Juozapas Užupis

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (1 balsas)
KUNIGYSTĖ – AUKŠČIAUSIAS PAŠAUKIMAS
O Prienų žeme, tavo maldos tylios gaivina mūsų širdis it kodylas...
Greitai sukaks 60 kunigystės metų, kai kunigas monsinjoras Juozapas Užupis laužo duoną Dievo vaikams, linkėdamas ramybės ir vilties. Prienų parapijos klebonas, altarista dekanato dekanas, kunigas monsinjoras Juozapas Užupis jau šešios dešimtys metų laimina žmogų ir jo darbus, teikia sakramentus, meldžia sveikatos ligoniams ir invalidams, dėkoja Viešpačiui už teikiamas malones, gėrybes, už pasaulio ir gyvenimo grožį, linki, kad visų mūsų širdys būtų tyros, o darbai – geri. Kunigo pakeltos rankos mostas padeda nepasiduoti pykčiui, pamiršti blogį, ištverti sunkumus.
Kunigas monsinjoras, Prienų parapijos altarista, dekanas, Prienų miesto garbės pilietis J. Užupis 1948- 1953 m. m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje (KTKS) teologijos ir filosofijos fakultete.
1953- 1956 m. m. – Radviliškio parapijos vikaras;
1956- 1959 m. m. Žalpių parapijos klebonas (Kelmės raj.)
1959- 1963 m. m. –Gižų parapijos klebonas ( Vilkaviškio raj.)
1964- 1965 m. m. - Ūdrijos parapijos klebonas (Alytaus raj.);
1965- 1968 m. m. - Gudelių parapijos klebonas ( Marijampolės sav.);
1968- 1976 m. m. - KTKS prefektas;
Nuo 1976 m.- Prienų parapijos klebonas;
1979 m. – Vilkaviškio vyskupijos tribunolo oficiolas;
1989 m. - Popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas monsinjoru;
1989 m. – Vilkaviškio vyskupijos kunigų tarybos narys;
1990- 1997 m. m.- Vilkaviškio vyskupijos katechetinės mokyklos dėstytojas;
1993- 1997 m. m. – Prienų antrosios vidurinės mokyklos ( Revuonos) mokytojas;
1990- 1999 m. m. - Vilkaviškio vyskupijos Aleksoto dekanato vicedekanas;
Nuo 1999 m. – dekanas;
Šiuo metu – Prienų parapijos altarista.
Kunigas monsinjoras J. Užupis rūpinosi N. Ūtos parapijos atkūrimu ir bažnyčios statyba (1989- 1992 m. m. ;
Kunigas yra katechetinių ir liturginių straipsnių autorius; apdovanotas draugijos Lietuvai pagražinti Padėkos raštu; 1997 m. gavo Prienų miesto mero Padėką; 1999 m. gavo Metų žmogaus titulą. Popiežius Jonas Paulius II suteikė J. Užupiui specialųjį Apaštalinį palaiminimą, minint kunigystės 50 metų jubiliejų (2002 m.), kunigui monsinjorui taip pat buvo paskirta LR Prezidento V. Adamkaus Padėka.
2010 m. monsinjoras J. Užupis buvo apdovanotas Prienų globos namų direktorės Padėka, kurioje rašoma:“ Jūs buvote, esate ir išliksite mūsų širdyse kaip tikrojo dvasingumo etalonas. Tegul Jus lydi tikinčiųjų pagalba ir Viešpaties ypatingoji malonė“.
Kunigo monsinjoro moto: Visiems patarnauti su meile.
... ... ...
Tėviška Aukščiausiojo ranka vedė kunigą per nelengvus Jo kunigystės dešimtmečius. Įstojus į kunigų seminariją visi jį vadindavo Juozapėliu. Šiurpiais pokario metais saugumiečiai tardė klierikus ir profesorius. Seminarijoje klierikų tada buvo 460, o po ketverių metų jų liko tik 60. Vieni buvo ištremti, kiti- numarinti, dar kitus jų išvarė bebaigiančius seminariją. Bet kunigystę jie vis tiek pasiekė. J. Užupiui likimas buvo dar skaudesnis. Buvo išdraskyta jo tėviškė, išvežti tėvai. Visi aplinkiniai žmonės Užupių šeimą girdavo, gerbdavo, bet jie vis tiek buvo ištremti. Sunku buvo likus be pastogės ir be tėvų globos. Tremtyje mirė mama, kuri buvo šventa moteris. Ji savo kančia išmeldė palaimos našlaičiais likusiems vaikams. Juozapas tapo kunigu, kunigas yra ir jo brolio sūnus Arūnas.
Nuo 1976 metų, būdamas Prienų parapijos klebonu, jis susipažino su visais savo parapijiečiais ir labai myli savo dvasios vaikus. Kunigo pareigos – tai ne vien bažnyčios remontas. Tai jaunimo ir suaugusiųjų katekizacija, rūpestingi pamokslai, sakramentai ligoniams, jaunavedžiams, brevijoriaus malda, nuolatinis gyvenimas Dievo artumoje. Visas šias pareigas Prienų parapijos kunigas stengiasi rūpestingai atlikti.
