Girulių gyvenvietės praeities bruožai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (63 balsai)

Klaipėdiečiai turi būti dėkingi Klaipėdos pirklių gildijai ne tik už slenkančių kopų Kuršių nerijoje ir šiaurinių miesto apylinkių apželdinimą, bet ir už viso miško pasodinimą iki pat Olandų kepurės bei Girulių vasarvietės įsteigimą. Lietuviai ją dar vadino Medyne, o vokiečiai - Girininkija (Forsterei).

1819 metais Prūsijos vyriausybė pavedė Klaipėdos pirklių gildijai apsodinti mišku šiaurines miesto prieigas. Šio miško krikštatėvis buvo komercijos patarėjas Adolph Klempow (1779-1843 m.), kuris 1812 metais iš Liubeko į Klaipėdą atvyko ir daugelį metų buvo pirklių gildijos seniūnu. Jis įkūrė apželdinimo girininkiją, pavadintą jo vardu - "Klempow" [1].

1863 metais šią apie septynis kilometrus nuo miesto centro nutolusią vietą iš valstybės išsinuomojo Klaipėdos pirkliai ir įkūrė uždarą kurortą. Netrukus ant kalvos atsirado jų puošnios medinės vilos [2].


Lauko kapela Giruliuose. XX a. pr. (1913 m.) atvirukas. Išleido R. Šmitas Klaipėdoje.


1876 m. gegužės 2 dieną "Klempow" pavadinama "Plantagenforsterei", laikui bėgant pavadinimas sutrumpinamas - Forsterei ir pagaliau - Giruliai (nuo 1924 m.).

Klaipėdiečiai Girulius gausiau pradėjo lankyti po to, kai 1892 metais buvo nutiestas geležinkelis. 1903-1904 m. per mišką nutiestas dviratininkų takas, kuriuo naudojosi jaunimas. Po Girulių mišką vingiavo išvedžioti takai, buvo įruoštos poilsio aikštelės, altanos. 1900-1910 m. nuo švyturio į Girulius buvo nutiestas žvyruotas vieškelis, kuriuo daugiausiai naudojosi melnragiečiai. 1911 m. atidaromi vaikų ir suaugusiųjų Karalienės Luizės vardo poilsio namai [1].

Atsirado Giruliuose ir gydymo bei sveikatingumo namų. XX a. pirmoje pusėje Giruliuose veikė karšto vandens vonios, kuriomis gydydavosi žmonės, sergantys nervų, širdies, plaučių ligomis. Ypač sparčiai Giruliai augo XX a. ketvirtajame dešimtmetyje - iškilo naujas gyvenamųjų namų rajonas, Lietuvos žurnalistų sąjungos poilsio namai, į rytų pusę nuo geležinkelio kūrėsi kurortinis Labrenciškės rajonas. Giruliai netgi turėjo atskiras kapinaites.

Nuo 1958 m. Giruliuose stovi Radijo ir Televizijos bokštas, vienintelis tokio pobūdžio bokštas Lietuvoje. Surinktas iš storasienių plieninių vamzdžių, jis galėtų sverti apie 1000 tonų, o tikslus jo aukštis - 200 metrų.


Radijo ir televizijos bokštas Giruliuose.

Šaltiniai

1. Putrius, J. Iš Girulių praeities//Mažoji Lietuva, 1991 gruod.19 d.

2. Tatoris, J. Vasaros poilsio zonos//Tarybinė Klaipėda, 1987 bal. 4 d.