Jonava: Veronika Gabužienė – Laisvės kovų dalyvė, tremtinė, Sąjūdžio aktyvistė, visuomenininkė

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,8 / 5 (188 balsai)


Veronika GABUŽIENĖ [1] nuo Atgimimo pradžios aktyviai dalyvauja Jonavos tremtinių veikloje. V. Gabužienė renka atsiminimus apie tremties vietas, rezistentų veiklą Lietuvoje bei publikuoja juos įvairiuose leidiniuose. Ji stengiasi išaiškinti ir įamžinti visas Lietuvos partizanų kovų vietas Jonavos rajone – stato paminklinius kryžius laisvės kovotojų žuvimo ir išniekinimo vietose. Ji yra Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narė, nuo 1998 m. iki šiol – šios sąjungos Jonavos filialo pirmininkė. Dabar V. Gabužienė yra ir LGGRT (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo) centro atstovė Jonavoje. Ruošia dokumentus nukentėjusiems nuo 1939-1990 metų okupacijų atitinkamam statusui gauti. V. Gabužienė – Jonavos rajono Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinio režimo metu, palaikų perkėlimo ir kraštiečių atminimo įamžinimo komisijos narė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos frakcijos narė.


Nuotrauka iš Veronikos Gabužienės asmeninio albumo

Turinys

BIOGRAFIJA

GABUŽIENĖ (VASILIAUSKAITĖ) Veronika gimė 1931 m. sausio 4 d. Knipų kaime (Bukonių seniūnija, Jonavos rajonas). Ūkininkų Adomo Vasiliausko ir Elenos Karalkevičiūtės-Vasiliauskienės šeimoje buvo jauniausia dukra.


Veronikos Vasiliauskaitės išrašas iš Žeimių bažnyčios gimimo metrikų knygos, išsaugotas tremtyje


Veronika Vasiliauskaitė 1942-1949 m. mokėsi Jonavos gimnazijoje,


1948 m. vasarą. Paskutinė vasarą prieš tremtį. V. Vasiliauskaitė - viduryje. Nuotrauka iš V. Gabužienės asmeninio albumo


1949-1950 m. – Irkutsko srities Bajandajaus vidurinėje mokykloje.


1949 m. Bajandajuje. Pirma iš dešinės - V. Vasiliauskaitė. Nuotrauka iš V. Gabužienės asmeninio albumo


1954 m. ji baigė Irkutsko vakarinę vidurinę mokyklą.


Irkutskas, fizikos pamokoje, 1953-1954 m. m. V. Vasiliauskaitė - viduryje. Nuotrauka iš V. Gabužienės asmeninio albumo


1954-1956 m. studijavo Maskvos ekonomikos instituto Irkutsko filiale, po to, 1956-1959, studijuodama Irkutsko finansinio ekonominio instituto neakivaizdiniame skyriuje, įsigijo ekonomistės specialybę. 1949-1967 m. buvo ištremta į Irkutsko sritį. 1949-1950 m. dirbo Konevo kolūkyje (Irkutsko sr.), 1951-1952 m. – Invalidų artelėje „Derevoobdeločnik“ sąskaitininke, 1952-1956 m. – tresto „Irkutskstroj“ sąskaitininke, buhaltere, 1956-1957 m. – SV-5 ekonomiste, 1957-1960 m. – tresto „Bratskstroj“ ekonomiste ir Bratsko „GES stroj“ vyr. ekonomiste, 1960 m. – Irkutsko srities statybos banko ekonomiste, 1960-1962 m. – tresto „Irkutskstroj“ SV-2 planavimo skyriaus ekonomiste, 1962-1964 m. Statomų bazių direkcijos vyr. ekonomiste. 1964-1967 m. dirbo tresto „Irkutskpromstroj“ SV-2 planavimo skyriaus vyr. ekonomiste.

