Griškabūdis

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,8 / 5 (228 balsai)
                      KAS  YRA  GRIŠKABŪDIS?   


                      Klasicizmo - baroko šventovė
                      Pasitiks ir palaimins kely.
                      Čia Jablonskis gražios kalbos mokės,
                      Čia kūrėjo Tatarės lopšys.      
                                             D.Skaisgirienė

Griškabūdis - nedidelis Šakių rajono miestelis netoli Novos upės, kuri įteka į Šešupę. Tai didžiausia zanavykų upė. Vietovė įsikūrusi kryžkelėje Šakiai - Pilviškiai, Kaunas - Kudirkos Naumiestis, 14 kilometrų į pietryčius nuo Šakių. Sintautų bažnyčios metrikų knyga Griškabūdžio vardą mini 1697 m. Manoma, kad miestelis atsirado sengirės vietoje, kurioje apsigyveno pirmieji girių kirtėjai, pasistatę būdas medienai sukrauti, degutui virti ir gyventi. Pirmą tokią būdą turėjo Griška, todėl ir kaimas buvo pavadintas Griškabūdžiu. Miestelis įdomus tuo, kad yra senovinio radialinio tipo, t. y. iš keturkampės aikštės eina gatvės lyg spinduliai į visas keturias puses. Seniau aikštėje vyko krivūlės (susirinkimai), garsūs turgūs. Nepriklausomos Lietuvos metais čia buvo valsčiaus centras: veikė pradžios mokykla, paštas, sveikatos ir veterinarijos punktai, pieninė, kelios parduotuvės. Buvo ,,Žiburio“ draugijos senelių prieglauda. Skyriuje darbavosi ir krikščioniškojo jaunimo draugija ,,Pavasarininkai“; jie turėjo meno saviveiklos, dramos būrelius, ruošdavo sporto varžybas. Griškabūdį yra aplankęs Prezidentas A.Smetona ir Prezidentas V.Adamkus. 1997m. Griškabūdis šventė 300 metų jubiliejų. Šiuo metu miestelis - dailus seniūnijos centras (seniūnas S. Naumavičius), turintis vidurinę mokyklą (direktorius A. Šalnaitis), ambulatoriją, vaikų darželį,dienos centrą, paštą, labai gražų originalų kultūros centrą (retos architektūros pastatas ne tik rajone), nuostabią klasicistinę - barokinę Kristaus Atsimainymo bažnyčią (klebonas N. Žvirblys), žemės ūkio bendrovę, biblioteką; čia gyvena apie tūkstantis gyventojų. 2010 m. Griškabūdžio centre iškils paminklas Kalbos Tėvui J. Jablonskiui. Čia jis mokė pasiturinčių tėvų vaikus, dirbo raštinėje prieš išvykdamas dirbti į Minaują. Ypač griškabūdiečiai didžiuojasi architektūros paminklu – Kristaus Atsimainymo bažnyčia. Knygoje ,,Lietuvos bažnyčių menas“ (psl. 274-276) įrašyta: ,,Griškabūdis. Kristaus Atsimainymo bažnyčia. Architektas Vališauskas (1792-1796). Klasicizmas. Interjeras. 18 a. pabaiga. Liaudiškas barokas.“ Tai kryžiaus formos oktonas su kryžmiškais zakristijos, presbiterijos ir altorių kyšuliais. Tokia kryžiaus formos (žvelgiant iš aukštai) medinė bažnyčia – vienintelė Lietuvoje. Tai lyg medinių bažnyčių Motina. Sienos puoštos spalvota tapyba. Bažnyčia kelis kartus restauruota. Paskutinis restauratorius – klebonas Sigitas Matusevičius. Restauracija atlikta jos 200 metų jubiliejaus proga (1997 m.). Ji turi net penkis altorius ir du priešaltorius. Joje vyksta garsūs šv. Onos atlaidai. Čia dirbo Prano Vaičaičio, poeto, brolis Juozas, pastatęs varpinę. Dabar bažnyčios klebonas yra Nerijus Žvirblys, kuris atsakingai rūpinasi jos interjeru bei eksterjero išsaugojimu: skoningai prižiūri koplytėles, gėlynus, komponuoja subtilias puokštes bažnyčios interjero puošybai, rūpinasi bažnyčios apšvietimu, šildymu. Jo iniciatyva pastatyti du nauji kryžiai. Jis rengia dailės parodas, ruošia sakralinės muzikos koncertus, susitikimus su kitų parapijų jaunimu ir kt. Griškabūdžio kapinėse, esančiose prie bažnyčios, ilsisi ,,Lietuvos aido“ redaktorius, tautininkas Valentinas Gustainis. Jis buvo ir ,,Eltos“ direktorius, ir jaunųjų tautininkų vadas Kaune. 