Gydytoja Teklė Bružaitė

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (127 balsai)

Teklė Bružaitė [1] gimė 1909 m. rugsėjo 23 d. Jurkaičių [1 kaime, Šilutės rajone. 1925 m. baigė Stemplių pradžios mokyklą ir nuo 1926 m. ji jau mokėsi Klaipėdos progimnazijoje, bet ten mokėsi tik metus. 1928 m. Teklė Bružaitė baigė Telšių gimnaziją ir įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, medicinos fakultetą.. 1933 m. birželio 15 d. jai įteiktas gydytojos diplomas. Pirmoji darbovietė - Kauno šv. Luko ligoninė. 1934 m. gydytoja paliko Kauną ir atvyko į Kėdainius, su kuriais ir surišo visą savo tolimesnį gyvenimą. Nuo 1936 m. iki 1941 m. gydytoja dirbo Grinkiškyje (tuo metu tai buvo Kėdainių apskr.).Grįžusi į Kėdainius T.Bružaitė pradeda dirbti ligoninės vaikų konsultacijoje. Gydytoja Teklė Bružaitė rado laiko ir kultūriniam, ir politiniam gyvenimui. 1990 m. Teklei Bružaitei buvo suteiktas Kėdainių miesto, o 1991 m. - Kėdainių krašto Garbės piliečio vardas. Mirė gydytoja Teklė Bružaitė 1996 m. rugsėjo 4 d. Palaidota Kėdainių miesto Kauno gatvės kapinėse[8

Turinys

Kėdainių krašto Garbės pilietė - gydytoja Teklė Bružaitė

Jaunystė


Lietuvos Respublikos nusipelniusi gydytoja Teklė Bružaitė[2] gimė 1909 m. rugsėjo 23 dieną Šilutės rajone Jurkaičių[3] kaime. Tėvai, Teklė ir Jonas Bružai, ūkininkavo nedideliame 12 ha ūkyje. Dosni Žemaitijos žemė ir darbščios tėvų rankos maitino didelę šeimyną - aštuonetą vaikų, du iš jų mirė. Teklė, pavadinta motinos garbei, buvo šeštasis vaikas šeimoje. Teklė, kaip ir visi Bružų vaikai, nuo mažens buvo pratinama prie darbo. Šeimoje ir susiformavo mergaitės darbštumas, pareigingumas, užsibrėžto tikslo siekimas - pagrindiniai, taip dabartinei gydytojai būdingi, charakterio bruožai. Mergaitė labai linko prie mokslų. 1922-1925 metais ji - Stemplių pradžios mokyklos mokinė. Teklė buvo labai gabi mokslams, todėl tėvai 1926 m. ją išleidžia mokytis į Klaipėdos progimnaziją. Jaunoji gimnazistė nieko daugiau netrokšta, tik tapti gydytoja. Tėvai supranta dukters norus, nors ir patiems nelengva, ją remia. 1926 m. būsimoji gydytoja palieka Klaipėdos progimnaziją ir išvyksta į Telšių gimnaziją, kurioje dėstoma ir lotynų kalba, be kurios neįmanomos medicinos studijos. 1928 m. Teklė Bružaitė sėkmingai baigia Telšių gimnaziją ir įstoja į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, medicinos fakultetą. Prasideda nelengvos ir kruopščios studijos. Mokymosi programa visiems studentams buvo bendra. Tuo metu medikai buvo ruošiami panašiai kaip šeimos gydytojai - studijavo ir chirurgiją, ir akušeriją-ginekologiją, ir vidaus ligas, ir pediatriją. Kiekviename Kauno klinikų skyriuje reikėdavo atlikti 3-4 mėnesių praktiką ir išlaikyti egzaminą. Krūvis buvo milžiniškas, bet atkakli studentė, mokėjusi susiplanuoti kiekvieną laisvalaikio minutę, rasdavo laiko ir visuomeninei veiklai - studijų metais T. Bružaitė įstojo į Lietuvos Šaulių sąjungą. 1933 m. birželio 15 diena - viena iš labiausiai įsimintinų dienų T. Bružaitės gyvenime. Šią dieną jai buvo įteiktas gydytojos diplomas.