Tremtyje nepalūžti, išgyventi, lengviau pakelti kančias, vargą ir nepriteklius padėjo dalyvavimas meno saviveikloje. Veronika Vasiliauskaitė šoko tautinius šokius, dainavo chore. Čia susipažino ir su būsimuoju vyru.


Po generalinės repeticijos prie kultūros namų. Irkutskas. 1957 m. Priekyje – V. Vasiliauskaitė. Nuotrauka iš V. Gabužienės asmeninio albumo


1957 m. Veronika Vasiliauskaitė sukūrė šeimą su buvusiu politiniu kaliniu, partizanu Antanu Gabužiu.

Veronikos Vasiliauskaitės ir Antano Gabužio vestuvinė nuotrauka. 1957 m. Nuotrauka iš V. Gabužienės asmeninio albumo

Tremtyje gimė sūnūs Kęstutis (1958 m.), Audrutis (1963 m.) ir dukra Birutė (1966 m.). 1967 m. Veronika Gabužienė iš tremties su vaikais po 18 metų sugrįžo į gimtąjį kraštą, o vyras grįžo kitais metais, kai baigė medicinos studijas. Grįžusi ji įsidarbino Jonavos ST SV-2 planavimo skyriaus viršininke. Šiose pareigose dirbo iki 1973 m. 1973-1980 m. V. Gabužienė dirbo Jonavos ST aikštelės planavimo skyriaus vyr. ekonomiste, viršininko pavaduotoja, o 1980-1986 m. – Jonavos ST Ekonominės analizės laboratorijos viršininke.

Atgimimo laikotarpiu buvo Jonavos rajono Sąjūdžio sekretorė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių skyriaus sekretorė, nuo 1998 m. – LPKTS Jonavos filialo pirmininkė. Nuo 1989 m. ji - Jonavos rajono Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinio režimo metu, palaikų perkėlimo ir kraštiečių atminimo įamžinimo komisijos narė.

1998 m. Veronikai Gabužienei suteiktas Laisvės kovų dalyvės statusas,



2005 m. jai pripažintas nukentėjusiojo nuo 1939-1990 metų okupacijų asmens teisinis statusas.



Šiuo metu V. Gabužienė yra LGGRT (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo) centro atstovė Jonavoje. Ruošia dokumentus nukentėjusiems nuo Sovietų okupacijos atitinkamam statusui gauti. Kasmet dalyvauja vertinimo komisijos darbe moksleivių konkursuose „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ ir „Laisvės kovų bei netekčių istorija“. V. Gabužienė geriausiems dalyviams bei juos ruošusiems mokytojams dovanoja knygas apie laisvės kovas bei tremtį. Daug laiko V. Gabužienė skiria visuomeninei veiklai. Laisvalaikiu dainuoja Jonavos kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių chore „Viltis“.

Gyvena Jonavoje.

APDOVANOJIMAI

Veronika Gabužienė apdovanota LPKTS žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“ (1991 m.),



1998 m. ji apdovanota LPKTS I-ojo laipsnio žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“.


Reginos Lukoševičienės nuotrauka



LPKTS dešimtmečio šventė Kauno sporto halėje. V. Gabužienė (pirma dešinėje) apdovanota I laipsnio žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“. 1998 m. Nuotrauka iš V. Gabužienės asmeninio albumo


Sąjūdžio jubiliejiniu žymeniu „Lietuvos Sąjūdžiui 10 metų“ (1998 m.),



LLKS I-ojo laipsnio partizanų žvaigžde (2007 m.).


Reginos Lukoševičienės nuotraukoje LLKS partizanų žvaigždė



V. Gabužienė – ilgametė LPKTS Jonavos filialo pirmininkė. Jai vadovaujant buvo paminėtos dvi sukaktys: skyriaus 10-metis ir filialo 20-metis. 10-mečio proga tuometinis rajono savivaldybės Meras Jonas Klemensas Sungaila sveikino V. Gabužienę bei visus skyriaus narius.



