Jurgis Gimbutas - inžinerijos mokslų daktaras, Lietuvos kaimo namotyrininkas ( 1918-2001)

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:
Parengė: Elena Girdvainienė

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (347 balsai)

Mažas Lolytės kaimas Šilutės rajone, anksčiau turėjęs Peslių pavadinimą, būtų visai niekam nebeįdomus, jeigu nebūtų anksčiau gyvenę Gimbutų dvarininkai. Nors pats dvaras ir neišlikęs, bet prisiminimai apie dvarą ir jo dvarininkus dar gyvi keleto vyresnių žmonių prisiminimuose. To labiau, kad dvarininko Leonido ir Elenos Gimbutų sūnus Jurgis užsienyje tapo garsiu inžinerijos mokslų daktaru ir dalyvavo JAV projektuojant didelius pastatus, sudėtingus uosto įrengimus, povandeninių laivų karinės bazės statinius. Net gražiausio Bostono tilto atramų pamatai pastatyti pagal Jurgio Gimbuto apskaičiavimus. Jurgis Gimbutas gimė 1918-aisiais metais sausio 18 d. Maskvoje, Elenos ir Leonido Gimbutų šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metu,jie buvo nublokšti į Rusiją.1919-ais metais grįžo į Šilutės rajoną, Vainuto valsčių, Peslių dvarą ir ten su tėvais praleido vaikystę iki 1927-ųjų metų.1927 metais persikėlė gyventi į Kauną. Greitai mirė Jurgio tėvas, žinomas inžinierius, VDU dėstytojas. Po tėvo mirties Jurgis baigė Kauno ,,Aušros gimnaziją, tapo VDU statybos fakulteto studentu. Baigęs universitetą, dirbo jame vyr. asistentu. Sukūrė šeimą. Vykstant Didžiajam Pasauliniam karui, į jo pabaigą, 1944 metais Jurgis Gimbutas su žmona ir dukrele emigruoja į Vokietiją. Apsigyvenęs Vokietijoje lieka ištikimas savo specialybei ir parašo aukšto lygio daktaro disertaciją apie Lietuvos kaimo XlX a. architektūrą - tema ,,Lietuvos valstiečių namo stogas. Šią disertaciją apsigynė 1948 metais. Nuo1949 metų išvyksta gyventi į JAV. Ten įsikūręs taip pat dirbo inžinieriaus darbą statybos projektavimo firmoje Bostone. Jis garsėjo kaip aukštos kvalifikacijos specialistas. Už gerą darbą jam buvo suteiktas JAV civilinės inžinierių draugijos veterano vardas. Buvo išrinktas Masačūsetso valstijos inžinierių pirmininku. Buvo ir Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos narys. Aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių bendruomenės spaudoje. Rašė ,,Technikoje, ,,Inžinieriaus kelyje“, ,,Mūsų vytyje“, ,,Aiduose“, ,,Tėviškės žiburiuose“, ,,Kultūros aiduose“. Bendradarbiavo leidžiant ,,Lietuvių enciklopedija“ Bostone. Reiškėsi Lituanistikos instituto Amerikos veikloje, kurį laiką buvo jos pirmininku. Jo tyrinėjimai ir dauguma darbų susiję su senąja lietuvių kaimo architektūra.1958 metais pasirodė jo studija ,,Lietuvių sodžiaus architektūra mažojoje Lietuvoje“, 1966 metais ,,Mažosios Lietuvos krikštų formos“, 1980 metais ,,Rytų Lietuvos kaimo sodybos ir trobesiai“. Parašė išsamų straipsnį apie Lietuvos medines varpines. Iš viso buvo publikuota daugiau kaip 1000 straipsnių. Daugiausiai architektūrine ir etnografine tema. Ir