Daktarytė


Pirmoji gydytojos darbovietė - Kauno šv. Luko ligoninė, kurioje T. Bružaitė dirbo iki 1934 metų. 1934 m. jaunutė gydytoja palieka Kauną ir pasirenka provinciją - atvyksta į Kėdainius[4], su kuriais ir suriša visą savo tolimesnį gyvenimą. Tik dabar, žinodami viską apie gydytoją, jos pasiaukojimą ligoniams, galime suprasti jos šį žingsnį - buvimą ne ten, kur patogiau, o ten, kur ji reikalingesnė. Ji atsisakė karjeros, paliko taip pamėgtus teatrus, bibliotekas, draugus. Ar daug atsirastų tokių altruistų šiais laikais? Kėdainiuose T. Bružaitę pasitiko senutė [5] ligoninė su vidaus, chirurginiu ir ginekologiniu-akušeriniu skyriais. Ligoninėje tuo metu dirbo trys gydytojai: vedėjas gyd. J. Jaržemskas, gyd. akušerė Bartkaitė ir gyd. Gruodytė, kuri greitai išvyko dirbti į Šėtą. T. Bružaitė buvo apgyvendinta nedideliame, prie ligoninės esančiame, kambarėlyje. Taip buvo patogiau, nes darbo valandų niekas neskaičiuodavo. Aptarnaudavo ir miesto, ir kaimo gyventojus. Pas ligonius vykdavo bet kuriuo paros metu. Pati gydytoja prisimena, kaip arkliais važiuodavo ir pūgai siaučiant, ir lietui lyjant, ir paukščiams priešaušry čiulbant. Gripo ar kitokiai epidemijai siaučiant, grįžus iš vieno ligonio, rasdavo 3-4 vežimus belaukiančius, taip iš vienų ratų į kitus - ir vėl važiuoja. Gydytoja juokėsi, kad, laimei, ji labai gerai mokėjusi prisitaikyti prie bet kokių sąlygų ir tas kelionės valandas išnaudodavusi miegui: "Atrodo tik įsėdom į vežimą, ir kelias turėjo būti netrumpas, o, žiūriu, kad jau išlipti reikia". Nors ir toli nuo tėviškės, per 200 kilometrų, retokai saviškių lankoma, liūdėti neturėjo kada. Darbas - jos visas gyvenimas. 1936 m. gydytojas J. Jaržemskas pasikvietė T. Bružaitę ir pasiūlė laikinai, kol atsiras gydytojas, padirbėti Grinkiškyje [6]. Anot pačios gydytojos, ji buvusi romantikė ir pagalvojusi, kad visai neblogai būtų pakeisti aplinką ir padirbėti kaime. Ilgai nesvarsčiusi, sutiko. Atvažiavusią į Grinkiškį pasitiko kaimo tyluma ir tuščia ambulatorija bei joje gydytojai skirtas nykus kambarėlis. Nejauku pasidarė jaunai medikei. Pasak pačios T. Bružaitės, ji tik ir tegalvojo, kad greičiau sutemtų, o paskui išauštų, o tada pasiims savo lagaminėlį ir keliaus į traukinių stotį, o iš ten į Kėdainius. Kaltino save, neapgalvotą žingsnį žengus. Tik neilgai teko krimstis, grįžti "neleido" ligoniai. Sužinoję atvykus naują gydytoją, ėmė rinktis pacientai. Pirmoji, kaip prisimena T. Bružaitė, buvo senutė kuprota žydė, o paskui daug daug kitų. Grinkiškyje teko prisiminti ir chirurgijos, ir akušerijos kursą. Aplink Grinkiškį buvo daug ūkininkų, o prie ūkio darbų visokių sudėtingų sužeidimų pasitaikydavo. Tai kuliamoji kaulus sutraiškydavo, tai šakė smarkiai perdurdavo. Išsidėliojo gydytoja savo kambarėlyje ant stalo atverstus chirurgijos vadovėlius, kad, reikalui esant, pasitikslintų, kurį kaulą pirmą reikia tvirtinti, ir dirbo dirbo. Prisimena T. Bružaitė, kaip neteko savo gražiųjų kasų. Nuvežė gydytoją pas gimdyvę. Naktis, tamsu, o trobelėje tik spingsulė bedeganti. Paprašė, kad ją arčiau prinešę palaikytų, o ugnis ir griebė plaukus. Laimei, po ranka šlapias rankšluostis buvęs, užgesino, bet kasų nebeliko. Grinkiškyje gydytoja išgyveno ir patį sunkiausią gydytojos praktikos laikotarpį. Prasidėjus karui, pacientų nepaprastai padaugėjo. Ligoniai buvo sunkūs, o ji viena. Skambinusi į Kauną, į Kėdainius, bet pagalba neskubėjo. Padėtis normalizavosi tik 1941 metų liepos mėnesio pabaigoje. T. Bružaitė sakosi, kad ji pati dabar sunkiai suvokia, kaip tada ištvėrusi. Grinkiškyje Teklė Bružaitė išbandė ir savo kaip pedagogės jėgas - dėstė žemės ūkio mokykloje. 1941 m. gydytoja paliko Grinkiškį ir sugrįžo į Kėdainius. Labai gailėjo Grinkiškio, jo gražiųjų apylinkių, gerų, nuoširdžių žmonių. Ten liko vieni gražiausių prisiminimų ir didelė netektis - nuo bombos užsidegus ambulatorijai, joje sudegė buvę gydytojos daiktai, nuotraukos, dokumentai, jų tarpe ir gydytojos diplomas. Pasibaigus karui ir rusams okupavus Lietuvą, gydytoją pamilę ir jos darbą įvertinę žmonės apsaugojo ją nuo nemalonumų. T. Bružaitė, nors ir buvusi Lietuvos Šaulių sąjungos narė, nebuvo išvežta. Dievas apsaugojo nuo susidorojimo ir gydytojos namiškius Šilutėje.