V. Gabužienė apdovanota padėka už rezistencijos laikotarpio medžiagos rinkimą (1993 m.)



2001 metais jai įteikta tuometinio LR Seimo pirmininko A. Paulausko padėka už atsiminimų apie tremtį rinkimą Jonavos krašte.



2003 m. LR Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo V. Gabužienę padėka už pagalbą 2002 metų Prezidento rinkiminėje kampanijoje.



2010 m. balandžio 17 d. Veronikai Gabužienei, kaip Didžiosios kovos apygardos ryšininkei, įteikta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio padėka už aktyvią veiklą Tėvynės gerovei ir pastangas įamžinant žuvusiųjų bendražygių atminimą.



V. Gabužienė už aktyvią visuomeninę veiklą apdovanota Tėvynės Sąjungos, Mokomojo pulko, Jonavos parapijos, Jonavos krašto muziejaus, Kultūros centro ir kitų institucijų padėkomis.

KNYGOS

Veronika Gabužienė išleido knygą „Būki versme“ (kartu su E. Mockaitiene ir R. Karaliūniene, 1999 m.). Ši knyga yra skirta LPKTS Jonavos skyriaus dešimtmečiui.


V. Gabužienė yra knygų „Didžioji kova" (1999 m.)



bei „Sibiro Alma Mater : dimicandum!“ (2007 m.) bendraautorė.



Ji rinko medžiagą apie partizaninį pasipriešinimą Jonavos rajone ir tikslino duomenis saugumo archyvuose. Medžiaga buvo išspausdinta laikraščiuose „Jonavos balsas“, „Tremtinys“ ir istorijos žurnalo „Laisvės kovų archyvas“ 22 tome (1997 m.),



Lietuvos kraštotyros leidinyje „Mūsų kraštas“ (2001 m., Nr. 13).




Pagal V. Gabužienės surinktą medžiagą parengtas straipsnis „Jonavos-Veprių-Panoterių-Žeimių partizanai“ knygoje „Didžiosios kovos apygardos partizanai“ (2007 m.).


VEIKLA

Laisvės kovų dalyvės, tremtinės, Sąjūdžio aktyvistės, Veronikos Gabužienės veikla neatsiejama nuo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veiklos. Todėl šiame straipsnyje pabandysiu sudėlioti pagrindinius akcentus, o apie tremtinių veiklą Jonavos krašte galite pasiskaityti straipsnyje[[2]].

Reikšminga Jonavos krašto istorijai yra V. Gabužienės surinkta vertinga medžiaga apie rezistencinį judėjimą Jonavos krašte. Ji rinko tremtinių atsiminimus, stengėsi išaiškinti partizanų žuvimo vietas bei jas įamžinti.

Panerių gatvėje pokaryje buvo pakasti žuvusių ar nukankintų partizanų kūnai. Sovietmečiu čia buvo pastatyta aludė „Vėjelis“. Atgimimo metais susirūpinta šios vietos sutvarkymu ir įamžinimu. 1990 m. nuspręsta ją nugriauti. Šioje vietoje nutarta pastatyti koplytstulpį. Visus organizacinius bei suderinimo darbus sutiko atlikti LPKTS Jonavos skyriaus tarybos pirmininkas Antanas Gabužis ir jo žmona, tremtinė Veronika Gabužienė. 1990 m. birželio 14 d., minint Gedulo ir vilties dieną, buvo pašventintas koplytstulpis už Lietuvos Laisvę 1945-1955 m. žuvusiems partizanams atminti (plačiau: [[3]]). 1992 m. vasario mėnesio LPKTS Jonavos skyriaus posėdyje pritarta Veronikos Gabužienės iniciatyvai Neries pakrantėje, partizanų užkasimo apytikrėje vietoje, pastatyti paminklą visų Jonavos apylinkėse kovojusių ir žuvusių partizanų atminimui. Nuo 1992 m. būdama rajono Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinio režimo metu, palaikų perkėlimo ir kraštiečių atminimo įamžinimo komisijos pirmininke, V. Gabužienė derino paminklo projektą, ieškojo rėmėjų, rūpinosi, kas pastatys paminklą. Ji rinko aukas iš valstybinių įstaigų, organizacijų ir asmenų, norinčių prisidėti prie šio paminklo statybos. Paminklo statybos aukoms kaupti savivaldybė atidarė specialią sąskaitą ŽŪ banko Jonavos skyriuje.