kaip nekeista, šitiek nuopelnų pasiekęs inžinerijos srityje, šitiek daug rašęs apie Lietuvos kaimo architektūrą ir apsigynęs daktaro disertacija šia tema, o Tarybų Lietuvos enciklopedijoje net nepaminėtas, nors jo žmonos Marijos, žinomos pasaulio archeologės pasiekimai pilnai aprašyti Tarybų Lietuvos enciklopedijoje. Tarybų valdžia nenorėjo, kad Lietuvos žmonės žinotų apie mūsų garbųjį tautietį ir jo pasiekimus, nes jis buvo ne tik aukštos kvalifikacijos inžinierius, architektūros istorikas, bet žinomas JAV lietuvių bendruomenės veikėjas, dalyvavęs skautų veikloje, parašęs knygą su bendrakursiu J. V. Dainiu apie skautų veikėją Steponą Kolupailą (1974m.). Jurgis Gimbutas pripažįsta, kad jam rūpėjo rašyti apie vietoves, kurios liko už sovietinės Lietuvos ribų ir apie kurias Tarybų Lietuvos specialistai dėl cenzūrinių suvaržymų rašyti negalėjo. Net ir užuominos apie tų vietovių lietuviškumą sovietinei valdžiai buvo nepageidautinos. Tik devintojo dešimtmečio viduryje, kai Jurgis Gimbutas lankėsi Lietuvoje, turėjo galimybę aplankyti Lietuvos TSR Istorijos-etnografijos muziejų, peržiūrėti jį dominusius brėžinius ir gauti norimų kopijų. Jo nuopelnai Lietuvai yra didžiuliai - tai, kad sovietmečiu sugebėjo palaikyti ryšį su žymiais Tarybų Lietuvos architektais, pasikeisti informaciją su jais. Visos jo išleistos knygos turi architektūrinę ir istorinę etnografinę reikšmę. Tai tikras ir vienintelis Lietuvos XX a. namotyrininkas, kurio knygos įrodo, kad lietuviško kaimo namų architektūroje yra daug grožio ir įvairovės. Šia tema vertingiausia jo knyga pripažinta ,,Lietuvos kaimo trobesių puošmenys“. Ši knyga yra iliustruota jo piešiniais ir nuotraukomis. Nykstant ir išnykus seniesiems kaimams ši knyga lieka kaip neįkainuojama istorinė ir etnografinė vertybė, kurioje gyva mūsų protėvių dvasia, jų sugebėjimai kaimo trobesių puošyboje. Knygoje išsamiai aptariami visų Lietuvos etnografinių sričių kaimo trobesių išorės puošmenys. Nykstant ir išnykus seniesiems Lietuvos kaimams, tai didelė istorinė ir etnografinė vertybė, kurioje gyva mūsų protėvių dvasia, jų sugebėjimai namų puošyboje. Lietuvai tapus nepriklausoma, Jurgio Gimbuto atvažiavimas į Tėvynę buvo jam didžiausia šventė. Jis įsikurdavo Valakampuose ir patraukdavo į atkampius miestelius, senus kaimus Žemaitijoje, Dzūkijoje, Aukštaitijoje, užrašinėdavo pasakojimus, darydavo dar išlikusių senovinių pastatų nuotraukas. Turėdamas daug vertingų knygų, Lietuvai tapus nepriklausoma, Jurgis Gimbutas daug knygų padovanuojo Vilniaus Vytauto Didžiojo Universitetui, Lietuvos mokslų akademijai. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutui yra įteikęs gausiai piešiniais ir nuotraukomis iliustruotą rankraštį apie Lietuvos kaimo architektūros puošybą. Paskutinį kartą savo gimtinę aplankė1998 metais. Svečiavosi Antelkių vienkiemyje, kuris atiteko Jurgio tėvui Leonidui 1931m., kai Jurgio močiutė dvarininkė Stefanija Gimbutienė savo penkiems saugusiems sūnums dalino dvaro žemes. Po tėvo mirties šį Antelkių vienkiemį su žeme paveldėjo jo sūnus Jurgis, kuris šį vienkiemį su žeme prižiūrėti buvo patikėjęs Jonui Kurlinkui. Mirė Jurgis Gimbutas 2001 m. Gegužės 21 d. Arlingtone netoli Bostono, eidamas 84-uosius metus. Palaiduotas Kaune. 