1941m. su šeima buvo ištremtas į Sibirą. Grįžęs apsigyveno Vinkšnupiuose, vėliau - Griškabūdyje. Mirė 1971 m. Griškabūdyje. Po mirties dukters Valentinos Gustainytės rūpesčiu išėjo jo knygos: ,,Be kaltės“ (1989), ,,Nuo Paryžiaus iki Griškabūdžio“ (1991). Jose aprašo savo gyvenimą ir veiklą. Kapinėse rasime ir antkapį Vincui Laurinaičiui, VVPI dėstytojui. Jis yra parašęs studijas apie D. Pošką, S. Daukantą, vadovėlių. Mirė 1978 m. Vilniuje. Palaidotas Griškabūdyje. Griškabūdžio kapuose ilsisi ir kunigo tautosakininko Vincento Birbilo palaikai. Jis Griškabūdžio parapijoje bei kitur užrašęs per tūkstantį tautos dainų. Mirė 1970 metais. Čia surasime ir saleziečio A. Skelčio kapą. Šalia bažnyčios – ir Griškabūdžio vidurinė mokykla. Miestelio mokykloje yra mokęsi tokie įžymūs žmonės kaip lietuvių filologas Pranas Gailiūnas, mokytojas, žurnalistas, dėstytojas, vadovėlių bei metodinės literatūros kūrėjas (mirė 1977 m. Vilniuje) vaikų poetas Martynas Vainilaitis (miręs 2006m.), poetas Albinas Bernotas, vertėjas Arvydas Galginas (miręs 2006 m.)... Netoli Griškabūdžio, Rygiškių kaime, rasime Jono Jablonskio, arba Rygiškių Jono, pirmųjų gramatikų autoriaus, vadinamojo Kalbos Tėvo sodybą. Kitąmet čia bus minimos J. Jablonskio 150 gimimo metinės. Dabar sodyba laukia remonto. Projektai jau parašyti, kaip teigė seniūnas S. Naumavičius. Už 2 km nuo Griškabūdžio pietų link - Bliuviškių kaimas. Čia 1872 m. gimė kunigas marijonas Jonas Totoraitis, pirmasis zanavykų istorikas. Jis išleido ,,Zanavykų istoriją“ (1929 m.), ,,Sūduvos Suvalkijos istoriją“ (Idalis – 1938 m.). Mirė 1941 m. Bliuviškiuose. Palaidotas Marijampolėje. Apskritai Griškabūdyje ar jo parapijoje yra gimę daugiau kaip 150 šviesuolių, kurie bendradarbiavo spaudoje, leido ir čia, ir svetur knygeles. Visi suregistruoti knygose: ,,Įžymūs šakiečiai“, ,,Novužės krašto vaikai“. Tai išties šviesių žmonių parapija. Gaila, kad daug gyventojų, ypač mokytojų, buvo išvežta į Sibirą. Be to, Griškabūdžio parapija nuo seno garsėja kunigų pašaukimo gausa. Iki 1940 m. ji išleido į kunigus 83 jaunuolius, tarp jų - 2 vyskupus: J. Preikšą (Panevėžio vysk.) ir J. Žemaitį MIC Vilkaviškio vysk.). Nors Griškabūdis yra Paprūsėje, toli nuo sostinės ir kultūros centrų, bet čia gyva patriotinė dvasia, tautiškumas, gerų ganytojų dėka stiprėja tikėjimas krikščioniškomis vertybėmis, aktyvi mokyklos, kultūros centrų, bibliotekų veikla. Jos aprūpintos kompiuteriais. Jų dėka miestelis nėra atitrūkęs nuo Lietuvos centrų bei pasaulio kultūros, politikos ir kt. informacijos. Gyvenimas tampa sudėtingesnis, bet ir įdomesnis šiame zanavykų kultūros židinyje - Griškabūdyje.

Šaltiniai:

1. Totoraitis J. Sūduvos Suvalkijos istorija. K., 1938. 2. Zanavykija.Tt., Čikaga, 1978. 3. Lietuvos bažnyčių menas, 1993.

Mokytoja Danutė Skaisgirienė, Griškabūdžio bibliotekos skaitytoja Talkino bibliotekininkė Verutė Kamštaitienė