1992 m. lapkričio 14 dieną įvyko Rezistentų dienos paminėjimas Jonavoje. Jo metu V. Gabužienė susirinkusius žmones supažindino su medžiaga, kurią surinko ir sutvarkė, apvažiavusi visus Jonavos rajono kaimus, kalbėjusi su daugeliu žmonių apie rezistenciją Jonavos krašte. Ši medžiaga, patikslinta archyvuose, vėliau buvo išspausdinta laikraščiuose „Tremtinys“, „Jonavos balsas“ bei istorinio žurnalo „Laisvės kovų archyvas“ 22-ame tome, dar vėliau knygose „Didžioji kova“ bei „Didžiosios Kovos apygardos partizanai“.

1993 m. liepos mėn. visuotiniame susirinkime galutinai aptariamas paminklo žuvusiems partizanams patikslintas ir detalizuotas projektas. Numatyta jį statyti Neries pakrantėje, įrengiant amžinosios ugnies aukurą, elektros apšvietimą, takelius. Buvo aptartos darbų kainos.

Veronika ir Antanas Gabužiai prie memorialo Panerių gatvėje. Nuotrauka iš V. Gabužienės asmeninio albumo


1994 m. lapkričio 13 d. pašventintas paminklas partizanams, žuvusiems Jonavos rajone. Jo autorius architektas Vytautas Juraška. Projektą iš dalies keitė ir detalizavo tremtinys architektas Antanas Akelis. Darbus atliko „Taurostos“ darbininkai (vadovas Gediminas Vaičaitis), darbams vadovavo Vykintas Žuvelis. Granito plokštes gamino ir iškalė Valdemaras Gilius. Pirmą plokštę su Kristaus atvaizdu ir žodžiais iškalė dovanai. Lėšas paminklo statybai aukojo žuvusiųjų partizanų artimieji, buvę ryšininkai, rėmėjai ir geros valios žmonės, taip pat rajono įmonės bei organizacijos. Šv. Mišias už kovojusius ir žuvusius Jonavos apylinkėse partizanus aukojo ir paminklą pašventino monsinjoras Alfonsas Svarinskas.


Memorialo pašventinimo iškilmės. Nuotrauka iš V. Gabužienės asmeninio albumo


Bendras memoriolo Panerių gatvėje vaizdas šiandien. Autorės nuotrauka

PARTIZANŲ ŽUVIMO VIETŲ ĮAMŽINIMAS

LPKTS Jonavos skyriaus nariai nuolat dalyvavo įvairiuose renginiuose. Veronika Gabužienė visą laiką buvo aktyvi visuomenininkė. Nuo 1989 m. ji -Jonavos rajono Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinio režimo metu, palaikų perkėlimo ir kraštiečių atminimo įamžinimo komisijos narė. Komisijos darbams įvykdyti buvo skiriamas finansavimas, taigi, V. Gabužienės surinktos medžiagos dėka, jos iniciatyva ir minėtos komisijos pritarimu buvo įamžintos svarbios mūsų krašto istorijai vietos. Be ankstesniame straipsnyje minėtų paminklų [[4]], 1999 m. rugpjūčio mėnesį Veronikos Gabužienės iniciatyva ir pastangomis (finansavo rajono savivaldybės Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinio režimo metu, palaikų perkėlimo ir kraštiečių atminimo įamžinimo komisija) buvo pastatytas stogastulpis Vanagiškių kaime, Kulvos seniūnijoje paskutiniųjų Žilvičio būrio partizanų Jono Bartusevičiaus-Vėtrungės ir Vyto Žukausko-Mėnulio žuvimo vietoje. Stogastulpio autorius Artūras Narkevčius, skulptūrėles išdrožė tautodailininkė Janina Listvina.