2000 metais prie įvažiavimo į Antelkių sodybą pastatytas medinis kryžius su užrašu ,, Jurgiui Gimbutui ir Aldonai Gimbutienei - Grinienei atminti. Kryžių pastatė beveik toj pačioj vietoje gyvenantis Vladas Gembutas . Pavardė skiriasi tik viena raide, bet pasiteiravus apie giminystę, Vladas nežino. Tik pasakojo, kad čia 2008 m. lankėsi dukra Živilė, kuri yra gimusi ir augusi Amerkoje, kur gyvena ir šiuo metu. Dažniausiai lankosi Jurgio Gimbuto sūnėnas Viktoras Gimbutas - Grinius iš Kalifornijos Valstijų. Jis pasekė dėdės pėdomis, taip pat pasirinko inžinieriaus specialybę. Ši garsi Gimbutų giminė neužmiršta savo tėvų ir protėvių gimtinės, lankosi joje, bendrauja su čia gyvenančiais žmonėmis. Labai geri prisiminimai išlikę Gražinos Laukienės atmintyje apie Jurgį Gimbutą ir jo žmoną Mariją. Pirmasis jų susitikimas įvyko 1944-ais metais. Tada Jurgis su žmona ir dukrele apsistojo Antelkių vienkiemyje, kuris ir priklausė jam, bet buvo patikėtas prižiūrėti Gražinos Laukienės tėvams - Jonui Kurlinkui ir jo žmonai. Bendraujant jau tada, Gražina būdama dar 17-metė pastebėjo Jurgio Gimbuto ir jo žmonos Marijos nuoširdumą, paprastumą. Marijos Gimbutienės prisiminimai apie ten praleistas dienas taip pat geri:,,Pasiklausę žinių, įsitikinome, kad nėra laiko labai skubėti. Taip pragyvenome dar penkias savaites. Gerai maitinomės, išnaudojome vasarą, maudėmės jūroje, net sulaukėme obuolių“. Kaip pasakoja Gržina Laukienė,jų geri santykiai su Marija ir Jurgiu Gimbutais išliko visą gyvenimą. Išvykę į Vokietiją siuntė laiškus ir sveikinimus, o pradėję gyventi Amerikoje siuntė siuntinius, o į kiekvieną laišką, kuriuos gaudavo dažnai, Gimbutai įdėdavo ir po dešimt dolerių. Susitikimai, kada atvykdavo į Lietuvą, būdavo artimi tarsi giminių. Sužinojusi apie Jurgio Gimbuto mirtį, Gražina Laukienė sako išgyvenusi kaip netektį labai artimo ir gero žmogaus, kuris pasiekęs tokias mokslo aukštumas, nuoširdžiai bendravo su ja ir jos tėvais.


Naudoti šaltiniai: 1. V.Almonaitis,J.Almonaitienė,,Iš knygos ,,Karšuva.2“ Pamarys - 2006, birželio 30 p. 3 2. lt.wikipedia.org/wiki/Jurgis_Gimbutas 3. www.vgtu.lt/vgtu/lt/zurnalas_gedimino_universitetas/10406.10367.1&print? 4. ausis.gf.vu.lt/mg/nr/98/1/01gimbut.html 5. www.istorija.lt/lim/2001-1lim.html 6.www.culture.lt/satenai/?leid_id=791&kas=straipsnis&st_id=3640 - 7.Pasakotoja Gražina Laukienė gimusi 1927-ais metais,gyvenanti Šilalės rajone,Žvingių km. 8.Pasakotojas Vladas Gembutas gyvenantis Šilutės rajone Pajūriškių kaime(Antelkių vienkiemyje). 9.Pasakotoja Sigutė Gembutienė gyvenantis Šilutės rajone Pajūriškių kaime (Antelkių vienkiemyje).