Pediatrė


Po karo buvo nuspręsta atidaryti vaikų konsultaciją. T. Bružaitei, tuo metu dirbusiai terapeute, buvo pasiūlyta važiuoti į pediatrų kursus Leningrade. Gydytoja sutiko. Taip prasidėjo naujasis gydytojos gyvenimo laikotarpis - sunki kova už mažųjų sveikatą pramonės įmonių užterštame Kėdainių mieste. Kaip ir anksčiau ji neskaičiavo darbo valandų. Darbo diena vaikų konsultacijoje pasirodė per trumpa. Mažas kuklus namelis Josvainių gatvėje tapo tarsi antra vaikų konsultacija. Prieš darbą ir po darbo gydytoja aukojo savo laiką pacientams. Niekas neišėjo neapžiūrėtas, neišklausytas, o dažnas ir vaistų paketėliu nešinas. Neretai naktį kildavo iš patalo ir skubėjo tamsiomis gatvėmis pas besiblaškantį ligos patale. Skaitė medicininę literatūrą anglų, vokiečių kalbomis, lietuvių ir užsienio klasiką, skaitė ir naujausius grožinės literatūros kūrinius. Viskam užteko laiko, skirto ne sau, o kitiems. Net sovietinė valdžia negalėjo ignoruoti tokio pasiaukojančio darbo - T. Bružaitė buvo apdovanota Aukščiausios Tarybos Prezidiumo Garbės raštais, 2 medaliais, ordinu, Sveikatos apsaugos žymūno ženkleliu. Lietuvos atgimimą T. Bružaitė pasitiko su jai būdingu santūrumu. Bet ką jis reiškė gydytojai, pajuto kiekvienas kėdainietis, matydamas gydytoją Teklę Bružaitę drauge su Jonu Viržoniu, keliant Lietuvos valstybinę vėliavą virš Rotušės stogo. Gydytoja Teklė Bružaitė - tai Gydytoja, gydanti ne tik žmogaus kūną, bet ir jo sielą. Atrodo, tokia užimta, o randa laiko tiek kultūriniam, tiek politiniam miesto gyvenimui. 1991 m. liepos mėnesį, važiuodama lankyti artimųjų kapų, gydytoja patenka į autoavariją. Teklė Bružaitė, ir gulėdama ligos patale, nepaliauja galvojusi apie savo kėdainiečius. 1991 m. rudenį buvo įsteigta kasmetinė Kėdainių krašto kultūros premija, finansuojama pačios gydytojos Teklės Bružaitės [7] ir UAB "Rezgiai". Kėdainiečiai labai myli ir gerbia savo Gydytoją. 1990 m. Teklei Bružaitei buvo suteiktas Kėdainių miesto, o 1991 m. - Kėdainių krašto Garbės pilietės vardas [8]. Likimas mėgsta netikėtus posūkius – 1996 m. rugsėjo 4 d. nustojo plakusi Teklės Bružaitės širdis. Dar šeštadienį, rugpjūčio 31, Gydytoja iki 17 val priiminėjo pacientus. Jautėsi žvali, energinga. Ir štai Gydytojos nėra. Ji išėjo tyliai, ramiai, taip, kaip ir gyveno. Į paskutiniąją kelionę Gydytoją lydėjo visi kėdainiečiai, visi tikrąja šio žodžio prasme. Retas žmogus susilaukia tokios pagarbos ir dėkingumo, kokios susilaukė kukli savo gyvenimu, bet tokia, didi savo darbais Gydytoja Teklė Bružaitė. Atidavusi visą save Kėdainiams, ji atsigulė amžinam poilsiui Kėdainių žemėje - Kauno kapinėse.

