Jūratė ir Kęstutis Šiauliai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,2 / 5 (3 372 balsai)

Neįmanoma įsivaizduoti Ukrinų kaimo (Mažeikių raj.) kultūrinio gyvenimo be Jūratės ir Kęstučio Šiaulių. Ukrinų kultūros namuose gyvenimas tarsi virte verda: kaimo kapela, vaikų kaimo kapela, etnografinė kapela, įvairaus amžiaus šokėjų grupės. Ir visa tai jungia daugiau kaip šimtą saviveiklininkų. Kasmet surengiami koncertai, kurie jau tapo tradiciniais, tai: atvelykio koncertas, šventė Motinos dienos proga, koncertas „Po sunkių rudens darbų pailsėkime kartu“, kalėdinės eglutės įžiebimo šventinis koncertas. Ypač linksma būna kaimo vakaronėse, jos rengiamos tris– keturis kartus per metus. Čia bendrą kalbą randa įvairaus amžiaus žmonės.

Naujieji Ukrinų kultūros namai išaugo senųjų vietoje. Jie atidaryti 1984-ųjų metų gruodžio keturioliktąją. Pirmoji šių namų direktorė buvo Jūratė Šiaulienė, o jos vyras Kęstutis tada dirbo meno vadovu. Jūratė ir Kęstutis susipažino mokydamiesi Klaipėdos konservatorijoje. Vėliau susituokė, o baigę mokslus, 1984-ųjų metų gegužę, buvo pakviesti dirbti ir pabaigti įrengti naujas kultūros namų patalpas Ukrinuose. Gruodyje, atidarant naujuosius kultūros namus, jau grojo Ukrinų kaimo kapela, pasirodė ir Jūratės vadovaujami šokėjai. Vėliau atsirado ir armonikierių ansamblis. Ir dabar muzikantams vadovauja Kęstutis, o šokėjus moko Jūratė. Atrodo niekas nepasikeitė, o praėjo jau 25-eri metai. Vieni vaikai keičia kitus, tarsi noras šokti ir groti yra perduodamas iš kartos į kartą. Kolektyvuose groja, dainuoja ir šoka tėvai su savo vaikais.


Ukrinų saviveiklininkai su vadovais Jūrate Šiauliene ( pirmoje eilėje antra iš kairės) ir Kęstučiu Šiauliu (pirmas iš dešinės) 1984 m. Nuotr. iš Valdos Muravjovienės asmeninio archyvo.


Mažeikių rajono bei miesto šventės neapsieina be Ukrinų kaimo kapelos ir jų saviveiklininkų. Su koncertinėmis programomis koncertuota rajono bei miesto šventėse, renginiuose, kapelų šventėje „Grok Jurgeli“ Kaune, dainų šventėje Vilniuje, nukeliauta net į Vokietiją. O kur dar pasiruošimas ir dalyvavimas įvairiuose konkursuose, iš jų ne kartą grįžta su laurais.


Jaunieji Ukrinų muzikantai ir šokėjos su vadovu Kęstučiu Šiauliu. 2007 m. Nuotr. iš Valdos Muravjovienės asmeninio archyvo.


Meno vadovė Jūratė Šiaulienė vadovauja net penkioms šokių grupėms: 5–7 metų amžiaus mažųjų vaikų grupei, 8–10 metų amžiaus grupei, 11–12 metų amžiaus grupei, 12–15 metų amžiaus grupei bei mamyčių kolektyvui „Kvistėja“.


Šokių vadovė Jūratė Šiaulienė su „Kvistėjos“ šokėjomis. 2008 m. Nuotr. iš Valdos Muravjovienės asmeninio archyvo. Valda Muravjovienė stovi pirma iš kairės.


Moterų kolektyvą „Kvistėja“ vadovė Jūratė subūrė prieš dešimt metų, kai į jos mokomą pirmąją klasę atėjo didelis būrys vaikų, kurių mamos, būdamos pačios vaikais, taip pat šoko. Mokytojai kilo mintis, kad tie mažučiai pirmokėliai galėtų šokti kartu su savo mamomis. Taip vieną koncertą sekė kitas, metai vijo metus, tautinių šokių repertuarą papildė šiuolaikiniai šokiai.

Dar 1988 metais Kęstutis Šiaulys su geru draugu Rimantu Balsiu sukūrė gražią dainą apie Ukrinus, kuri atspindi šio kaimo grožį, kaimo žmonių darbštumą, meilę muzikai ir dainai jau nuo senų laikų. Ši daina tapo Ukrinų miestelio himnu. Be jos neįvyksta nei koncertas, nei vakaronė, nei kokia kita sueiga, šią dainą žino ir jaunas, ir senas:


O kiek nutekėjo Kviste vandenų, kiek Varduva keitė vagų,

Kiek švito pavasarių, aušo dienų, kiek noko dosnių rudenų.

Kiek kartų į gimtąją žemę rasa bėrė tikėjimo grūdą,

Kiek kryžių pasvirę kalnely pušų primena – mūsų čia būta.


Čia skamba po darbo daina, čia žemė žemaičių šventa,

Čia Kvistės apjuosti laukai – Gimtinė mana – Ukrinai.

Pro šalį keliausi – užsuk, tarp žemaičių vaišingų pabūk,

O jei darbą ir dainą girdi – pasilik Ukrinai taps gimti.


Iš tolo man moja raudoni stogai, berželis prie kelio pamos.

Į mokslą ir darbą pakvietęs rytais, gaidys gaspadorius giedos.

Čia skamba ir aidi, ir gaudžia visur ir tolyn kalnais nulinguoja,

Čia laimę suradę darbe ir dainoj tvirtieji žemaičių žmonės.


Šaltiniai:

1. Malūkas, Vytautas. Dvidešimt metų - drauge su muzika ir ukriniškiais//Santarvė. – 2005 m. sausio 29 d., p. 8.

2. Petrošiūtė, Nijolė. Ukrinų muzikantai//Valstiečių laikraštis. – 2000 m. gegužės 20 d.