Kas apskaičiuos, kiek Jo nuveikta ir patirta per šešis kunigystės dešimtmečius. Tik Dievas tai apskaičiuos, įvertins ir atlygins.
Atrodo, dar tik vakar į Prienų bažnyčią buvo suvažiavę vyskupai, Kauno kunigų seminarijos profesoriai, prelatai, kanauninkai, kunigai, klierikai, buvo susirinkę minios žmonių pasveikinti kunigystės 50- metį švenčiantį Jubiliatą J. Užupį. Vyskupas perskaitė šv. Tėvo sveikinimą jubiliatui, rajono meras perdavė LR Prezidento Padėkos žodį. Jubiliatui buvo uždėtas Garbės vainikas, įteikta simbolinė lazda, buvo sugiedotas padėkos himnas. Prienų bažnyčia skendo gėlių žiedų, žvakių šviesos ir vargonų muzikos jūroje. Visi dėkojo Jubiliatui už jo ilgametį darbą Dievo ir artimo meilės darbuose, nes mylėti Dievą- aukščiausias pašaukimas , ypatingas tikslas ir ne kiekvienam tai duota. Tik bažnyčios šviesoje suranda ramybę visi- pavargę ir pasiklydę. Visi linkėjo kunigui dar ilgai darbuotis Dievo garbei ir žmonių džiaugsmui. Minėdamas savo kunigystės 50- metį, kunigas J. Užupis sakė:“ tegul šis jubiliejus kam nors sužadina mintį : ir aš būsiu kunigas. „
Ir štai jau artėja monsinjoro J. Užupio kunigystės 60- metis. Šešis dešimtmečius gerb. kunigas, prašydamas Dievo palaimos, linki visiems ramybės ir vilties.
J. Užupio ištikimybe kunigystės pašaukimui visada džiaugiasi aukščiausi svečiai, atvykstantys į Prienų bažnyčią.
Prienų miesto Garbės pilietis J. Užupis kiekvieną kunigystės dieną priima kaip dovaną iš Dievo rankų. Su tikinčiųjų antplūdžiu prie altoriaus, su bažnyčios jubiliejais ir svečiais, su parapijiečių džiaugsmais ir savais rūpesčiais. Kunigystė- aukščiausias pašaukimas, kurio tikslas – ypatingas: Dievo ir artimo meilės darbai.
Atsiriboję nuo supančio pasaulio ir susitelkę maldoje kartu su kunigu tikintieji kelia akis į dangų, apmąstydami, kam gyvena šioje žemėje. Kunigas monsinjoras J. Užupis jau šešis dešimtmečius meldžia malonių mums visiems, laimina duoną ir ją auginantį žemdirbį, meldžia palaimos sausros ir liūčių iškankintiems laukams ir žmonėms. Kunigo įkvepiančio žodžio laukia tikintys, mylintys. Šių maldos namų stebuklinga galia teikia paguodą nuliūdusiems ir kenčiantiems. Visi, atskubėję į maldos namus, atveria širdis Dievo meilei, dėkoja Viešpačiui ir šaukiasi Jo vardo.
Kasdienybėje labiau už viską kunigas J. Užupis vertina paprastumą. Paprastumas yra tai, kas sunkiausia pasaulyje. Visos mintys ir darbai, kurie turi milžiniškus padarinius, yra paprasti. Kunigas labai išgyvena dėl to, kad aplink mus dar tiek daug dvasinių griuvėsių: klesti girtavimas, palaidumas, narkomanija, irsta šeimos. Nuodėmė sena kaip pasaulis. Ko reikia, kad išliktume šviesūs, nepaliesti moralinių griuvėsių, kad nepasinertume vien į pelną ir malonumus. Apie tai kiekvieną dieną nepaliauja galvoti Prienų parapijos kunigas monsinjoras J. Užupis, skelbiantis, koks iškilus yra Aukščiausiojo vardas ir kviečiantis gelbėti savo artimą nuo pražūties.
... ... ...
...Prienų bažnyčioje suskamba varpas. Jis pakviečia tikinčiuosius maldai. Maldos namų dvasia visus sujungia ir atgaivina.
„Aš ir miręs norėčiau jums patarnauti“,- per savo amžiaus 80- mečio Jubiliejų yra ištaręs Prienų parapijos kunigas J. Užupis. Kunigo šventos tarnystės patirtis yra labai svarbi, unikali ir vertinga. Ją turime apsaugoti nuo užmaršties. Kunigo gyvenimas tebus kaip angelas – amžinas, tobulas, palaimintas...
...Kartą per dykumą ėjo pavargęs, vienišas žmogus. Tolumoje jis pamatė kryžių. Priėjęs arčiau ir pažvelgęs į prikalto Kristaus žaizdas jis paklausė:
-Ar labai skauda?
Kristus atsakė:
-Ne. Tik šypsotis sunku...
Prienų parapijos kunigas, altarista J. Užupis visada gyvena taip, kad šalia esantiems šypsotis būtų lengva..
ANTANINA STRUMILIENĖ