Artūro Narkevičiaus nuotrauka


2002 m. lapkričio mėnesį Bazilionių kaime, Šilų seniūnijoje buvo pastatytas stogastulpis, skirtas partizano Juliaus Vasiliausko-Balandžio žuvimo vietai atminti. Stogastulpio autorius Artūras Narkevičius, rūpintojėlio - Janina Listvina.


A. Narkevičiaus nuotrauka


2004 m. Karaliūnų kaime Bukonių seniūnijoje pastatytas ir pašventintas kryžius Žilvičio būrio partizanų Romo Treščinsko-Lazdyno-Kardo ir Antano Bakšinsko-Aro-Džiugo atminimui jų žuvimo vietoje. Kryžiaus autorius drožėjas Andriejus Kazlauskas.

2007 m. spalio mėnesį Svilonių kaime, Užusalių seniūnijoje pastatytas ir pašventintas kryžius DKA partizanų būrio vadui Klemensui Gurskui-Riešutui ir partizanui Jonui Simanavičiui-Mažyliui jų žūties vietoje. Kryžiaus autorius Artūras Narkevičius.


A. Narkevičiaus nuotraukoje kryžiaus šventinimo iškilmių akimirka


Apie kitus paminklus, kurie buvo pastatyti tremtinių rūpesčiu ir iniciatyva galite skaityti šiame straipsnyje[[5]].

SAVIVEIKLA

Veronika Vasiliauskaitė-Gabužienė nuo jaunystės mėgo šokius, dainas. Irkutsko meno saviveikla buvo didelis lietuvybės centras tremtyje. 2006 m. birželio 3 dieną Kaune buvo minimos Lietuvių meno saviveiklos Irkutske 50-osios metinės. V. Gabužienei skirtame kvietime į šventę skaitau tokius žodžius:

„Mes ne klasės ir ne kurso draugai.

Mes likimo suburti tampriai.

Tremtyje dainuoti ir šokti išmokę,

Tėvynės ilgesį ir vargus iškentėję,

Susirinkom šiandien pusei amžiaus praėjus,

Pasidžiaukim sugrįžti galėję.

Paminėkim gražiai –

juk tai mūsų brandus Jubiliejus!”

Vlada Znaidukaitė-Aidukienė

Meno saviveikla padėjo lietuviams išlikti šaltame Sibire, lengviau buvo galima pakelti likimo siunčiamus išbandymus.

Prasidėjus Atgimimui, susibūrus tremtinių chorui, V. Gabužienė nuo pat pradžių - aktyvi tremtinių choro „Viltis“ dalyvė.


Tremtinių choras „Viltis“ Jonavos bažnyčioje. Kairėje vadovė Violeta Michelkevičienė, šalia – Veronika Gabužienė. 2007 m. Nuotrauka iš V. Gabužienės asmeninio albumo


Už aktyvią veiklą chore V. Gabužienė ne kartą apdovanota padėkomis. Paskutinė iš jų - choro 20-mečio proga LPKTS padėka


