iki balandžio 9 d. Kandidatų į TSRS AT deputatus Algimanto Čekuolio ir Juliaus Juzeliūno patikėtiniais buvo išrinkti P. Griesius, A. Gimžauskas, S. Petrauskas.


1989 m. vasario 15d. miesto kultūros namuose buvo iškilmingai paminėta Nepriklausomybės atkūrimo diena, padėtos gėlės ant savanorių kapų Kaišiadorių kapinėse. Visą dieną veikė tarpukario Lietuvos Respublikos valstybingumo paroda, kuriai eksponatus geranoriškai sunešė privatūs asmenys, į dienos šviesą ištraukdami ilgai slėptas knygas, dokumentus, lietuvišką filateliją, tarpukario pinigus... Buvo demonstruojami Sąjūdžio metraštininko Leono Glinskio naujausi filmuoti kadrai iš mitingų.


Vasario 16 d. Kaune priimama LPS Seimo deklaracija, kurioje drąsiai pabrėžta, kad „Sąjūdis žengs keliu į teisinį, politinį, ekonominį ir kultūrinį Lietuvos savarankiškumą, jos valstybinį suverenitetą, neapsiribodamas daliniais pasiekimais. Sąjūdžio tikslai – kovoti prieš nuopuolį, statyti naujus Lietuvos gerovės pamatus, kurti laisvo ir demokratiško tautos apsisprendimo sąlygas“.


1989 m.vasario 25–26 d. Įvyko Lietuvos žemdirbių Sąjūdžio suvažiavimas. Priimta suvažiavimo programa, išrinkta žemdirbių Sąjūdžio seimo taryba, į kurią išrenkami mūsų rajono atstovai M. Šimkūnas ir V. Marčiukaitis. Žemdirbių suvažiavimas pagyvino mūsų rajono Sąjūdžio grupių veiklą, įsikūrė naujos grupės kaimuose.


Pasibaigus rinkiminei kampanijai, Sąjūdžio tarybos nariai V. Baltrušaitis, S. Abromavičius, V. Malinauskas, S. Petrauskas daug dėmesio skyrė gamtosaugos, ekologijos klausimams, juos kėlė komisijose, mitinguose ir piketuose, rajoninėje spaudoje.


1989 m. gegužės 27 d. įvyko LPS Kaišiadorių rajono konferencija, kurios metu buvo perrinkta taryba, priimti nutarimai. Naują tarybą sudarė: Stanislovas Abromavičius, Vingaudas Baltrušaitis, Arvydas Gimžauskas, Vaclovas Giržadas, Pranas Griesius, Antanas Kuprys, Stasys Petrauskas, Silvija Ramanauskienė, Vytautas Šaltenis, Mindaugas Šimkūnas, Vladas Tuminas,Vytautas Umbrasas.


LPS Kaišiadorių rajono taryba, atsižvelgdama į miesto gyventojų prašymus pakeisti gatvių pavadinimus, grąžinant senuosius ar suteikiant naujus, Lietuvai nusipelniusių žmonių vardus, rajono laikraštyje inicijavo diskusiją. Skaitytojai gausiai dalyvavo joje ir parėmė įdėją dar sausio – vasario mėnesiais, tačiau ją įgyvendinti pavyko tik birželio mėnesį, tam prireikė net dviejų vykdomojo komiteto posėdžių.


Didelį darbą LPS Kaišiadorių rajono taryba nuveikė organizuodama „Baltijos kelio“ akciją. Kad mums paskirtų 2 km ruože nebūtų tuščių vietų, reikėjo apie 1500 žmonių. Mūsų nuostabai ir džiaugsmui, akcijoje dalyvavo virš 4000 kaišiadoriečių, jų tarpe ir Jo ekscelencija vyskupas J. Matulaitis bei TSRS liaudies deputatai J. Juzeliūnas ir A. Čekuolis.


Darniai padirbėta parašų rinkimo akcijose prieš Ignalinos AE III-ojo bloko statybą bei už Tarybinės armijos išvedimą iš Lietuvos. Atstatyta nemažai suniokotų kultūros paminklų – Darsūniškio miestelio vartai, pakelių koplytėlės, Laisvės paminklas Žiežmariuose. Pastatyta naujų kryžių žuvusiems laisvės kovotojams, Didžiosios kovos apygardos partizanų koplyčia kapinėse.


Pabaigai norėčiau priminti geros valios pareiškimą, priimtą LPS steigiamajame suvažiavime, kuris neprarado aktualumo ir dabar : „Mes Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyviai, suvokdami atsakomybę, kurią užkrauna šiuo metu vykstantis visuomenės socialinis-politinis atsinaujinimas, tautinis ir dorovinis atgimimas, pasisakome:

Už vienybę, prieš susiskaldymą,

Už pasitikėjimą, prieš įtarumą,

Už statymą, prieš griovimą,

Už gaivinimą, prieš slopinimą –

Visose visuomenės gyvenimo srityse.“


Stasys Petrauskas, buvęs LPS Kaišiadorių tarybos pirmininkas.

Nuotraukos

1988 m. lapkričio 13 d. Kaišiadoryse, prie kultūros namų, buvo iškelta Jačiūnų kaimo gyventojo Prano Dzimidavičiaus 60 metų saugota Trispalvė. Nuotr. iš S Petrausko asmeninio archyvo.


1988 m. lapkričio 13 d. pašventinta trispalvė suplėvėsavo Kaišiadoryse. Nuotraukoje kun. K. Matulionis ir P. Dzimidavičius. Nuotr. iš S. Petrausko asmeninio archyvo.


Pikete prie savivaldybės buvo pareikštas nepasitikėjimas valdančiaisiais. Nuotr. iš L. Prakapo asmeninio archyvo.


1989 m. rugpjūčio 20 d. Kaišiadoryse, prie kultūros namų, mitinge Kaišiadorių Sąjūdžio grupės narys V. Giržadas, SSRS AT deputatai J. Juzeliūnas ir A. Čekuolis. Nuotr. iš L. Prakapo asmeninio archyvo.


Kaišiadorių Sąjūdžio grupės nariai K. Malinauskas ir V. Lozoraitis. Nuotr. iš L. Prakapo asmeninio archyvo.


Pirmasis Sąjūdžio mitingas Kaišiadoryse. Kalba mokytojas V. Giržadas Nuotr. iš S. Petrausko asmeninio archyvo.