Gegužiai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

GEGUŽIŲ KAIMAS IR DVARAS Įsikūrę pietiniame Šiaulių miesto pakraštyje tarp Verdulių, Lieporių, Šlepkų kaimų ir Rėkyvos (iki miesto centro - 6 km, iki Rėkyvos ežero - 1,5 km, iki Tilžės–Rygos plento - 1 km). Valdant Lenkijos karaliui ir LDK kunigaikščiui Zigmantui III Vazai, 1617 m. Šiaulių ekonomijos administracija Gegužių kaimą kartu su aplinkiniais kaimais (Verduliai, Vijoliai) atidavė Romos katalikų bažnyčiai. 1843 m. čia įkurtas rusų carui pavaldus valstybinis dvaras. Jis priklausė Kauno gubernijos Šiaulių valsčiaus Pašvitinio žemės tarybai. Dvarui priklausė Gegužių ūkis, Lieporių,Vijolių,Verdulių, Giniočių kaimai, sklypai Šiaulių mieste ir Meškuičių miestelyje, Giniočių miškas ir dalis Rėkyvos miško. Gegužių ūkyje stovėjo stovėjo gyvenamasis namas, 2 mediniai tvartai su akmenimis grįstais kiemais, daržinės, klojimas, jauja, sandėliai, vyninė, ledainė ir kt. statiniai. Dvarui priklausė 2 108 ha žemės (iš jų dirbamos 1 609 ha, miško 282 ha ir nedirbamos 215 ha). 1860 m. dvaras išnuomotas prievaizdui Gortmanui. Vėliau nuomavo Pocius, Mecikauskas, Kukanauskas. 1887 m. valdė kunigas Krukovskis, vėliau čia gyveno Pliuškevičiai. 1895 m. minimas dvaro nuomininkas Aleksandras Domeika (g.1828). Policija jo namuose rado lietuvišką kalendorių. Dvare lankėsi Povilas Višinskis, Jonas Jablonskis, Bronius Laucevičius-Vargšas, Šalkauskiai. Iki mūsų dienų išliko tik gyvenamasis namas ir tvartas. Laikui bėgant kaimas augo. Po žemės reformos Lietuvoje kūrėsi vienkiemiai ir nauji ūkiai. Dvarą nupirko Antano Vizbaro šeima, kuri Antrojo Pasaulinio karo metais pasitraukė į Vakarus. Įsikūrė Jarošų, Čepulių, Plungių, Raubų, Prūsevičių, Grušų, Leviškų, Kaupų, Stugių ūkiai. 1939 m. duomenimis Gegužių kaime buvo 12 ūkių ir gyveno 67 žmonės. 1950 m. Įkuriamas kolūkis ,,Verduliai“, jam priklausė ir Gegužiai. Vėliau kaimas buvo ,,Naujo gyvenimo“ kolūkio, kuris specializavosi daržininkystėje ir sėklininkystėje, sudėtyje. Gyvenvietėje vingiuoja Ąžuolų, Gegužių, Gegužraibių, Genupio, Kriaušių, Lazdynų, Piliakalnio, Pušų, Vaivorykštės, Vėtrungės, Volungės, Žalumos gatvės. Aplinką gražiai tvarko Lazdynų gatvės gyventojai.

Gegužiai ribojasi su Rėkyvos botaniniu-zoologiniu draustiniu. Į kaimą gražiai įsiterpę Rėkyvos, Viesulų ir Šlepkų miškai. Tarp Lieporių ir Gegužių kaimų teka Genupio upelis. Iš Gegužių pelkių išteka Gegužravis, į tekantis į Rėkyvos ežerą. Pačiame kaimo viduryje stovi Gegužių kalnas, dar vadinamas Majako kalnu. Jame yra palaidoti keturi 1915 m. karo metais žuvę caro armijoje tarnavę latvių šauliai. Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems kariams atminti auga gudobelių giraitė. Per kaimą tęsiasi Akmenų rūža, natūralus riedulių pylimas, susidaręs po paskutinio ledyno stabtelėjimo prieš 14 tūkst. metų.

Nuo seno kaime buvo giedamos gegužinės pamaldos. Jos buvo iš naujo prisimintos, susikūrus Gegužių kaimo bendruomenei. Bendruomenei sumaniai vadovauja Aldona Petravičienė. 2006 m. liepos mėn. prie buvusių dvaro pastatytas kryžius kaimo istorijai atminti (autorius - tautodailininkas Sigitas Gontis). 2007 m. iškilmingai buvo švenčiamas kaimo 390-metis. 2008 m. bendruomenės vėliavą ir herbą sukūrė Gegužių gyventoja Karolina Bilvinaitė. Visuomeninę veiklą išradingai plėtoja etnografinės sodybos ,,Žemaitiška troba“ steigėjai Vida ir Vincas Stankūnai. Veikia V. Juškos šaldytuvų taisykla ir kitos individualios įmonės : A. Garšvienės, V. Marmoko, ,,Krisginta“, ,,Ridveila“.

Šiuo metu gyvena per 500 gyventojų.

Literatūra:

Gegužiai /Parengė Aldona Petravičienė; Asociacija ,,Gegužių kaimo bendruomenė“. Šiauliai, 2007. 8 p. KOSKIENĖ, N. Keisti gyvenimą niekada ne vėlu / Nijolė Koskienė // Šiaulių kraštas. - 2006, birž. 17, p. 1, 3 Puronas, V. Miesto kūno vietos, arba "Susitiksime prie gaidžio!" / Vilius Puronas // Šiaulių naujienos. - 2004, liep. 20, p. 7, 9 Priemiestis gyvena pažadais / Arūnas Armalis // Šiaulių naujienos. 2004, lapkr. 15, p. 1, 3


Parengė Aldona Petravičienė, Vytautas Mažeika, papildė Nijolė Petraitytė