IŠVYKA DIDŽIOSIOS KOVOS PARTIZANŲ TAKAIS

Reikšmingas pastarųjų metų renginys buvo 2009 m. rugsėjo 18 d. suorganizuota išvyka Didžiosios Kovos partizanų takais. Ją surengė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Kauno savivaldybės švietimo skyrius, LPKTS Ukmergės ir Jonavos filialai bei atkurtos Didžiosios Kovos apygardos vadovai. Jonavos rajone šio žygio organizavimu rūpinosi LPKTS Jonavos filialo pirmininkė Veronika Gabužienė. Ji sukvietė į žygį moksleivius. Didžiąją žygio dalyvių dalį sudarė „Lietavos“ bei R. Samulevičiaus pagrindinės mokyklos moksleiviai ir Senamiesčio gimnazijos auklėtiniai. Žygis prasidėjo Ukmergėje, nusidriekė per Ukmergės rajoną, Gelvonus. Žygio dalyviams atkeliavus į Jonavos rajoną Upninkus, kur 19 Didžiosios Kovos apygardos partizanų žūties vietą žymi metalinis kryžius, LPKTS Jonavos filialo pirmininkė Veronika Gabužienė kalbėjo apie Didžiosios Kovos Slyvos būrio partizanų kovas. 1945 m. kovo 2 d. šioje vietoje įvyko partizanų ir liaudies gynėjų bei kariuomenės susišaudymas. Jo metu čia žuvo 19 Slyvos būrio partizanų ir keturi Stepšių šeimos nariai. Per stebuklą pavyko išsigelbėti jaunesniajai Stepšių dukrai Marytei, kuri tuomet dar neturėjo nei 6-erių metų. Šešiolika partizanų buvo išniekinti Vepriuose ir užkasti kapinių patvoryje, o Atgimimo laikais perlaidoti kapinėse. Tris sudegusius kūnus upninkiečiai palaidojo Upninkų kapinėse. Žygis baigėsi Jonavoje, Neries pakrantėje prie memorialo, kurio plokštėse iškalta 60 pavardžių.


Prie memorialo Panerių gatvėje kalba LPKTS Jonavos filialo pirmininkė Veronika Gabužienė. Nuotrauka iš V. Gabužienės asmeninio albumo


Apie tai, kur yra apytikrės partizanų palaikų pakasimo vietos, kur dūlėja jų kaulai pasakojo LPKTS Jonavos filialo pirmininkė Veronika Gabužienė. Skambėjo ansamblio „Girių aidas“ įrašas, Jonavos kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choro „Viltis“ (vadovė Violeta Michelkevičienė) atliekamos dainos. Žuvusieji buvo pagerbti tylos minute, padėta gėlių, uždegtos žvakutės.


Renginio dalyviai prie memorialo. Nuotrauka iš V. Gabužienės asmeninio albumo


Žygio pabaigoje visi pasidžiaugė pamoka be vadovėlių, o mokytojais pabuvo buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, LPKTS aktyvistai. „Ši gyvoji istorijos pamoka labai prasminga. Išauš diena, kai Lietuvos vardas skambės per pasaulį dar skaidresne styga, nes ją savo darbais įprasminate jūs, jaunoji karta“, - sakė Seimo narė Vaidevutė Margevičienė.


Jonavos LPKTS filialo pirmininkė V. Gabužienė apdovanota padėka už pagalbą organizuojant žygį „Didžiosios kovos apygardos partizanų takais“.


PASIAUKOJIMAS IR MEILĖ TĖVYNEI

Su Veronika Gabužiene vartome nuo laiko pageltusias jos atsiminimų knygeles. Rašyta jonaviečių klasės draugų bei mokytojų. Šios knygelės, kaip brangiausias turtas, kartu su ja buvo tremtyje. V. Gabužienė rodo mokytojo Jono Arbačiausko rašytas eiles, skirtas prisiminimui. Brangi jai ta Tėvynės rauda, kurią 1945 m. birželio 5 dieną parašė mokytojas. Ji sako, jog smagu, kad mokytojai dar tada, kai ji dar buvo vaikas, įrašė jai prasmingus žodžius, kurie lydėjo ją tremties keliu, teikė stiprybės siekti mokslų ir skatino neprarasti vilties laimingai grįžti į Lietuvą ir sulaukti, kol Lietuva vėl taps laisva.



Mokytojas Antanas Vadapalas parašė: „Skaudu gyventi praeitimi, kai ateitis yra be vilties“. Ta viltis nuolat lydėjo Veroniką: ir tada, kai buvo iškviesta atpažinti žuvusio brolio Juliaus išniekinto kūno, ir kelionėje į trėmimo vietą, ir tremtyje, kai teko sunkiai dirbti, kęsti badą bei šaltį, ir tada, kai pasiryžo siekti mokslų.

