Gelgaudiškio dvaras

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,5 / 5 (17 balsai)
Gelgaudiškio dvaras

Gelgaudiškis turi seną praeitį. Archeologiniai tyrimai parodė, kad žmonės čia gyveno jau V-X amžiuose. Vėliau, kraštą puldinėjant kryžiuočiams, gyventojai paliko šias vietas. Vietovė apaugo didelėmis, neįžengiamomis giriomis. 14 a. kronikininkai apie šį kraštą rašė kaip apie apleistą ir tuščią.
Po Žalgirio mūšio čia vėl užverda gyvenimas, renkasi naujakuriai - jotvingių palikuonys nuo Merkinės, Gardino...
15 a. pr. dešinėje Nemuno pusėje, aukščiau Skirsnemunės, garsus Vytauto Didžiojo politikas ir kultūrininkas Jurgis Gedgaudas buvo pasistatęs pilį, įkūręs dvarą.
15 a. pabaigoje dabartinė vietovė kairiajame Nemuno krante buvo Gedgaudų dvaro atšaka (palivarkas) ir vadinosi Gedigaudiškiu.
1504 m. šį palivarką Didysis Lietuvos kunigaikštis Aleksandras, kartu su didele giria, padovanojo savo raštininkui didikui Jonui Sapiegai. 1566 m. Gelgaudiškį valdė Povilas Sapiega. (Jis 1578 m. pastatė pirmąją medinę bažnyčią.) Iš Sapiegų dvarą ir girią 1585 m. nusipirko Gardino žemės teisėjas Grigalius Masalskis. Iš jo 1586 m. dvarą nupirko Kasparas Oziemblovskis. 1599 m. jo sūnūs dalinosi tėvo turtus. Tuo metu pirmą kartą paminimas Gelgaudiškio pavadinimas (vietoje Gedigaudiškio) ir tai, kad čia jau yra 15 kaimų. 1691 m. dvaras priklausė Kazimierui Oziemblovskiui. (Jis tais metais vietoj sunykusios bažnyčios pastatė antrąją medinę bažnyčią.) 18 a. Gelgaudiškį ir girias valdė Gelgaudai ir Čartoriskiai. (1789 m. Eleonora Čartoriskienė pastatė trečiąją medinę bažnyčią supuvus senajai). 1795 m. įvykus Žečpospolitos padalijimui. Užnemunė prijungiama prie Prūsijos. 1797 m. Gelgaudiškį iš kunigaikščio Adomo Čartoriskio nupirko vokiečių baronas Teodoras Henrikas Frydrichas Koidelis (von Keudell). Jis perka tik žemutinįjį Gelgaudiškį už 75000 dukatų. Aukštutinįjį Gelgaudiškį nuperka Otonas Melkė. Žemutinis Gelgaudiškis priklausė keturioms Koidelių kartoms. Žymesnieji iš jų buvo: Teodoras (prūsų patarėjas), Gustavas (Gelgaudiškio valsčiaus vaitas) ir paskutinis savininkas Fransas (Frydrichas).
Dabartinis dvaro pastatas buvo pastatytas valdant Gustavui Koideliui, 1842-1846 m. Dvarui priklausė 300 margų ploto parkas, šeimos koplyčia bei kapinės. (1864 m. sudegus medinei bažnyčiai, 1868 m. buvo pastatyta nauja mūrinė. Medžiagą bažnyčios statybai davė baronas Koidelis). Po 1887 m. Aleksandro III įsako, draudžiančio valdyti užsieniečiams dvarus Rusijos imperijos pasienio zonoje, Fransas Koidelis buvo priverstas 1892 m. už 800000 rublių parduoti dvarą lietuvių bendrovei, susidedančiai iš keturių asmenų - daktaro J. Svido, J. Montvilos, A. Baltučio ir A. Žano. 1898 m. Gelgaudiškį iš jų nuperka Kauno gubernijos dvarininkė A. M. Komar už 1 mln. rublių. Po jos mirties dvarą paveldėjo sūnus Medardas Vladislovas. Komarai buvo paskutinieji žemutinio Gelgaudiškio dvarininkai.
Po Pirmojo pasaulinio karo atsikūrusioje nepriklausomoje Lietuvoje 1922 m. įvykdyta žemės reforma. Komaro dvaras buvo išparduotas, o rūmuose įsteigta vaikų prieglauda, iki Antrojo pasaulinio karo priklausiusi vienuolėms šaritėms. Vokiečių okupacijos metais rūmuose buvo įsikūręs štabas, vėliau - karo ligoninė. Po karo iki 1961 m. čia buvo vaikų namai, iki 1966 m. mokykla - internatas, nuo 1966 m. pagalbinė mokykla.