Literatūra


Kėdainių krašto Garbės pilietė - gydytoja Teklė Bružaitė / [leidinį parengė Z. Beliauskienė, V. Grigorjevienė, B. Lysenkienė]. - Kėdainiai : Kėdainių M. Daukšos viešoji biblioteka : Kėdainių rajono savivaldybė, 1996 (Raidė). - 35 p. : iliustr., portr.

Be savo gyvenimo : (gydytojos Teklės Bružaitės monografija) / parengė Jonas Jucevičius. - Kėdainiai : Ramutės Šukienės l-kla, 1998. - 183 p. : fotogr.


Teklės Bružaitės ir jai skirtų straipsnių bibliografinis sąrašas


Bibliografiniam sąrašui medžiaga rinkta remiantis Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos kraštotyros kartoteka ir kraštotyros fondu. Sąrašas apima 1953-1996 metais išspausdintus straipsnius.


"Aš nepavargstu...": [Pokalbis] / Kalbėjosi J. Tamašauskienė II Kėdainių garsas. - 1996. - Nr.104. - Rugsėjo 7. - P3-4: nuotr.


Gyventi žmogui skirta ne Dievo ar likimo: Rytoj daktarei Teklei Bružaitei sukanka 85-eri: [Pokalbis] I Kalbėjosi A. Raicevičienė II Kėdainių garsas. -1994. - Rugsėjo 22. - P2: nuotr.


Medicinos pagalba vaikams: [Kėdainių poliklinikos vaiko konsultacijos kabineto vedėjos T. Bružaitės informacija apie šio kabineto darbą] II Tarybinis kelias. - 1953. - Nr.64. - Gegužės 31.


"Pasiilgau darbo...": [Pokalbis] / Kalbėjosi J. Tamašauskienė II Kėdainių garsas. - 1992. - Nr.1. - Sausio 4. - p.2.


Skarlatina: [Vaikų konsultacijos vedėjos patarimai sergantiems skarlatina] II Tarybinis kelias. - 1956. - Lapkričio 29.


Valanda pas Teklę Bružaitę: [Pokalbis] I Kalbėjosi L. Miliuvienė II Kėdainių garsas. - 1996. - Nr.104. - Rugsėjo 7. - p.3.


Apie Teklę Bružaitę


Baužytė J. Bijūnai šeimos gydytojai: [Apie gydytoją T. Bružaitę] II Baužytė J. Žirgai lekia per rūką. - V: Valst. leidybos centras, 1991. P118-122.


Misiūnaitė-Meilienė V. Tuo metu nejutau baimės: [Minima gydytoja T. Bružaitė, rėmusi tremtinę giminaitę mokytoją Jadvygą] II Norilsko vyčiai I Sud. B. Zlatkus. - V.: Vyturys, 1992. - P224.


[Apie gydytoją Teklę Bružaitę] II Tarybinis kelias. - 1976. - Nr.41. - Balandžio 3. - P.3: nuotr.


Baltakienė J. Iki šiol prisimenu...: [Apie gydytoją T. Bružaitę] II Tarybinis kelias. - 1984. - Nr.72. - Birželio 16.


Baltrimavičienė E. Mano gerbiamai gydytojai: [Sveikinimo žodžiai, skirti gydytojai Teklei Bružaitei Kėdainių krašto Garbės piliečio vardo suteikimo proga] II Kėdainių garsas. -1991. - Nr.5. - Sausio 12.-p.1.


Baltrūnienė A. Gyvenimas išdalinamas kitiems: [Apie gydytoją T. Bružaitę] II Tarybinis kelias. - 1979. - Nr.11O. - Rugsėjo 22. - P.3.


Čivienė E. Prisiminimai: [Apie gydytoją T. Bružaitę] II Kėdainių garsas. -1993. - Nr.135. - Lapkričio 18. - p.2.


Gydytojai Teklei Bružaitei - insultas II Kėdainių garsas. - 1996. - Nr. 102. -Rugsėjo 3. - p.1.