Veronika Gabužienė nemėgsta dejuoti. „Svarbiausia, jog aplenktų didelės nelaimės, sukrėtimai, netektys, o maži sunkumai ar nesklandumai gyvenimiški. Svarbu, jog sveikata neapleistų. Gyvenime patyriau nemažai vargo, todėl materialiniai sunkumai manęs nei mūsų šeimos negąsdina. Stengiuosi, kol jėgos leidžia, nebūti Lietuvos gyvenimo nuošalyje. Vaikai taipogi darbštūs, į šalis nesidairo. Norėtųsi daugiau vienybės, susiklausymo, pakantumo kito nuomonei, daugiau dvasingumo, doros, gerumo vienas kitam. Tik vienybėje mūsų jėga. Lietuvos žmonės darbštūs, todėl turime nugalėti visus materialinius sunkumus, svarbiausia branginti laisvę ir nepriklausomybę. Apmąstę savo laikinumą, būkime vieningi, girdėkime ir supraskime vienas kitą. Linkiu visiems sveikatos, stiprybės, kantrybės, išminties ir Dievo palaimos, “ – sako Veronika Gabužienė.

Jums, mieloji Veronika, linkiu stiprios sveikatos, neišsenkančios energijos, optimizmo, stiprybės ir dar ilgai džiuginti mus savo darbais, kurie matomi ir išliks mūsų krašto istorijos puslapiuose. Dėkoju Jums už pasiaukojantį darbą, už tą pagalbą, kurią suteikiate kiekvienam į Jus besikreipiančiam, už tą žmogišką šilumą, kurią skleidžiate aplink save. Stebiuosi Jūsų veiklumu, atkaklumu, Jūsų stiprybe ir gerumu. Linkiu, kad rastumėte laiko sau bei savo artimiausiems žmonėms. Pasidžiaukite gražiomis atžalomis: trimis vaikais, penkiais anūkais ir dviem mažaisiais proanūkiais.

Noriu pacituoti Tėvynės Sąjungos pirmininko Andriaus Kubiliaus padėkos žodžius, skirtus mūsų kraštietei: „Gerbiamoji Veronika Gabužiene, Jūsų energija ir patirtis, telkiant dešiniąsias pajėgas Jonavos krašte – kuriant Sėkmės Lietuvą, yra neįkainuojama. Mums didelė garbė savo gretose turėti Jus, darbščią, pareigingą, aktyvią renginių organizatorę. Tegul kiekvienas padarytas darbas, kiekvienas nueitas žingsnis kloja pamatus tolesniuose Jūsų darbuose. Jūsų meilė Tėvynei, darbai vertybių pergalės kryptimi tebūna pavyzdžiu daugeliui.“

Greitai bėga laikas... Prisimenu mielą Veroniką Gabužienę, kai 1998 m. Jonavos šv. Jokūbo parapijos prelatas V. Pranckietis šventė savo 50 metų kunigavimo jubiliejų. Tada ji, kaip visada, išraiškingai, gražiai, šiltai LPKTS Jonavos skyriaus vardu pasveikino monsinjorą V. Pranckietį tremtinio-poeto Vytauto Cinausko žodžiais:


Dar nesakyk, kad pavargai,

Nors tirpsta rankos, skauda kojos

Ir metai nugarą kuproja,

O ryto lauki taip ilgai...

Dar nesakyk, kad pavargai.


Dar pakentėk, jeigu gali,

Nors truputėlį,

Kol ne visi dar prisikėlė

Kol gaubia dar tamsa gili

Tuos, atsilikusius kely...

Neprasitark, kad negali,

Bet eik ir šviesk! Juk Tu gali.


Šiandien galvoju, kad tokie gražūs žodžiai tinka ir mūsų kraštietei V. Gabužienei. Dar ilgai švieskite ir šildykite, kaip Jūs mokate ir galite!