Gyva žieve priaugau aš prie jūsų...: [Nekrologas. Kėdainiečių atsisveikinimo su gydytoja T. Bružaite žodžiai] II Rinkos aikštė. - 1996. - Nr. 104. - Rugsėjo 6.-p.1.


Jos vardas skambės kaip legenda: [Apie kėdainiečių atsisveikinimą su gydytoja Tekle Bružaite] II Rinkos aikštė. - 1996. - Nr. 105. - Rugsėjo 9. - p.1.


Juškevičienė V. Mūsų gydytoja: [Apie LR nusipelniusią gydytoją, Kėdainių krašto Garbės pilietę Teklę Bružaitę] II Kėdainių garsas. - 1991. - Nr.24. -Vasario 21. -p.1: nuotr.


Kazlauskienė L. Aukšti tik mūrai, o visa kita...: [Apie gydytoją T. Bružaitę] II Kėdainių garsas. - 1993. - Nr. 133. - Lapkričio 13. - p.2.


Kazlauskienė L. Tiek daug mylinčių: [Apie gydytojai T. Bružaitei skirtą vakarą] II Kėdainių garsas. - 1993. - Nr.135. - Lapkričio 18. - p.2.


Keturakytė A. Dieną ir naktį...: [Apie gydytoją T. Bružaitę] II Tarybinis kelias. - 1966. - Nr.71. - Birželio 21. - p.2-3.


Mirė gydytoja Teklė Bružaitė: [Nekrologas] II Diena. -1996. - Rugsėjo 5. - P.2; Lietuvos aidas. - 1996. - Rugsėjo 5. - p.3.


Mirė mūsų gydytoja: [Nekrologas] II Kėdainių garsas. -1996. - Nr. 103. -Rugsėjo 5. - p.1.


Navickas A. Apie gydytoją bei jos darbą sklido legendos: [Apie gydytoją Teklę Bružaitę] II Lietuvos rytas. - 1996. - Nr.209. - Rugsėjo 6. -P.15: nuotr. Ramanauskas V. Teklės Bružaitės genijui atminti: [Žodžiai pasakyti prie T. Bružaitės kapo, palydint ją į paskutinę kelionę] II Sargas. - 1996. - Nr. 37. - Rugsėjo 10-16. - p.5: nuotr.


Rimkevičienė J. Gydytoja: [Apie vaikų gydytoją T. Bružaitę] II Tarybinis kelias. -1956. - Rugpjūčio 7.


Rulys R Medikų Garbės raštas: [Minima gydytoja T. Bružaitė] II Tarybinis kelias. - 1970. - Nr.45. - Balandžio 16. - p.1: nuotr.


Šinkūnas L. Mūsų daktarė Bružaitė II Tarybinis kelias. -1969. - Rugsėjo 25. Tamašauskienė J. Į laidotuves išėjo visas mfestas...: [Apie gydytojos T. Bružaitės laidotuves] II Kėdainių garsas. - 1996. - Nr.105. - Rugsėjo 10. - p.1: nuotr.


Žebrauskaitė J. Štai jie populiariausieji: [Apie gydytoją T. Bružaitę, papuolusią i populiariausių Kėdainių žmonių tarpą] II Kėdainių garsas. - 1991. -Nr.152. - Gruodžio 31. - p.1: nuotr.


Žmogus žmogui - bičiulis, draugas ir brolis: [Apie gydytojos T. Bružaitės pasiaukojamą darbą] II Tarybinis kelias. -1961.-Nr.151.- Gruodžio 23. - P.2. Žukauskaitė G. Motina Viltis: [Eilėraštis Teklės Bružaitės atminimui] II Rinkos aikštė. -1996. - Nr.104. - Rugsėjo 6. - p.1.

Internetiniai puslapiai

1.http://lt.wikipedia.org/wiki/Jurkai%C4%8Diai


2.http://www.kedainiai.rvb.lt/index.php?act=about&id=93


3.http://www.kedainiai.lt/go.php/lit/Tekle_Bruzaite/426


4.http://www.kedainiai.lt/go.php/lit/Krasto_kulturos_premijos_konkursas/305


5.http://www.kedainiai.rvb.lt/index.php?act=about&id=23


6.http://www.kedainiai.rvb.lt/index.php?act=about&id=87


7.http://www.kedainiupspc.lt/lt.php/news,nid.9


8.http://www.atostogoskaime.lt/pois/view/367/kauno-g-kapines/

Turinys