Parengė Rimantė TARASEVIČIENĖ

BIBLIOGRAFIJA

Gabužienė, Veronika. Būki versme! / V. Gabužienė, E. Mockaitienė, R. Karaliūnienė. - [Jonava] : Jonavos rajono savivaldybės rezistencijos komisija, 1999 (Ukmergė). - 62, [2] p. : iliustr., portr.

Gabužienė, Veronika. Pasipriešinimo sąjūdžio Jonavos rajone istorijos puslapiai. – Iliustr., portr. // Laisvės kovų archyvas / Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Istorijos sekcija ; redakcinė kolegija: Balys Gajauskas. – T. 22. – Kaunas : Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1991. – P. 75-115.

Gabužienė, Veronika. Jonavos partizanai. – Iliustr., portr. // Didžioji Kova / Stanislovas Abromavičius. - Kaunas : Lietuvos polit. kalinių ir tremtinių s-ga, 1999. – P. 138-152.

Gabužienė, Veronika. Pasipriešinimo sąjūdžio Jonavos rajone istorijos puslapiai. – Iliustr., portr. // Mūsų kraštas 2000 (12) : Lietuvos kraštotyros draugijos leidinys. – Vilnius, 2001. – P. 75-98.

Gabužienė, Veronika. Iš gimnazijos suolo į Sibiro kančias. – Iliustr., portr. // Sibiro Alma Mater : dimicandum! / Šiaulių universitetas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ; [sudarytojas Romualdas Baltutis]. - Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2007. – P. 81-85.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Anketa, užpildyta V. Gabužienės.

2. Asmeniniai V. Gabužienės dokumentai ir nuotraukos.

3. GABUŽIENĖ, V. Būki versme! / V. Gabužienė, E. Mockaitienė, R. Karaliūnienė. – [Jonava] : Jonavos rajono savivaldybės rezistencijos komisija. – 1999 (Ukmergė). – 62, [2] p. : iliustr., portr.

4. GABUŽIENĖ, V. // Jonavos krašto žmonės. – Jonava : Linotipas, 2000. – P. 43-44.

5. GABUŽIENĖ, V. // Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai: Jonava / [vyriausioji redaktorė Vaidonė Tamošiūnaitė]. – Kaunas : Neolitas, [2009]. – P. 124.

6. GABUŽIENĖ, V. Sąskrydis Dubysos slėnyje // Naujienos. – 2001, rugpj. 9.

7. GRIGALIŪNAS, K. Kai suveši pyktis ir pavydas // Jonavos balsas. – 1996, rugpj. 13.

8. ILGŪNAS, G. Sąjūdis Jonavoje, 1988-1990. – Kaunas : AB spaustuvė „Aušra“, 2004. – 266, [2] p.

9. JANKAUSKAS, V. Stalinizmo aukoms atminti // Jonavos balsas. – 1996, rugpj. 13.

10. Jonavos krašto kapai ir paminklai : (nepriklausomybė, tremtis, rezistencija, Atgimimas) / [medžiagą rinko ir sudarė Regina Karaliūnienė]. – [Jonava] : Jonavos rajono savivaldybės rezistencijos palaikų perkėlimo ir įamžinimo komisija, 1998 (Ukmergė). – 31, [1] p.

11. MINGAILA, L. Trėmimo sukakties minėjimas // Naujienos. – 1999, bal. 13.

12. PUNIŠKIENĖ, L. Šventė prie Dubysos // Jonavos balsas. – 1994, rugpj. 18.

13. SIMANAITIS, E. Tautos istorinės atminties atšvaitai // Tremtinys. – 2010, bal. 30.

14. ŠUOPYTĖ, A. Ant Tėvynės aukuro sudėjom savo skausmą ir ilgesį // Tremtinys. – 1999, rugpj. 27.

15. ŠUOPYTĖ, A. Mūsų gretos retėja. Gęsta atmintis apie praeities dienas, – sako LPKTS Jonavos skyriaus pirmininkė Veronika Gabužienė // Tremtinys. – 1999, liep. 9.